EINORAS (Einaras) ADOMAS (1842–1906)

Mažosios Lietuvos pedagogas, spaudos darbuotojas, leidėjas, žurnalistas, redaktorius. Gimė 1842 m. kovo 23 d. Bendikuose, Kretingalės valsčiuje.
Baigęs Karalienės mokytojų seminariją, mokytojavo Doviluose, Melnragėje, buvo Klaipėdos mokyklos vedėju. Iš Frydricho Kuršaičio perpirko jo laikraštį „Keleivis“ ir 1880-1883 m. leido laikraštį „Naujasis keleivis“, 1883-1886 m. laikraštį „Keleivis“. Kartu su kitais suredagavo 1897 m. išleistą „Bibliją“. 1904 m. išleido „Pašlužikit kits kitam!“. Bendradarbiavo 1904-1906 m. žurnale „Pagalba“ ir kt. protestantiškoje lietuvių spaudoje.
Mirė 1906 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje.

STUBRA ALBINAS ENDRIUS (1929–2007)

Albino Endriaus Stubros portretas
Albinas Endrius Stubra

Fotožurnalistas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Gimė 1929 m. birželio 10 d. Lankupiuose (Klaipėdos aps.). 1939 m. hitlerininkams okupavus Klaipėdos kraštą, Stubrų šeima buvo priversta išsikraustyti. Baigė Priekulės progimnaziją, po karo 1945  m. sugrįžo į Klaipėdą. Baigęs Klaipėdos mokytojų instituto lietuvių kalbos ir literatūros skyrių, dirbo Klaipėdos pirmojoje internatinėje mokykloje mokytoju, auklėtoju, Klaipėdos politechnikumo jungtinio konsultavimo punkto ir neakivaizdinio skyriaus vedėju. Nuo 1966 iki 1999 m. dirbo laikraščio „Tarybinė Klaipėda“ reporteriu ir fotokorespondentu. Skaityti toliau..

RIMYDIS ANTANAS (1905–1994)

Antano Rimydžio portretas
Antanas Rimydis

Poetas, žurnalistas, vertėjas, redaktorius. Gimė 1905 m. kovo 15 d. (senuoju stiliumi kovo 2 d.) Tytuvėnuose, Raseinių apskritis. Mokėsi Raseinių ir Kauno gimnazijose, 1923-1925 m. – Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1921-1929 m. dirbo susisiekimo ministerijoje, nuo 1930 m. – Žemės ūkio rūmuose, kur 1931-1944 m. leido „Ūkininko patarėją“, 1941-1944 m. buvo jo redaktorius. 1934 m. įsteigė laikraštį „Literatūros naujienos“, jį leido ir redagavo iki 1936 m. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Augsburge (Vokietija) 1948-1949 m. dirbo „Žiburių“ redakcijoje. Skaityti toliau..

VAINORAS STASYS (1909–1964)

Stasio Vainoro portretas
Stasys Vainoras

Žurnalistas, spaudos darbuotojas. Palangos žvejo sūnus. Gimė 1909 m. rugsėjo 26 d. Palangoje. 1925 m. baigė Palangos keturmetę mokyklą, 1930 m. Klaipėdos lietuvių gimnaziją. 1931-1934 m. VDU studijavo ekonomiką.
Nuo 1928 m. bendradarbiavo, vėliau dirbo spaudoje. 1935-1940 m. redagavo žurnalą „Jūrą“ („Mūsų jūra“). Rašė straipsnius jūrinės valstybės politkos klausimais, ruošė reportažus jūrine tematika. 1940-1941 m. Kaune „Sodybos“ redaktoriaus pavaduotojas. Vokiečių okupacijos metais palaikė ryšius su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Skaityti toliau..

VALSONOKAS RUDOLFAS (1889–1945)

Žurnalistas, teisininkas. Gimė 1889 m. spalio 24 d. Vilniuje. Studijavo Varšuvos, Krokuvos ir Vilniaus universitetuose. 1920-1923 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos referentas, ELTA atstovas Gdanske. Gyvendamas Klaipėdoje dirbo žurnalistinį darbą, aktyviai dalyvavo lietuvių ir vokiečių spaudoje. 1926-1927 m. Klaipėdoje redagavo prekybinį dienraštį „Morgen Kurier“ (Ryto kurjeris), 1935-1939 m. daug straipsnių paskelbė laikraščiuose „Memeller Beobachter“ (Klaipėdos apžvalgininkas), „Vakarai“, „Vairas“, „Tautos ūkis“ ir kt. 1932 m. Klaipėdoje išleido knygą „Klaipėdos problema“, Skaityti toliau..

