Valstybės ir visuomenės veikėjas. Gimė 1896 m. vasario 29 d. Šeteiniuose (Kėdainių r.).
1914 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1917 m. Čiugujevo (Charkovo gub.) karo mokyklą. Į Lietuvą grįžo 1918 m., tarnavo Lietuvos kariuomenėje, į atsargą išėjo kapitono laipsniu. 1922 m. pradėjo tarnauti Užsienio reikalų ministerijoje, vėliau dirbo diplomatinį darbą užsienio valstybėse. Nuo 1934 m. – Užsienio reikalų ministerijos atsakingas darbuotojas, nuo 1938 m. pabaigos iki 1940 m. vasaros buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Bendradarbiavo „Mūsų žinyne“, „Klaipėdos žiniose“, „Kultūroje“ ir kt. periodiniuose leidiniuose, yra parašęs knygų, prisiminimų knygą „Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais“ (1988),išvertęs į lietuvių kalbą prancūzų autorių kūrinių. 1940 m. sovietinės valdžios ištremtas, į Lietuvą sugrįžo 1956 m.
Būdamas Lietuvos užsienio reikalų ministru, pasirašė 1939 m. sutartį su fašistine Vokietija dėl Klaipėdos krašto atplėšimo nuo Lietuvos. „Kovo 20 dieną, grįždamas iš Romos, atvykau į Berlyną. Tą pačią dieną priėmė mane Ribbentropas… kiek pasiklausęs, pertraukė mano kalbą, sakydamas, jog visa tai esą uberholt, pasenę, atsilikę nuo laiko reikalavimų. Padėtis Klaipėdos krašte esanti tokia, jog kiekvieną minutę galįs ten būti pralietas deutsches Blut, vokiečio kraujas…Vienintelė išeitis Lietuvai – nedelsiant atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai… Taigi Vokietija pateikė Lietuvai ultimatumą: arba Klaipėdos kraštas, arba vokiečių kariuomenė žengia į Lietuvą… Rytojaus rytą (kovo 21-ąją), grįžęs iš Berlyno pranešiau vyriausybei apie Vokietijos ultimatumą… Turėdama galvoje Vokietijos agresyvumo iš pusiausvyros išmuštą ir jokių realios pagalbos vilčių Lietuvai neteikiamą to meto tarptautinę padėtį, Lietuvos vyriausybė Vokietijos ultimatumą priėmė kaip neišvengiamą ir neatremiamą blogybę… Kai kas dabar pasako, neva Lietuva gera valia atidavusi tada Klaipėdos kraštą Vokietijai. Ne! Jėga ir smurtas įsisiautėjęs tada Europos centre, atplėšė jį nuo Lietuvos”, – rašė J. Urbšys savo atsiminimuose „Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais“ (V., 1988, p. 11, 12, 13).
Mirė 1991 m. balandžio 25 d. Kaune.