BUNTINAS FRICAS (Pričkus) BERNARDAS (1904–1966)

Frico (Pričkaus) Bernardo Buntino portretas
Fricas (Pričkus) Bernardas Buntinas

Buriuotojas, visuomenės veikėjas. Gimė 1904 m. birželio 21 d. Žardėje (Klaipėda).
Nuo 1924 m. įsijungė į jūrų skautų veiklą, kartu su Martynu Braku, Kristupu Plonaičiu, Eriku Purvinu bei kitais mažlietuviais kūrė pirmąjį jūrų skautų vienetą Klaipėdoje. 1926-1929 plaukiojo jūrų skautų jachta „Budys“.
VDU studentų korporacijos „Mažoji Lietuva“ narys.
1932-1935 Klaipėdos uosto valdybos inžinierius.
Dalyvavo pirmuose Lietuvos Skaityti toliau..

ZAUNIUS DOVAS (1845–1921)

Mažosios Lietuvos visuomenės ir spaudos veikėjas, publicistas, bibliofilas. Gimė 1845 m. sausio 26 d. Rokaičiuose, Gumbinės valsčiuje. Baigęs vietos pradžios mokyklą, visą gyvenimą ūkininkavo Rokaičiuose. Vienas pirmųjų pradėjo Didžiosios ir Mažosios Lietuvos suartinimo kampaniją, rėmė draudžiamosios spaudos leidėjus ir platintojus. Kartu su kitais Mažosios Lietuvos veikėjais įsteigė Lietuvių rinkimų komitetą ir apskričių rinkimų draugijas, buvo jų vadovas.
D. Zaunius buvo aktyvus pirmosios Mažojoje Lietuvoje draugijos „Birutė“ narys ir 1887-1903 m. su pertraukomis keturis kartus buvo šios draugijos pirmininku bei ilgamečiu jos bibliotekininku. Skaityti toliau..

TRUKANAS KAZYS (1892–1957)

Kazio Trukano portretas
Kazys Trukanas

Pedagogas, visuomenės veikėjas. Gimė 1892 m. sausio 28 d. Undrelėnuose (Švenčionių aps.). 1915 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, vėliau mokėsi Miunsterio (Vokietija) universitete, kur 1924 m. įsigijo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1925 m. apsigyveno Klaipėdoje, dirbo pedagogo darbą, kartu reiškėsi kultūrinėje visuomeninėje veikloje, rėmė Klaipėdos lietuvių kultūrines pastangas. Kartu su kitais vietos veikėjais 1926 m. įsteigė Klaipėdos krašto mokyklų draugiją, kurios rūpesčiu buvo steigiamos gimnazijos ir pradžios mokyklos visame krašte. Jo pastangomis 1926 m. įsteigta Klaipėdos krašto lietuvių visuomenės sąjunga, Skaityti toliau..

ŽALYS ALFONSAS (1929–2006)

Alfonso Žalio portretas
Alfonsas Žalys

Valstybės ir visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras, Klaipėdos miesto garbės pilietis. Gimė 1929 m. spalio 5 d. Raizgiuose (Šiaulių r.). Mokėsi Šiauliuose, Telšiuose, Lyduvėnuose, Šiluvoje, Radviliškyje. 1953-1954 m. – Tytuvėnų (Kelmės r.) laikraščio redakcijos literatūrinis darbuotojas, Tytuvėnų komjaunimo sekretorius, 1957-1961 m. klausė paskaitų Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, 1964 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, 1961-1969 m. – LKP Klaipėdos miesto komiteto sekretorius, 1969-1990 m. – Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkas, Skaityti toliau..

ŽILEVIČIUS JUOZAS (1891–1985)

Juozo Žilevičiaus portretas
Juozas Žilevičius

Kompozitorius, muzikologas, visuomenininkas. Gimė 1891 m. kovo 16 d. Jerubaičiuose (Plungės r.). Muzikos pradėjo mokytis Plungėje pas N. Sasnauską ir pats ten nuo 1908 m. vargonininkavo. 1910-1912 m. vasaromis muziką studijavo Varšuvoje. Kilus I pasauliniam karui, pasitraukė į Sankt  Peterburgą, 1918 m. baigė suaugusiųjų kursus ir gavo brandos atestatą. 1919 m. baigė Sankt Peterburgo Imperatoriškąją konservatoriją. Buvo paskirtas į Vitebską, kur 1919-1920 m. konservatorijoje dėstė teorines muzikos disciplinas. Ten jam suteiktas ir muzikos profesoriaus laipsnis. Skaityti toliau..

