MACIJAUSKAS VAIDOTAS (1963–2018)

Vaidotas Macijauskas

Muzikantas, folkloro kolektyvų meno vadovas, renginių organizatorius. Gimė 1963 metais.
Mokėsi Šilutės vaikų muzikos mokykloje. Vėliau S. Šimkaus konservatorijoje, tuometinės Valstybinės Lietuvos konservatorijos Liaudies muzikos katedroje.
Dirbo Klaipėdos koncertų salės administratoriumi. Jis buvo tradicinės muzikos koncertų Jūros šventėje ir kituose miesto renginiuose organizatorius, gebantis suburti žinomiausias ir smagiausias Lietuvos instrumentines grupes, Skaityti toliau..

JAGOMASTAS ENZYS (1870–1941)

Enzys Jagomastas

Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjas, bibliofilas, spaustuvininkas, leidėjas. Gimė 1870 m. kovo 22 d. Lumpėnuse (dab. Pagėgių savivaldybė).
Nuo XIX a. devintojo dešimtmečio pabaigos dirbo spaustuvininku Tilžėje, Oto Mauderodės spaustuvėje. 1896–1941 m. Tilžėje turėjo savo spaustuvę (Jagomasto spaustuvė, nuo 1912 m. v adinama „Lituania 2“). Rengė ir spausdino Mažajai ir Didžiajai Lietuvai laikraščius 1896–1897 m. – „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, 1897–1899 m. – „Aušra“, jo priedą „Lietuviškas laiškas“, Skaityti toliau..

PAČEBUTIENĖ LAIMA (1968–2019)

Laima Pačebutienė

Bibliotekininkė, visuomenės veikėja. Gimė 1968 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos rajone.
1991 m. Vilniaus universitete įgijo aukštos kvalifikacijos bibliotekininko bibliografo diplomą. 2007 m. baigė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute ryšių su visuomene profesines studijas.
1991 m. atvykusi atlikti praktikos į Ievos Simonaitytės biblioteką čia taip ir pasiliko. Pradėjusi darbą šioje bibliotekoje, moteris dirbo vyresniąja bibliotekininke, atstove ryšiams su visuomene, skyriaus vedėja ir 10 metų – direktoriaus pavaduotoja. Skaityti toliau..

MAČIŪNIENĖ RŪTA (1929–2015)

Rūtos Mačiūnienės portretas
Rūta Mačiūnienė

Pedagogė, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėja. Gimė 1929 m. spalio 11 d. Dinviečiuose (Klaipėdos aps.)  ūkininko, visuomenės veikėjo 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvio Martyno Kėkšto (1902–1944) ir ūkininkaitės Trūdės Brožaitytės (1909–1952) šeimoje vyriausiaja dukterimi. Dinviečiuose tėvų įsigytame ūkyje  gimė ir brolis Evaldas (g. 1934), būsimasis jūreivis, bei sesuo Milda Veronika (g. 1935), būsimoji gydytoja.  Septynmetė 1936 m. su tėvais persikėlė gyventi į Klaipėdą, o 1939 m. naciams užgrobus kraštą ir tėvui  pasilikus Lietuvos Respublikos pilietybę, šeima buvo ištremta į Didžiąją Lietuvą, gyveno Kaune. Skaityti toliau..

ALĖ RŪTA (Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė Elena Viktorija) (1915–2011)

Rūtos Alės portretas
Rūta Alė

Lietuvos rašytoja, prozininkė, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja. Gimė 1915 m. lapkričio 16 d. Petrograde Rusijoje. Po I pasaulinio karo grįžo su tėvais į Rudžių kaimą, netoli Kamajų valsčiaus. 1922-1926 m. lankė Kamajų pradžios mokyklą, vieną žiemą 1923-1924 m. lankė Kunigiškių pradžios mokyklą, 1934 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1934 m. tėvo valia įstojo į Dotnuvos žemės ūkio akademiją studijuoti agronomijos. Netrukus metė mokslą ir tais pačiais metais pradėjo lituanistikos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Studijų metais Skaityti toliau..

