Tapytojas, pedagogas. Gimė 1941 m. rugsėjo 15 d. Šiauliuose. 1948 m. su mama atvyko į Klaipėdą. Iki 1958 m. mokėsi buvusioje Vytauto Didžiojo gimnazijoje, sovietų laikais pervadintoje Klaipėdos 1-ąja pagrindine mokykla. Baigęs mokyklą, 1958–1961 m. studijavo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas). 1961–1967 m. m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) tapybą. Baigęs studijas, gavo paskyrimą į Elektrėnus. 1971 m. grįžo į Klaipėdą visam gyvenimui. Iki 1983 m. mokytojavo Klaipėdos vaikų dailės mokykloje (dab. Adomo Brako dailės mokykla), 1975–1978 m. darbavosi mokyklos direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams. Buvo mokinių mėgiamas ir mylimas, jautrus pedagogas, užkrečiantis savo meile tapybai ir mokėjimu paprastai kalbėti apie meną jauniems žmonėms.Vėliau dailininkas atsidėjo tik kūrybai.
Parodose pradėjo dalyvauti dar studijų Vilniuje metais. Nuo 1971 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos meno kūrėjo statuso narys. Surengė ne vieną dešimtį personalinių parodų Klaipėdoje, Vilniuje ir kituose šalies miestuose. Dalyvavo visose bendrose klaipėdiečių dailininkų parodose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Latvijoje ir kitur). Ankstyvųjų, XX a. 7–9 dešimtmetį sukurtų tapytojo darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, jų gausu ne tik privačiose kolekcijose šalyje ir užsienyje, bet ir dažno vyresnės kartos klaipėdiečio namuose.
Klaipėdos senamiesčio gatvelės ir kiemai, Melnragės, Girulių pakrančių vaizdai, jachtos uosteliuose ir Drevernos žvejų dorės, smėlėti takai, vedantys link jūros, pušys vėjyje, įvairiausių profesijų žmonių, artimųjų ir kolegų menininkų portretai buvo svarbiausios jo tapybos temos. Atidus kūrėjo žvilgsnis į gamtą ir žmogų bei nuoširdus atvirumas teigė kūriniuose darną ir aiškumą. Virtuoziškai perteiktas erdvės pojūtis, šviesų žaismas, niuansuotos ar kontrastingos spalvos, vibruojančios faktūros kūrė emocionalius, bet nepagražintus tikrovės variantus. Tame dinamiškame saikingai krypstančių formų, sodrių spalvų ir ryškių potėpių sukūryje visada išlikdavo racionalusis pradas, konstruktyvi kompozicinė darna bei nuosekli ritminė struktūra. Dailininko kūryba skleidė asmeninės patirties, gilaus dailės suvokimo ir talento sąlygotą tapybos kultūrą.
Mirė 2017 m. sausio 11 dieną. Palaidotas Joniškės kapinėse.