ŽILIUS – JONILA JONAS (1870–1932)

Jono Žiliaus-Jonilos portretas
Jonas Žilius-Jonila

Visuomenės veikėjas, poetas, vertėjas. Gimė 1870 m. spalio 18 d. Jurkšuose (Vilkaviškio r.). Baigė Marijampolės gimnaziją. 1893 m. išvyko į JAV, ten baigė kunigų seminariją, kunigavo, 1894-1898 m. buvo Lietuvininkų susivienijimo Amerikoje pirmininkas, redagavo susivienijimo leidinį „Tėvynė“. Nuo 1908 m. ekskunigas. 1910-1914 m. studijavo Ciūricho ir Berlyno universitetuose. Vėl buvo išvykęs į JAV, aktyviai dalyvavo lietuvių politinėse akcijose dėl Lietuvos nepriklausomybės. Skaityti toliau..

LEKŠAS KRISTUPAS (1872–1941)

Kristupo Lekšo portretas
Kristupas Lekšas

Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, giesmynų sudarytojas. Gimė 1872 m. rugpjūčio 31 d. Striluose, Pagėgių valsčiuje.
1892 ir 1896 m. su kitais lietuvninkais Pagėgių ir Šilutės apylinkėse rinko parašus po peticijomis Vokietijos imperatoriui, kad lietuvių kalba būtų grąžinta į mokyklas ir dėl lietuvių atstovavimo Vokietijos Reichstage. Nuo 1912 m. Tilžės-Lankos rinkimų apskrities Lietuvių rinkimo draugijos sekretorius. 1918 m. vienas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos, 1919 m. Prūsų lietuvių susivienijimo steigėjų ir veikėjų, Skaityti toliau..

LYCAS (Lietz) GERHARDAS (1908–2003)

Gerhardo Lyco (Lietz) portretas
Gerhardas Lycas (Lietz)

Visuomenės ir kultūros veikėjas, poetas. Gimė 1908 m. gruodžio 13  Magdeburge. Miesto mergaičių vidurinės mokyklos direktoriaus sūnus. Marburge, Kylyje, Paryžiuje studijavo germanistiką ir naująsias kalbas. Klaipėdoje mokytojavo Augustės Viktorijos mergaičių gimnazijoje. 1939 m. paskirtas Klaipėdos bibliotekos direktoriumi. Buvo aktyvus Klaipėdos krašto vokiečių kultūros bendrijos narys, bendradarbiavo laikraštyje „Memeler Dampfboot“, vėliau AdM draugijos (AdM draugija – 1948 Vakarų Vokietijoje įkurta visus buvusius klaipėdiškius vienijanti išeivių organizacija) narys. Skaityti toliau..

LYMANTAS ANSAS (1921–2002)

Anso Lymanto portretas
Ansas Lymantas

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos darbuotojas, žurnalistas, dailininkas. Gimė 1921 m. rugsėjo 26 d. Jonušuose (Dovilų valsčius). Mokslus ėjo Smeltės mokykloje, vėliau Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje.
Klaipėdoje pas Adomą Braką mokėsi grafikos ir dailės. 1939 m. suredagavo ir parengė spaudai paskutinius laikraščio „Lietuvos keleivis“ numerius. Po 1939 m. kovo mėn. Klaipėdos krašto aneksijos nepriėmęs Vokietijos pilietybės turėjo iš Klaipėdos išvykti.
1942 m. baigęs Berlyno poligrafijos institutą (grafikos meną) Skaityti toliau..

KAUKIENĖ-JAKULIENĖ-ŽIURLYTĖ AUDRONĖ (1941–2017)

Audronės Kaukienės-Jakulienės-Žiurlytės portretas
Audronė Kaukienė

Lietuvių kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos krašto visuomenės veikėja, profesorė. Gimė 1941 m. birželio 26 d. Kaune.
1963 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė lietuvių filologiją. 1969 m. VVU apgynė disertaciją tema „Lietuvių ir kitų baltų kalbų sangrąžinių veiksmažodžių istorija“, filologijos mokslų kandidatė. 1991 metais VU apgynė habilitaciją tema „Lietuvių kalbos šakninių a-kamienių veiksmažodžių istorija (tipai CeC, Cėc, CaC, Coc, Cuoc)“.
Nuo 1963 m. dirbo mokytoja. 1965-1966 m. dėstė Vilniaus universitete, Skaityti toliau..