NARBUTAS MOTIEJUS (1934–2005)

Lietuvių menininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas. Gimė 1934 m. lapkričio 27 d. Lukščių valsčiuje (dab. Panevėžio raj.).
Gimė Igno Narbuto ir G. Narbutienės šeimoje. 1942-1947 m. mokėsi Šilų pradinėje mokykloje, 1947-1951 m. Raguvos gimnazijoje, 1951-1955 m. Kauno taikomosios dailės mokykloje, 1959- 1965 m. LTSR Valstybiniame Dailės Institute (dabar Vilniaus dailės akademija), skulptūros katedroje. Skaityti toliau..

SEILIUS ANTANAS (1936–2018)

Antanas Seilius

Profesorius, inžinierius, vadybos teoretikas. Gimė 1936 m. rugsėjo 28 d. Mackių kaime Prienų rajone. 1956 m. baigė Balbieriškio vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais buvo pašauktas į kariuomenę. Po jos, 1960 m. įstojo į Kauno Politechnikos institutą, kurį baigė 1966 m. įgydamas mašinų gamybos technologijos inžinieriaus specialybę.
1981 m. Kauno Politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją. 1990 m. jam suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas. 2000 m. apgynė Skaityti toliau..

SEVERINČIKAS NIKOLAJUS (1946–2014)

Nikolajaus Severinčiko portretas
Nikolajus Severinčikas

Jūrininkas, kapitonas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis ir visuomenės veikėjas. Gimė 1946 m. kovo 15 d. Baltarusijoje. Studijavo Klaipėdos jūreivystės mokykloje ir Kaliningrado jūrinės technikos institute. 1974-1989 m. dirbo tolimojo plaukiojimo kapitonu žvejybos laivuose, vadovavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kapitono tarnybai. 1989-2000 m. buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas. Nuo 1990 m. tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos nariu, 1995-1997 m. dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje. Skaityti toliau..

SIMAITIS EDUARDAS (1897–1942)

Eduardo Simaičio portretas
Eduardas Simaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, mokytojas. Gimė 1897 m. sausio 16 d. Juknaičiuose (Šilutės r.). 1911 m. baigė Juknaičių pradinę mokyklą ir įstojo į Klaipėdos mokytojų seminarijos parengiamąsias klases, o 1914 m. perėjo į seminariją. Jam besimokant prasidėjo I pasaulinis karas, buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę. Dalyvavo kariniuose veiksmuose Vakarų fronte. Buvo du kartus sužeistas. Besigydydamas Berlyno ligoninėje, lavinosi savarankiškai, o 1916-1917 m. lankė Osterodės ir Valdau mokytojų seminarijas. Skaityti toliau..

SIMONAITIS ERDMONAS (1888–1969)

Erdmono Simonaičio portretas
Erdmonas Simonaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas. Gimė 1888 m. spalio 30 d. Spiečiuose (Šilutės r.). 1912 m. Tilžėje įkūrė lietuvių klubą ir jam vadovavo, dalyvavo kitose lietuvių organizacijose, bendravo su Vydūnu. 1915-1918 m. kaip vokiečių kariuomenės karys buvo karo frontuose Galicijoje ir Prancūzijoje. Grįžęs į Lietuvą, Vilniuje susipažino su Valstybės tarybos nariais, kur iškėlė Mažosios Lietuvos klausimą. 1918 m. tapo Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos generaliniu sekretoriumi, buvo vienas iš pirmųjų veikėjų už Klaipėdos krašto išlaisvinimą ir prijungimą prie Lietuvos.
Skaityti toliau..

