ŽALKAUSKAS KAROLIS (1892–1961)

Karolis Žalkauskas

Teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė 1892 m. gegužės 29 d. Šukionių dvare (Pakruojo valsčius, Šiaulių apskritis, Rusijos imperija).
1911 m. baigė Mintaujos gimnaziją (Latvija), 1916 m. Maskvos universiteto Teisės fakultetą.
1916 m. mobilizuotas Rusijos imperijos kariuomenėn, baigė Maskvos Aleksejaus karo mokyklą, paskirtas į Petropavlovsko tvirtovę (Vakarų Sibiras), vėliau perkeltas į Tobolską. Įvykus Spalio revoliucijai bolševikų suimtas, bet, kareivių padedamas, pabėgo. Kovojo prieš tarybų valdžią įvairių armijų štabuose.
1919 m. grįžo į Lietuvą, Lietuvos kariuomenės savanoris, iki 1923 m. tarnavo kariuomenės teismo prokuroro padėjėju. Nuo 1922 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys. 1922 m. vasario 22 d. – 1923 m. birželio 28 d. IX Ernesto Galvanausko Ministrui kabineto vidaus reikalų ministras. 1924–1926 m. Vyriausiojo Tribunolo prokuroro padėjėjas. 1926–1927 m. Klaipėdos krašto gubernatorius. 1928–1938 m. Vyriausiojo tribunolo prokuroro padėjėjas, vėliau – Kauno apygardos teismo pirmininkas. 1930–1940 m. dėstė baudžiamosios teisės procesą ir kriminologiją Vytauto Didžiojo universitete. Buvo Kauno „Rotary“ klubo sekretoriumi nuo pat klubo įkūrimo iki jo sunaikinimo 1940 m.
1940 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1948 m. dirbo amerikiečių karinės valdžios Vokietijoje teisės skyriuje. 1948 m. išvyko į JAV. 1952 m. išrinktas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Vykdomosios tarybos pirmininku, persikėlė i Vokietiją, 1956 m. grįžo į JAV.
Mirė 1961 m. rugsėjo 16 d. Vašingtone (JAV).