KIOŠIS MIKELIS (1868–1927)

Mažosios Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, vertėjas, spaudos darbuotojas. Gimė 1868 m. rugpjūčio 1 d. Smeltė (dab. Klaipėda).
1882-1886 m. Priekulės spaustuvėje įgijęs raidžių rinkėjo profesiją, 1886-1924 m. dirbo Oto fon Mauderodės spaustuvėje Tilžėje, nuo 1924 m. „Ryto“ spaudos ir leidybos bendrovėje Klaipėdoje. 1890-1923 m. Tilžėje redagavo laikraštį „Nauja lietuviška ceitunga“ su priedais „Laukininkas“ ir „Kaimynas“, 1923-1924 m. redagavo Klaipėdos krašto Mažažemių valstiečių susivienijimo laikraštį „Laukininkas“, 1924-1927 m. Klaipėdoje redagavo laikraštį „Lietuvos keleivis“. Skaityti toliau..

KURKAUSKAS VLADAS (1895–1970)

Vlado Kurkausko portretas
Vladas Kurkauskas

Karininkas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos krašto gubernatorius. Gimė 1895 m. rugpjūčio 27 d. Taškente. 1913 m. baigė Polocko kadetų mokyklą, 1916 m. – Petrogrado politechnikos instituto Elektrotechnikos skyrių, 1917 m. – Karo inžinerijos mokyklą, 1917 m. birželio-spalio mėn. mokėsi Petrogrado aukštojoje karininkų elektrotechnikos mokykloje. 1917–1918 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės inžinerijos daliniuose.
Grįžęs į Lietuvą 1919 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, Skaityti toliau..

PĖTERAITIS VILIUS (1914–2008)

Viliaus Pėteraičio portretas
Vilius Pėteraitis

Žodynininkas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos universiteto garbės daktaras. Gimė 1914 m. spalio 18 d. Vaidaugų k. (Klaipėdos r.). 1935 m. baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1935–1936 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1937 m. anglistiką Anglijoje, 1938 m. švedų kalbą Upsalos universitete, 1938–1941 anglistiką ir germanistiką Vytauto Didžiojo universitete, vėliau Vilniaus universitete. Buvo studentų draugijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkas. Nuo 1941 m. dirbo Vilniaus universitete, nuo 1942 m. ir Vilniaus pedagoginiame institute. 1944 m. išvyko į Vokietiją. Skaityti toliau..

PLONAITIS JURGIS (1902–1998)

Jurgio Plonaičio portretas

Visuomenės veikėjas, buriuotojas. Gimė 1902 m. rugsėjo 19 d. Žiaukuose (Šilutės r.). Nuo 5 metų amžiaus plaukdavo su tėvu į marias žvejoti, o likęs našlaičiu, dar vaikas žvejojo savarankiškai. Mokėsi Klaipėdos vokiečių gimnazijoje, tarnavo Klaipėdos krašto komercinėse įstaigose. 1920 m. pradėjo dirbti Lietuvos banko Klaipėdos skyriuje. Nuo 1920 m. dainavo Klaipėdos giedotojų draugijoje „Aida“. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. 1935 m. buvo Klaipėdos miesto seimelio deputatas, 1938-1939 m. – miesto valdybos rinktas tarėjas, Skaityti toliau..

PURLYS GEDIMINAS (1948–2014)

Gedimino Purlio portretas
Gediminas Purlys

Choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas, profesorius, visuomenės veikėjas. Gimė 1948 m. rugpjūčio 28 d. Pašventyje, Anykščių valsčius). Architekto Evaldo Purlio brolis.
1955-1967 m. choro dirigavimo mokėsi M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. A. Jozėnas), o 1967-1971 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. N. Kazakauskienės klasė). 1975-1978 m. choro dirigavimo žinias gilino Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Skaityti toliau..