SLIŽYS BALYS (1885–1957)

Balio Sližio portretas
Balys Sližys

Valstybės veikėjas, inžinierius. Gimė 1885 m. lapkričio 13 d. ūkininko šeimoje Gyvatynės kaime (Utenos aps.). 1904 m. baigė Liepojos gimnaziją, mokydamasis įsitraukė į slaptą lietuvybės veiklą. Tais pačiais metais įstojo į Rygos politechnikumą. Studijuodamas dalyvavo 1905 m. tautiniame sąjūdyje, 1905 m. gruodžio 4-5 d. buvo Didžiojo Vilniaus seimo narys. Grįžęs į gimtąjį kaimą, slapta skleidė Vilniaus seimo nutarimus, ragindamas žmones versti rusų valdžią ir kurti savą, lietuvišką.
Dėl politinių persekiojimų buvo priverstas bėgti į užsienį, Skaityti toliau..

STIKLIORIUS JOKŪBAS (1871–1942)

Jokūbo Stiklioriaus portretas
Jokūbas Stikliorius

Visuomenės ir kultūros veikėjas, spaustuvininkas, mokytojas. Gimė 1871 m. liepos 25 d. Kaušeliuose (Ragainės aps.). Mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje, tarnavo kariuomenėje. Gyvendamas Gumbinėje, Tilžėje aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje, buvo išrinktas Mažosios Lietuvos  tautinės tarybos sekretoriumi. Nuo 1920 m. apsigyvenęs Klaipėdoje, J. Stikliorius tapo lietuviško kultūrinio gyvenimo skatintoju, dalyviu. Ten įsteigė ir kurį laiką vadovavo „Ryto“ akcinei bendrovei, kuri turėjo spaustuvę ir leido lietuviškus spaudinius, buvo vienas iš Tautinio lietuvių banko steigėjų. Skaityti toliau..

STUBRA ALBINAS ENDRIUS (1929–2007)

Albino Endriaus Stubros portretas
Albinas Endrius Stubra

Fotožurnalistas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Gimė 1929 m. birželio 10 d. Lankupiuose (Klaipėdos aps.). 1939 m. hitlerininkams okupavus Klaipėdos kraštą, Stubrų šeima buvo priversta išsikraustyti. Baigė Priekulės progimnaziją, po karo 1945  m. sugrįžo į Klaipėdą. Baigęs Klaipėdos mokytojų instituto lietuvių kalbos ir literatūros skyrių, dirbo Klaipėdos pirmojoje internatinėje mokykloje mokytoju, auklėtoju, Klaipėdos politechnikumo jungtinio konsultavimo punkto ir neakivaizdinio skyriaus vedėju. Nuo 1966 iki 1999 m. dirbo laikraščio „Tarybinė Klaipėda“ reporteriu ir fotokorespondentu. Skaityti toliau..

ŠAULYS JURGIS (1879–1948)

Jurgio Šaulio portretas
Jurgis Šaulys

Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, Nepriklausomybės Akto signataras. Gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnuose, Švėkšnos valsčius, Tauragės apskritis. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, Palangos progimnazijoje, Vilniaus kunigų seminarijoje (1897-1899 m.), bet iš jos atleistas už lietuviškos spaudos laikymą ir platinimą. 1903 m. pradėjo studijuoti ekonomiką Berno universitete (Šveicarija), kurį baigė 1912 m. filosofijos daktaro laipsniu. Skaityti toliau..

RAUCKIS JUOZAS (1932–2007)

Juozo Rauckio portretas
Juozas Rauckis

Profesorius, pedagogas, dėstytojas, visuomenės veikėjas. Gimė 1932 m. rugsėjo 15 d. Gailionių kaime, Joniškėlio valsčiuje. 1951 m. baigė Joniškėlio vidurinę mokyklą ir pradėjo dirbti mokytoju Skaistgirių septynmetėje mokykloje (Pasvalio rajonas). 1953 m. įstojo mokytis į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, kurį 1957 m. baigė su pagyrimu. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Šiaulių pedagoginiame institute kūno kultūros dėstytoju, o nuo 1960 metų – Fizinio auklėjimo katedros vedėju. Jis pasižymėjo kaip gabus treneris, išugdė daug gerų slidininkų ir irkluotojų, tapusių respublikos čempionais bei prizininkais. Skaityti toliau..

