Knygų leidėjas, spaustuvininkas. Gimė 1833 m. gegužės 5 d. Heilsberge. Nusipirkęs Šilokarčemoje (dabar Šilutė) spaustuvėlę pradėjo leidėjo darbą. 1865 m. Klaipėdoje nupirko „F. W. Horcho našlės“, 1866 m. – E. Vaikinio, 1872 m. – A. H. Štobės spaustuves ir tapo viso krašto poligrafijos pramonės šeimininku. F. W. Zyberto įkurta spaustuvė veikė Klaipėdoje nuo 1865 iki 1944 m. Po jo mirties spaustuvę perėmė sūnus Hermannas Wilhelmas, nuo 1922 m. įmonė priklausė akcinei bendrovei,į kurią įėjo ir Zybertų šeimos nariai. Įmonė turėjo spaustuvę, litografiją, knygrišyklą, knygyną.
Zybertų įmonėje buvo leidžiami laikraščiai lietuvių ir vokiečių k., pirmasis laikraštis, leistas nuo 1867 m. Klaipėdoje, buvo „Memeler Zeitung“ (Klaipėdos laikraštis). Spaustuvė nuo 1872 m. nupirko ir iki 1944 m. leido žymiausią leidinį – dienraštį „Memeler Dampfboot“, spausdino kitus periodinius leidinius – „Pakajaus balsą“, „Keleivį“, „Lietuviškas kalendras“. 1905-1940 m. ėjo „Lietuviška ceitunga“. Spaudos įmonėje buvo leidžiamos knygos, įvairūs smulkūs leidiniai lietuvių kalba, skirti Mažajai Lietuvai. Iš Zybertų išleistų lietuviškų knygų pirmiausia paminėtina 1880 m. išėjusi gimnazijoms skirta „Lietuvių kalbos chrestomatija“, kurią sudarė K. R. Jakobis. F. W. Zybertas ir jo vardu pavadinta įmonė iki 1919 m. parengė gausų būrį poligrafininkų. Po II pasaulinio karo spaustuvės įkūrėjo vaikaitis F. W. Zybertas įmonę atkūrė Oldenburge (Vokietija), ten atnaujino „Memeler Dampfboot“ leidimą.
Mirė 1900 m. kovo 12 d. Klaipėdoje.