VICHERTAS ERNSTAS (1831–1902)

Ernstas Vichertas

Teisininkas, rašytojas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. Gimė 1831 m. kovo 11 d. Įsrutyje. augo gausioje teisininko Johano Frydricho Ernsto ir Luisės (g. Marenski) Vichertų šeimoje. Mokyklą lankyti pradėjo Piliavoje, mokslus tęsė Knypavos gimnazijoje Karaliaučiuje. Dar gimnazijos suole ėmė rašyti eilėraščius, piešti, pastarojo pomėgio neapleido ir vėliau.
1850 m. Ernstas Vichertas pradėjo studijas Karaliaučiaus universitete, iš pradžių studijavo istoriją ir filosofiją, vėliau apsisprendė studijuoti teisę. Priklausė studentiškai draugijai „Palmburgia“. 1859 m. buvo paskirtas asesoriumi Klaipėdoje.
1860 m. liepos 20 d. vedė iš Karaliaučiaus kilusią Luisę Teresę Švarcenberger (Louise Therese Schwarzenberger, 1833–1917). Šeima susilauks trijų dukterų ir dviejų sūnų.
1859–1860 m. dirbo Klaipėdos teismo asesoriumi. Nuo 1860 m. trejus metus dirbo apskrities teismo teisėju Priekulėje (čia teko išspręsti apie keturis tūkstančius bylų), laisvalaikiu buvo subūręs teatro mėgėjų grupę. 1863 m. grįžo į Karaliaučių, dirbo miesto teisme. 1864 m. kartu su istoriku Rudolfu Reicke (1825–1905) pradėjo leisti Prūsijos provincijos istorijos draugijos mėnesinį žurnalą „Altpreußische Monatsschrift“.
Nuo 1877 m. Karaliaučiuje buvo Prūsijos aukščiausiojo tribunolo Krašto teisėjų tarybos narys, jam suteiktas garbės daktaro vardas. 1887 m. persikraustė į Berlyną, dirbo Aukštesniajame teisme. 1896 m., gavęs slaptojo justicijos patarėjo vardą, išėjo į pensiją.
Dar studijų metais pradėjęs rašyti pjeses, iš viso jų sukūrė 34, parašė 28 romanus, išleido 15 apysakų bei apsakymų rinkinių. 1896–1902 m. išėjo Ernsto Vicherto 18 tomų Rinktiniai raštai. Kūryboje svarbi vieta tenka Rytų Prūsijos istorijai, Mažosios Lietuvos socialinei ir kultūrinei atmosferai. 1899 m. išleistoje autobiografinėje knygoje „Teisėjas ir poetas“ („Richter und Dichter“) Ernstas Vichertas aprašo jaunystėje Priekulėje praleistus trejus metus. Apsakymų rinkinys „Lietuviškos istorijos“ („Litauische Geschichten“, 1882 m.) laikytinas tikru krašto istoriniu dokumentu. Viena žymiausių rinkinio apysakų – „Šaktarpis“ (lietuvių kalba išleista 1929 m., pakartotas leidimas 1981 m.), jos pagrindu 2000 m. sukurtas meninis filmas „Elzė iš Gilijos“ (rež. Algimantas Puipa).
Mirė 1902 m. sausio 21 d. Berlyne. Palaidotas vakarų Berlyno Šionebergo Dvylikos apaštalų parapijos senosiose kapinėse.