REIŠYS MARTYNAS (Reischies Martin) (1891–1955)

Klaipėdos krašto lietuvininkų veikėjas, verslininkas ir bankininkas. Gimė 1891 m. rugsėjo 4 d. Kuršlaukiuose (dab. Gargždų miesto dalis).
Augo žinomo lietuvninkų visuomenės veikėjo Martyno Reišio šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais jaunasis Martynas Reišys tarnavo vokiečių kariuomenėje, vėliau ūkininkavo. Pasireiškė lietuvninkų organizacijų veikloje. Kaip Dovilų kaimo ir visuomeninių organizacijų atstovas dalyvavo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto 1923 m. sausio 19 d. Šilutėje organizuotame Krašto seime ir pasirašė deklaraciją, pritariančią Klaipėdos krašto Skaityti toliau..

RIMŠAITĖ IRENA TEKLĖ (1923–2015)

Irenos Teklės Rimšaitės portretas
Irena Teklė Rimšaitė

Gydytoja, sveikatos apsaugos darbuotoja. Gimė 1923 metų rugsėjo 23 d. Laižuvos miestelyje, Mažeikių rajone. Mokėsi Noreikių (Rokiškio r.) pradinėje mokykloje, Rokiškio J. Tumo-Vaižganto bei Joniškio gimnazijose. 1944 m. įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Baigusi  studijas 1949 m. atvyko į Klaipėdą ir pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo gimnazijoje gydytoja. Miesto valdžia pastebėjo jaunos medikės darbštumą, pareigingumą, aštrų protą, vadybinius sugebėjimus ir 1949 m. paskyrė dirbti Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos vyriausiąja gydytoja, Skaityti toliau..

ŠERNIUS MARTYNAS (1849–1908)

Martyno Šerniaus portretas
Martynas Šernius

Spaustuvininkas, leidėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1849 m. lapkričio 10 d. Voveriškiuose (Klaipėdos r.). Baigęs Rokų pradžios mokyklą, mokėsi privačiai pas F. Kuršaitį. Dirbo spaustuvėje, 1869 m. pašauktas į karinę tarnybą, tarnavo lietuviškame dragūnų pulke Tilžėje.
Nuo 1875 m. dirbo H. Holco spaustuvėje Klaipėdoje, 1879-1894 m. buvo spaustuvės dailininkas. Iš pradžių spaustuvė buvo įkurta Tomo gatvėje (dabar Kastyčio), vėliau ji buvo perkelta į Didžiojo vandens gatvę. Skaityti toliau..

ŠIMKUS STASYS (1887–1943)

Stasio Šimkaus portretas
Stasys Šimkus

Kompozitorius, dirigentas, visuomenininkas. Gimė 1887 m. sausio 10 d. Motiškių kaime (Kauno aps.). Dar besimokydamas Seredžiuje, pradėjo giedoti bažnyčios chore ir mokytis pas vargonininką pažinti gaidas. S. Šimkus lankė J. Naujalio vargonininkų kursus, 3 metus giedojo chore, baigęs kursus vargonininku dirbo Čiobiškyje, Kriokialaukyje, Žadiškėse, Skirsnemunėje. Atgavus spaudos laisvę, ėmė organizuoti koncertus ir vaidinimus. 1905 m. gavęs vietos inteligentų piniginę paramą pradėjo mokytis Vilniaus muzikos mokykloje, baigė vargonų skyrių. Skaityti toliau..