ŽIEMYTĖ IVONA (196?–2015)

Ivonos Žiemytės portretas
Ivona Žiemytė

Žurnalistė. Gimė apie 1961-1962 metais.
Nuo 1990 m. dirbo dienraštyje „Vakarų ekspresas“. Per ilgus savo darbo dešimtmečius iškili žurnalistė parašė kelis tūkstančius straipsnių, kuriuose sugebėdavo prakalbinti pačių įvairiausių profesijų ir pomėgių žmones.
Mirė 2015 m. kovo 1 dieną Klaipėdoje. Palaidota Joniškės kapinėse.

LYMANTAS ANSAS (1921–2002)

Anso Lymanto portretas
Ansas Lymantas

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos darbuotojas, žurnalistas, dailininkas. Gimė 1921 m. rugsėjo 26 d. Jonušuose (Dovilų valsčius). Mokslus ėjo Smeltės mokykloje, vėliau Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje.
Klaipėdoje pas Adomą Braką mokėsi grafikos ir dailės. 1939 m. suredagavo ir parengė spaudai paskutinius laikraščio „Lietuvos keleivis“ numerius. Po 1939 m. kovo mėn. Klaipėdos krašto aneksijos nepriėmęs Vokietijos pilietybės turėjo iš Klaipėdos išvykti.
1942 m. baigęs Berlyno poligrafijos institutą (grafikos meną) Skaityti toliau..

KALTENIS VYTAUTAS (1937–2016)

Vytauto Kaltenio portretas
Vytautas Kaltenis

Lietuvos žurnalistas, istorikas, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas. Gimė 1937 m. balandžio 26 d. Kėdainiuose.
Penkiolikmetis Vytautas nuo 1952 m. persikėlė į Klaipėdą – čia ne tik gyveno, bet jau ir dirbo. Su tėvu keliavo po Klaipėdos kraštą, 1956-1978 metais užrašė Rusnės ir Karlininkų/Karklės liaudies dainų, kitos žvejų tautosakos, o vėliau ir sovietinio genocido faktų. Dievo žodžio sakytojas ir žvejas Augustas Dėvelaitis (1897-1968) dėka V. Kaltenio garso įrašų, fotografijų pasilieka žinomas kaip šviesus krašto senbuvis, Skaityti toliau..

KURŠATAS (Kurschat) HEINRICHAS ALBERTAS (1918–1984)

Alberto Heinricho Kuršato portretas
Albertas Heinrichas Kuršatas

Žurnalistas, kraštotyrininkas. Gimė 1918 m. spalio 17 d. Tilžėje. Lankė Klaipėdoje vokišką pradžios mokyklą. Jau nuo vaikystės pasireiškė gabumai žurnalistikai, rašė straipsnelius. 1948 m. Vokietijoje tapo leidinio „Memeler Rundbrief“ redaktoriumi, vėliau „Memeler Dampfboot“ redaktoriumi, kuriame dirbo apie 15 metų.
Parašė straipsnių, kurie buvo nuolat publikuojami periodinėje spaudoje. Svarbiausi veikalai: „Das memellandiche ABC“, Skaityti toliau..

PLAČENIS KAZYS (1907–1970)

Kazio Plačenio portretas
Kazys Plačenis

Rašytojas, žurnalistas, redaktorius. Gimė 1907 m. spalio 20 d. (senuoju stiliumi spalio 7 d.) Ukmergėje. 1927 m. baigė Šiaulių gimnaziją, tarnavo Kauno ir Vilniaus įstaigose. Pirmas apsakymų rinkinys “Du” ( su S. Kapniu) išėjo 1931 m. , pjesė “Kooperatiškos vestuvės” (1934), romanas apie poetą A. Strazdą “Pulkim ant kelių” (1936), už pastarąjį buvo paskirta “Spaudos Fondo” premija. Vėliau iš aktyvesnio literatūrinio darbo pasitraukė.
Po karo mokytojavo Švėkšnos, Tauragės gimnazijose, Skaityti toliau..

