VENCLOVA ANTANAS (1906–1971)

Antano Venclovos portretas
Antanas Venclova

Poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1906 m. sausio 7 d. Trempiuose (Marijampolės r.). 1932 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, mokytojavo Kaune, Klaipėdoje. Redagavo žurnalą „Trečias frontas“, bendradarbiavo „Kultūroje“, „Literatūroje“, „Prošvaistėje“. 1940 m. buvo Liaudies seimo narys, dalyvavo Sovietų sąjungos aukščiausiosios tarybos sesijoje Maskvoje inkorporuojant Lietuvą į Sovietų sąjungą. 1940–1943 m. švietimo komisaras. 1950 m. parašė sovietinį Lietuvos himną, ilgametis Lietuvos ir sovietų sąjungos aukščiausiųjų tarybų deputatas, 1954-1959 m. – Lietuvos TSR rašytojų sąjungos pirmininkas.

Išleido poezijos rinkinių: „Sutemų skersgatviai“ (1926), „Gatvės švinta“ (1927), „Obelis kur augalota“ (1945), „Kovoti, degti, nenurimti“ (1953), „Ar tu žinai tą šalį“ (1964), „Vakarinė žvaigždė“ (1971) ir kt. Apsakymų knygose „Beržai vėtroje“ (1930), „Naktis“ (1939), „Kelias į Lietuvą“ (1942) vyrauja įvairi tematika, romanuose „Draugystė“ (1936), „Gimimo diena“ (1959) – inteligentijos gyvenimo temos. Parašė kelionių įspūdžių knygų, memuarinę trilogiją „Pavasario upė“, „Jaunystės atradimas“, „Vidurdienio vėtra“ (1964–1969), literatūros kritikos studijų ir straipsnių, išvertė užsienio rašytojų kūrinių. A.Venclovos knygų yra išversta į latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir kt. kalbas.
1934 m. rudenį A. Venclova, jau žinomas rašytojas, persikėlė į Klaipėdą. Ėmė mokytojauti vietinėje lietuvių gimnazijoje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, Švietimo ministerijos pasiūlymu į lietuvių kalbą vertė Sofoklio trilogiją, intensyviai mokėsi vokiečių kalbos, kūrė savo pirmąjį romaną „Draugystė“, rašė apsakymus, redagavo I. Simonaitytės romaną „Aukštųjų Šimonių likimas“. Iš pradžių Venclovų šeima apsigyveno Žaliojoje gatvėje, netoli dabartinės Vytauto Didžiojo gimnazijos, vėliau gyveno Altenbergo gatvės name (dabar – Vilties g. 4), kuris, įamžinant rašytojo atminimą, 1976 m. pažymėtas memorialine lenta. Klaipėdoje jaunai šeimai 1937 m. gimė sūnus Tomas Venclova, garsus poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, publicistas. 1939 m. pavasarį vokiečiams Klaipėdą atplėšus nuo Lietuvos, A. Venclova grįžo į Kauną.
Mirė 1971 m. birželio 28 d. Vilniuje.

Lietuvos kultūros paveldo puslapyje galima paklausyti A. Venclovos kūrybos vakaro garso įrašus.