ŠIMOLIŪNAS JONAS (1878–1965)

Jono Šimoliūno portretas
Jonas Šimoliūnas

Inžinierius, hidrotechnikos specialistas, valstybės ir visuomenės veikėjas, profesorius. Gimė 1878 m. gegužės 21 d. Jusėnų kaime (Panevėžio aps.). 1909 m. baigė Rygos politechnikos instituto statybos fakultetą. 1902 m. buvo vienas iš steigėjų ir ilgametis draugijos „Viltis“ pirmininkas. 1918 m. pirmininkavo Helsinkyje įkurtam Lietuvių evakuacijos komitetui.
1918 m. pirmajame profesoriaus A. Voldemaro  ministrų kabinete pakviečiamas dirbti į Susisiekimo ministeriją, kur jam pavedama organizuoti geležinkelių, Skaityti toliau..

ŠLAŽA MIKAS (1897–1956)

Miko Šlažos portretas
Mikas Šlaža

Pedagogas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Gimė 1897 birželio 23 d. Lankučiuose (Klaipėdos r.). Mokėsi Kretingalėje. 1914 m. pradėjo mokytis Klaipėdos mokytojų seminarijoje, bet prasidėjęs I pasaulinis karas mokslus nutraukė. Mokytojavo, tarnavo kaizerinėje kariuomenėje. 1923 m. pradžioje atvyko į Klaipėdą ir buvo paskirtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu bei reikalų vedėju. Po 1923 m. sukilimo mokytojavo Klaipėdoje, nuo 1938 m. vokiečių kalbą dėstė Vytauto Didžiojo gimnazijoje. M. Šlaža aktyviai reiškėsi Lietuvos šaulių sąjungoje, Skaityti toliau..

ŠOJUS (Scheu) HUGO (1845–1937)

Hugo Šojaus (Scheu) portretas
Hugo Šojus (Scheu)

Visuomenės ir kultūros veikėjas, pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas. Gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje. 1862 m. baigė aukštesniąją miestiečių mokyklą, 1862-1869 m. praktikavo Lapynų, Šernų, Gedmino dvaruose. 1869-1870 m. du semestrus studijavo Berlyno žemės ūkio institute. 1889 m. nusipirko Šilutės dvarą ir buvo išrinktas į Šilutės apskrities valdybą. 1922 m. už nuopelnus kultūrai bei ekonomikai Hugo Šojui suteiktas Karaliaučiaus universiteto filosofijos garbės daktaro ir laisvųjų menų magistro laipsnis, apdovanotas 3 ordinais. Skaityti toliau..

ŠUKYS ŽILVINAS (1961–2016)

Žilvinas Šukys

Gydytojas, visuomenės veikėjas, miesto politikas. Gimė 1961 m. Klaipėdoje.
1987 m. pradėjo dirbti Klaipėdos miesto ligoninėje (dabar Klaipėdos universitetinė ligoninė). Pradžioje dirbo terapeutu, o nuo 1989 m. gydytoju gastroenterologu.
Skyriaus vedėju pradėjo dirbti 1993 m. ir jam vadovavo iki sunkios, klastingos ligos 2014 metų.
Visi prisimename Žilviną Šukį kaip gerą, atsakingą gydytoją , reiklų vadovą, kuris savo žinias ir patirtį negailėdamas perduodavo jauniems medikams. Skaityti toliau..

VAITEKŪNAS STASYS (1941–2016)

Stasio Vaitekūno portretas
Stasys Vaitekūnas

Geografas, akademikas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė 1941 m. kovo 9 d. Reibiniuose (Joniškio raj.). 1948-1959 m. mokėsi Skaistgirio vidurinėje mokykloje. 1959-1960 m. dirbo Skaistgirio bibliotekos vedėju. 1960-1965 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1965-1968 m. – Lietuvos MA geografijos skyriaus jaunasis mokslinis bendradarbis, 1968-1986 m. Vilniaus universitete Ekonominės istorijos ir geografijos katedros vyr. dėstytojas, docentas, 1986-1993 m. – katedros vedėjas, profesorius. Skaityti toliau..