PRONSKUS JUOZAS (1893–1984)

Juozo Pronskaus portretas
Juozas Pronskus

Prozininkas, vertėjas, žurnalistas. Gimė 1893 m. balandžio 1 d. Rumšaičiuose (Skuodo r.). Baigęs Barstyčių pradžios mokyklą, mokėsi savarankiškai. Dirbo vaistinėse, laikraščių redakcijose. Pradėjęs rašinėti vaizdelius, feljetonus į periodinę spaudą, buvo pastebėtas Vaižganto ir pakviestas dirbti į „Lietuvos aido“ redakciją. Nuo 1920 m. dirbo Kaune „Spaudos biure“, vėliau „Lietuvos“ dienraščio, „Trimito“, „Lietuvos žinių“ redakcijose. Nuo 1920 m. buvo Steigiamojo seimo narys, vienas iš Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. 1922 m. rudenį pakviestas į „Prūsų Lietuvių Balso“ redakciją Klaipėdoje. Skaityti toliau..

JAKUŽAITIS (tikr. Jaliūnas) HERMANAS JOKŪBAS (1902–1964)

Hermano Jakužaičio portretas
Hermanas Jakužaitis

Žurnalistas, redaktorius. Gimė 1902 m. liepos 26 d. Stančiuose (Klaipėdos apskr.).
Spaudoje bendradarbiavo nuo 1918 m. (laikr. “Prūsų lietuvių balsas”). Dirbo Klaipėdoje leistų laikraščių “Lietuvos keleivis”, “Pajūrio sargas” ir kt. redaktoriumi, publikavosi “Lietuviškoje Ceitungoje”, “Prūsų Lietuvių Balse” ir kt. periodinėje spaudoje. Kaune buvo Klaipėdos ir užsienio spaudos atstovas, prieš Antrojo pasaulinio karo pabaigą – Lietuvos spaudos atstovas Berlyne, prie Vokietijos reicho vyriausybės. 1952 m. Vokietijoje redagavo laikraštį “Keleivis”, Skaityti toliau..

MARTINKUS PRANAS (1926–2007)

Prano Martinkaus portretas
Pranas Martinkus

Žurnalistas. Gimė 1926 m. gruodžio 20 d. Dvarviečiuose (Tauragės r.). 1946 m. baigė Tauragės gimnaziją, 1949-1957 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete, 1964 m. neakivaizdiniu būdu baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 1945-1956 m. mokytojavo Tauragės, Jurbarko r., Pagėgių mokyklose, 1950-1951 m. dirbo Klaipėdos srities švietimo skyriaus mokyklų inspektoriumi. Nuo 1956 m. dirbo atsakinguoju sekretoriumi Skaudvilės r. laikraštyje, 1960-1966 m. – Tauragės tarprajoninio laikraščio žemės ūkio skyriaus vedėjas. Skaityti toliau..

GERUTIS ALBERTAS (1905–1985)

Alberto Geručio portretas
Albertas Gerutis

Diplomatas, spaudos darbuotojas. Gimė 1905 m. liepos 21 d. Rygoje. 1924 m. baigė gimnaziją, dalyvavo Rygos lietuvių visuomeniniame gyvenime, redagavo „Rygos balsą“. 1924 m. persikėlė į Kauną, įstojo į Lietuvos universiteto Teisės fakultetą. Dirbo ELTA, rašė į spaudą. Nuo 1928 m. Berlyne buvo „Lietuvos Aido“, vėliau ELTA korespondentas. Mokėsi Berlyno universitete, gavo teisės mokslo daktaro laipsnį. Nuo 1933 m. – Klaipėdos krašto gubernatūros spaudos patarėjas. Daug rašė į Klaipėdos lietuvių spaudą – „Lietuvos keleivį“, Skaityti toliau..

GINTALAS PETRAS (1908–1971)

Petro Gintalo portretas
Petras Gintalas

Dramaturgas. Gimė 1908 m. vasario 12 d. Rubėžaičiuose (Telšių r.). 1927 m. baigė Telšių gimnaziją, studijavo LU Humanitarinių mokslų fakultete, mokėsi Valst. Teatro vaidybos studijoje. Mokytojavo Kaune, vaidino teatre, Klaipėdoje dirbo laikraščio redakcijoje. Bendradarbiavo antol. “Žemaičiai” (1938). Paskelbė ekspresionistinės stilistikos pjesę “Dinamo 1000 HP” (1930). “Dangaus svečias” (1937), “Spalių 9-oji” (1936).
1934-1939 m. redagavo Klaipėdoje leistą Klaipėdos krašto darbininkų Skaityti toliau..

