ŽALYS ALEKSANDRAS (1951–2018)

Aleksandras Žalys

Lietuvos pedagogas, poetas, literatūros kritikas. 1951 m. spalio 26 d. Girininkuose, Šiaulių rajone.
1958–1962 m. mokėsi Girininkų pradinėje, 1962–1966 m. Raudėnų aštuonmetėje mokykloje, 1969 m. baigė Šiaulių 2-ąją internatinę mokyklą. 1969–1970 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete, 1970 m. Šiaulių pedagoginio instituto Filologijos fakultete, 1971–1975 m. LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetuose – lietuvių kalbą ir literatūrą.
1975–1977 m. LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų Lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytojas. 1977–1980 m. VU Lietuvių literatūros katedros aspirantas, 1983 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. 1980–1984 m. Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vyr. dėstytojas, 1984–1989 m. docentas, 1989–1990 m. Klaipėdos fakultetų mokslo prorektorius. Vienas iš aktyviausių Klaipėdos universiteto (KU) steigimo iniciatorių ir kūrėjų, išrinktas šio universiteto pirmojo Senato (1991–1993 m.) pirmininku. 1991–1997 m. KU Humanitarinio fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėjas, 1997–2006 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.
Docentas yra knygos „Lietuvių baladė“ (1979) sudarytojas ir įvadinio straipsnio autorius, parašė „Lietuvių literatūrinė baladė“ (1988), „Gyvenimo metaforos ieškant“ (2001) ir kt. monografijas. Išleido eilėraščių rinkinius „Iš retų ir išblukusių tekstų“, „Laiškai“, „Pilis“.
2000 m. įvertintas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2002 m. suteikta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija, už literatūros kritikos straipsnių rinkinį „Gyvenimo metaforos ieškant“.
Nuo 1992 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas narys. Lietuvos Sąjūdžio I Seimo narys. 1998–2000 m. ir 2010–2011 m. Klaipėdos miesto tarybos narys.
Mirė 2018 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdoje. Palaidotas Raudėnų kapinėse (Šiaulių rajonas).