JAKELAITIS VYTAUTAS (1928–2015)

Vytauto Jakelaičio portretas
Vytautas Jakelaitis

Profesorius, kultūrologas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė 1928 m. balandžio 13 d. Vičiūnuose (dab. Kauno dalis), Aukštosios Panemunės valsčiuje. 1940 m. baigė Panemunės parapijos pradinę mokyklą, 1941-1947 m. mokėsi Kauno 6-ojoje gimnazijoje, 1947-1952 m. studijavo Vilniaus universitete.
1951-1958 m. Respublikinių Liaudies kūrybos namų direktoriaus pavaduotojas, vėliau direktorius. 1958-1973 m. Kultūros ministro pavaduotojas, 1973-1987 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų dekanas, Skaityti toliau..

JUOZUPAITIS GUSTAVAS (slap. Sėjus) (1895–1954)

Gustavo Juozupaičio portertas
Gustavas Juozupaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, ekonomistas, poetas. Gimė 1895 m. spalio 24 d. Berštininkuose, Plaškių valsčiuje.
Baigė 6 gimnazijos klases, galimas dalykas, mokėsi Tilžės vidurinėje mokykloje, kuri rengdavo vidutinius valdininkus ir tarnautojus. Be to, baigė finansinius kursus, mokėjo prancūzų ir anglų kalbas. 1919 m. Tautinio lietuvių banko Klaipėdoje steigėjas ir iki 1938 m. kovo mėn. jo direktorius. Donelaičio draugijos, įkurtos 1921 m. Klaipėdoje pirmininkas (1921-1930 m.) ir kasininkas (bibliotekininkas), Skaityti toliau..

JURKŪNAS JUOZAS (1904–1973)

Lietuvos teisininkas, teisės daktaras, visuomenės veikėjas, vienas buriavimo sporto Lietuvoje pradininkų. Gimė 1904 m. sausio 16 d. Paseiviai, Seivų kaimo dalis, Seinų apskritis.
1926 m. baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją. 1926-1928 m. studijavo Lietuvos universiteto Teisių fakultete, 1928-1931 m. Briuselio universitete. 1931 m. Briuselio universitete apgynė disertaciją „Klaipėdos uosto teisinis statutas“, jūrų teisės daktaras. 1933 m. baigė Kauno karo mokyklą.
1933-1936 m. Klaipėdos uosto juriskonsultas, 1936-1937 m. jūreivystės inspektorius. Skaityti toliau..

MERKYS ANTANAS (1887–1955)

Antano Merkio portretas
Antanas Merkys

Valstybės ir politikos veikėjas. Gimė 1887 m. vasario 1 d. Bajorų kaime (Kupiškio r.). Studijavo teisę Tartu universitete, 1916 m. baigė Kijevo universiteto teisės fakultetą. I pasaulinio karo metu buvo Rusijos armijos karininkas. Sugrįžęs į Lietuvą, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir buvo paskirtas Krašto apsaugos ministerijos Juridinio skyriaus vedėju. 1919 m. ir 1926-1927 m. buvo Lietuvos krašto apsaugos ministras. Pasitraukęs iš ministro pareigų, išėjo į atsargą. 1927-1932 m. dirbo Klaipėdos krašto gubernatoriumi, Kauno burmistru, užėmė kitas atsakingas pareigas. Skaityti toliau..

HOFMANAS MIKELIS (1889–1921)

Mažosios Lietuvos poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Gimė 1889 m. gegužės 3 d. Musaičiuose (Šilutės apskritis).
1912 m. spalio mėn. Tilžėje su kitais įsteigė jaunimo draugijų sąjungą „Santara“, 1920 m. – Prūsų lietuvių susivienijimo Šilutės skyrių, jo sekretorius. Įkūrė Verdainės (dab. Šilutės miesto dalis) jaunimo draugijos chorą „Jovaras“. 1918 m. įsteigus Mažosios Lietuvos tautinę tarybą, įkūrė Šilutės apskrities skyrių, 1920-1921 m. jo sekretorius.
Spaudoje agitavo už Klaipėdos krašto susijungimą su Lietuvos valstybe. Skaityti toliau..