GRIGOLAITIS JONAS ENDRIKIS (1902–1957)

Teisininkas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Gimė 1902 m. gegužės 30 d. Poviliuose (Šilutės r.). Mokėsi Klaipėdos lietuvių gimnazijoje. 1927 m. įstojo VDU Evangelikų teologijos fakultetą, vėliau perėjo į Teisės fakultetą, kurį baigė 1931 metais. 1932-1934 m. vadovavo Klaipėdos krašto tautinei lietuvių jaunimo sąjungai „Santara“, tais pačiais metais dirbo Klaipėdos krašto dienraščio „Lietuvos keleivis“ ir „Vakarai“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1934 m. buvo vokiečių dienraščių „Ostseebeobachter“ ir 1936-1938 m. „Baltischer Beobachter“ (ar „Memeler Beobachter“) vyriausiuoju redaktoriumi. 1939 m. – ELTA Klaipėdos skyriaus vedėjas, vėliau atstovas Rytprūsiams, o 1940 m. – ELTA redaktorius Kaune. Skaityti toliau..

GUDAITIS MIKAS OTONAS (1880–1941)

Žurnalistas, prozininkas, visuomenininkas. Gimė 1880 m. spalio 14 d. Trakininkuose (Tilžės apskr.). Iki pirmo pasaulinio karo gyveno Tilžėje, buvo aktyvus Tilžės lietuvių organizacijų narys. Mokėsi Tilžės ir Karaliaučiaus prekybos institutuose. Po 1915 m. pateko į Didžąją Lietuvą ir paskirtas į dienraščio „Dabartis“ redakciją, kuriame rašė ir vertėjavo. Po karo bendradarbiavo leidiniuose „Klaipėdos žinios“, „Santara“, „Lietuvos keleivis“. 1927-1929 m. – „Lietuvos keleivio“ vyriausias redaktorius, nuo 1936 m. – vietos žinių redaktorius. Buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas Klaipėdoje, rašė į leidinius „Trimitas“, „Mūsų kraštas“. Skaityti toliau..

GVAZDINSKAS VINCAS (1898–1942)

Lietuvos žurnalistas, redaktorius. Gimė 1898 m. birželio 16 d. Pliopliuose, Marijampolės apskritis.
1918 m. Marijampolėje baigė mokytojų kursus, 1919-1922 m. tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje. Dirbo Klaipėdos gubernatūros spaudos skyriuje. 1924-1925 m. Padėjo organizuoti šaulių laikraščio „Pajūrio sargas“ leidimą, jame bendradarbiavo. 1926-1927 m. redagavo laikraštį „Klaipėdos garsas“. Nuo 1927 m. „Lietuvos keleivis“ antrasis redaktorius, 1930 m. – vyriausias redaktorius. 1935 m. laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas Klaipėdoje. Skaityti toliau..

CHLIVICKAS JUOZAS (1919–2004)

Juozo Chlivicko portretas
Juozas Chlivickas

Lietuvos žurnalistas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius. Gimė 1919 m. gegužės 8 d. Pakruojyje. 1935-1938 m. mokėsi Kauno Darbo rūmų gimnazijoje suaugusiems. 1935 m. įsijungė į pogrindinę komunistų veiklą. 1937-1939 m. kalėjo Raseinių, Kauno ir Šiaulių kalėjimuose. 1940-1941 m. dirbo „Tiesos“ redakcijoje. Karo metais – Raudonosios armijos 16-osios lietuviškos divizijos kareivis.
Klaipėdos laikraščio „Raudonasis švyturys“ redaktorius. 1950 m. laikraščio „Tarybų Lietuva“ redaktorius. Skaitytit toliau..

ANDRIUŠIS PULGIS (tikr. Andrusevičius Fulgencijus) (1907–1970)

Andriušio Pulgio portretas
Andriušis Pulgis

Rašytojas, vertėjas, publicistas. Gimė 1907 m. kovo 31 d. Gaidžiuose (Utenos r.). Paskelbė publicistikos straipsnių, feljetonų, kritikos straipsnių, kelionių reportažų. Išvertė apysakų, romanų. Žymiausias jo vertimas – M. de Servanteso „Don Kichotas“ (1942). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1949 m. gyveno Australijoje. Buvo aktyvus išeivių kultūrinio gyvenimo dalyvis, parašė ir išleido grožinės literatūros kūrinių. Didžiausios literatūrinės vertės apsakymų knyga „Anoj pusėj ežero“ (1947), apysakos „Sudiev, kvietkeli!“ (1951) ir „Rojaus vartai“ (1960). Skaityti toliau..