HOLCAS HEINRICHAS (1826–1894)*

Knygų leidėjas, spaustuvininkas. Gimė 1826 m. gegužės 13 dieną. Holzo ir Šerniaus spaustuvės (1875-1894) steigėjas. Klaipėdoje drauge su Martynu Šerniumi išleido „Krikščioniškąsias kalendras ant meto 1877“. Ne mažiau kaip 12 miestų ir gyvenviečių knygininkams, krautuvininkams H. Holcas ir M. Šernius tiekė kalendorius. Leidėjai dėl savo prolietuviškos veiklos buvo Prūsijos valdžios persekiojami. Spaudos draudimo laikotarpiu išleido keletą knygų Didžiajai Lietuvai, aktyviai prekiavo savo knygomis, juos tiekė 35-40 knygynų, knygų dovanomis rėmė „Birutės“ draugiją, Lietuvių literatūros draugiją (abi Tilžėje), lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjus.
Mirė 1894 m. lapkričio 4 dieną.

GAIGALAITIS VILIUS (1870–1945)

Viliaus Gaigalaičio portretas
Vilius Gaigalaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, teologijos daktaras, profesorius. Gimė 1870 m. rugsėjo 27 d. Naujienoje (Ragainės aps.). Mokėsi Klaipėdos ir Tilžės gimnazijose, 1892-1896 m. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900 m. Karaliaučiaus universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją. Kunigavo Ramučių, Priekulės, Katyčių parapijose, kartu atliko ir mokyklų inspektoriaus pareigas, dalyvavo politiniame gyvenime. 1903 m., 1908 m. ir 1913 m. Klaipėdos ir Šilutės lietuvininkų išrinktas Prūsijos landtago Skaityti toliau..

GAILIUS VIKTORAS (1893–1956)

Viktoro Gailiaus portretas
Viktoras Gailius

Valstybės ir visuomenės veikėjas. Gimė 1893 m. rugpjūčio 27 d. Berštininkuose (Pagėgių aps.). 1914 m. baigė Tilžės gimnaziją. Karaliaučiaus, Heidelbergo ir Berlyno universitetuose studijavo teisę, 1918 m. baigė Berlyno universitetą. Per I pasaulinį karą tarnavo Vokietijos kariuomenėje. Nuo 1918 iki 1923 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, buvo Lietuvos Respublikos atstovas Vokietijoje, Estijoje. 1923 m. persikėlė į Klaipėdą. 1923-1925 m. – Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas. Skaityti toliau..

GALVANAUSKAS ERNESTAS (1882–1967)

Ernesto Galvanausko portretas
Ernestas Galvanauskas

Politikos ir visuomenės veikėjas, inžinierius. Gimė 1882 m. lapkričio 20 d. Zizonyse (Panevėžio r.). 1902 m. baigė Mintaujos gimnaziją, 1902-1908 m. studijavo Sankt Peterburgo kasybos institute. 1905 m. dalyvavo revoliucijos įvykiuose Lietuvoje. Vienas pirmųjų Lietuvos valstiečių sąjungos steigėjų (1905). Dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime (1905). 1906-1919 m. gyveno Suomijoje, Belgijoje, ten 1912 m. įsigijo kalnų inžinieriaus specialybę, Buvo paskirtas Lietuvos vyriausybės delegacijos taikos konferencijoje Paryžiuje nariu. 1919-1920 m. – Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, kartu finansų, prekybos ir pramonės ministras, šias ministro pareigas dar ėjo 1920-1922 m., Skaityti toliau..

GELŽINIS MARTYNAS (1907–1990)

Martyno Gelžinio portretas
Martynas Gelžinis

Mažosios Lietuvos tyrėjas, visuomenės veikėjas, pedagogas. Gimė 1907 m. sausio 12 d. Vitėje (buv. Klaipėdos priemiestis). 1928 m. baigęs Klaipėdos mokytojų seminariją, mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. Parašė mokomųjų knygų, lietuvių mokykloms vadovėlį „Mano gimtinė Klaipėdos kraštas“. 1935-1938 m. buvo Klaipėdos krašto lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ pirmininkas. Ryžtingai gynė lietuvininkų interesus. 1938 m. baigė Klaipėdos prekybos institutą, studijas tęsė Paryžiuje. Prasidėjus II pasauliniam karui, Skaityti toliau..

GRENCAS (Grentz) GEORGAS (1914–1989)

Visuomenės ir kultūros veikėjas. Gimė 1914 m. spalio 15 d. Vologdoje, Rusijoje. Tėvas pirklys, iki I pasaulinio karo gyveno Peterburge. Prasidėjus karui, 1914 m. kaip vokietis ištremtas į Sibirą. Į Klaipėdos kraštą atvyko 1919 metais. Lankė Klaipėdos gimnaziją, vėliau – meno studijos Karaliaučiuje, Berlyne ir Hanoveryje. 1935-1939 m. – pagalbinis mokytojas Pagėgiuose. 1940 m. vedė mokytojo dukrą Hildegardą Bretšneider. 1945 m. išvyko gyventi į Vokietiją, kur dirbo  mokytoju. Aktyvus AdM draugijos (AdM draugija – 1948 m. Vakarų Vokietijoje įkurta visus buvusius klaipėdiškius vienijanti išeivių organizacija) veikėjas. 1965-1969 m. – AdM draugijos pirmininkas, vėliau – kultūros referentas ir Pagėgių kraštiečių skyriaus pirmininkas. Parašė nemažai straipsnių apie Klaipėdos ir jos krašto kultūrą, sukūrė eilių, iliustravo knygą.
Mirė 1989 m. sausio 2 d. Hildesheime (Vokietija).

GRIGOLAITIS JONAS ENDRIKIS (1902–1957)

Teisininkas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Gimė 1902 m. gegužės 30 d. Poviliuose (Šilutės r.). Mokėsi Klaipėdos lietuvių gimnazijoje. 1927 m. įstojo VDU Evangelikų teologijos fakultetą, vėliau perėjo į Teisės fakultetą, kurį baigė 1931 metais. 1932-1934 m. vadovavo Klaipėdos krašto tautinei lietuvių jaunimo sąjungai „Santara“, tais pačiais metais dirbo Klaipėdos krašto dienraščio „Lietuvos keleivis“ ir „Vakarai“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1934 m. buvo vokiečių dienraščių „Ostseebeobachter“ ir 1936-1938 m. „Baltischer Beobachter“ (ar „Memeler Beobachter“) vyriausiuoju redaktoriumi. 1939 m. – ELTA Klaipėdos skyriaus vedėjas, vėliau atstovas Rytprūsiams, o 1940 m. – ELTA redaktorius Kaune. Skaityti toliau..

GUDAITIS MIKAS OTONAS (1880–1941)

Žurnalistas, prozininkas, visuomenininkas. Gimė 1880 m. spalio 14 d. Trakininkuose (Tilžės apskr.). Iki pirmo pasaulinio karo gyveno Tilžėje, buvo aktyvus Tilžės lietuvių organizacijų narys. Mokėsi Tilžės ir Karaliaučiaus prekybos institutuose. Po 1915 m. pateko į Didžąją Lietuvą ir paskirtas į dienraščio „Dabartis“ redakciją, kuriame rašė ir vertėjavo. Po karo bendradarbiavo leidiniuose „Klaipėdos žinios“, „Santara“, „Lietuvos keleivis“. 1927-1929 m. – „Lietuvos keleivio“ vyriausias redaktorius, nuo 1936 m. – vietos žinių redaktorius. Buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas Klaipėdoje, rašė į leidinius „Trimitas“, „Mūsų kraštas“. Skaityti toliau..

DAUKANTAS TEODORAS (1884–1960)

Teodoro Daukanto portretas
Teodoras Daukantas

Politinis ir karinis veikėjas, brigados generolas, visuomenės veikėjas, Jūrų karininkas, vienas iš Lietuvos jūrininku sąjungos įkūrėjų. Gimė 1884 m. rugsėjo 20 dieną, Peterburge. Čia baigęs gimanziją, 1903-1918 m. tarnavo Rusijos kariniame laivyne. 1914 m. sidabro medaliu baigė Sankt Peterburgo karinę jūrų akademiją. Dar po penkerių metų jau generalinio konsulo sekretorius Kaukaze. 1919-1922 m. tarnavo anglų ir olandų laivo kapitono padėjėju, kapitonu. 1922 m. grįžo į Lietuvą, buvo Aukštųjų karininkų kursų Kaune mokslo dalies vedėjas. Skaityti toliau..