VANAGAITIS JONAS (1869–1946)

Jono Vanagaičio portretas
Jonas Vanagaitis

Spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas. Gimė Pabudupiuose 1869 m. rugsėjo 23 d. (Ragainės aps.). Lavinosi savarankiškai. Dalyvavo 1905 m. Didžiajame Vilniaus seime. Veikė „Birutės“ draugijoje ir kituose Mažosios Lietuvos susivienijimuose. Pasirašinėjo „Draugo“ (1904)  redaktoriumi. 1922 m. įėjo į Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą, buvo jo sekretoriumi, ruošė dirvą Klaipėdos sukilimui.
Atgavus Klaipėdos kraštą, 1923-1940 m. buvo Šaulių sąjungos Klaipėdos rinktinės sekretoriumi, Skaityti toliau..

VENCLOVA ANTANAS (1906–1971)

Antano Venclovos portretas
Antanas Venclova

Poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1906 m. sausio 7 d. Trempiuose (Marijampolės r.). 1932 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, mokytojavo Kaune, Klaipėdoje. Redagavo žurnalą „Trečias frontas“, bendradarbiavo „Kultūroje“, „Literatūroje“, „Prošvaistėje“. 1940 m. buvo Liaudies seimo narys, dalyvavo Sovietų sąjungos aukščiausiosios tarybos sesijoje Maskvoje inkorporuojant Lietuvą į Sovietų sąjungą. 1940–1943 m. švietimo komisaras. 1950 m. parašė sovietinį Lietuvos himną, ilgametis Lietuvos ir sovietų sąjungos aukščiausiųjų tarybų deputatas, 1954-1959 m. – Lietuvos TSR rašytojų sąjungos pirmininkas.
Skaityti toliau..

ULEVIČIUS RIMANTAS (1961–1998)

Rimanto Ulevičiaus portretas
Rimantas Ulevičius

Istorikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Sąjūdžio Klaipėdos iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Lietuvos skautų sąjungos atkūrėjų. Gimė 1961 m. birželio 1 d. Panevėžyje. 1988 m. baigė studijas Vilniaus universitete ir persikėlė gyventi į Klaipėdą. 1988-1990 m. – Klaipėdos Simono Dacho vidurinės mokyklos direktorius. 1988 m. – Sąjūdžio Klaipėdos skyriaus tarybos narys, 1989 m. – Sąjūdžio seimo narys, aktyvus savanoris, Rotary klubo steigėjas. Dalyvavo atkuriant skautų judėjimą, vienas iš pirmųjų Lietuvos skautų sąjungos vadų. Skaityti toliau..

URBŠYS JUOZAS (1896–1991)

Juozo Urbšio portretas
Juozas Urbšys

Valstybės ir visuomenės veikėjas. Gimė 1896 m. vasario 29 d. Šeteiniuose (Kėdainių r.).
1914 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1917 m. Čiugujevo (Charkovo gub.) karo mokyklą. Į Lietuvą grįžo 1918 m., tarnavo Lietuvos kariuomenėje, į atsargą išėjo kapitono laipsniu. 1922 m. pradėjo tarnauti Užsienio reikalų ministerijoje, vėliau dirbo diplomatinį darbą užsienio valstybėse. Nuo 1934 m. – Užsienio reikalų ministerijos atsakingas darbuotojas, nuo 1938 m. pabaigos iki 1940 m. vasaros buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras. Skaityti toliau..

BERTULIS JUOZAS (1893–1969)

Juozo Bertulio portretas
Juozas Bertulis

Kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas. Gimė 1893 m. sausio 1 d. Paaudruvėje (Joniškio r.). Muzikos mokslo pradmenis įgijo pas vargonininką, 1914 m. eksternu išlaikė baigiamuosius egzaminus Šiaulių gimnazijoje, dvejus metus studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Vėliau dirbo pedagoginį darbą, vadovavo chorams, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Norėdamas pagilinti muziko profesijai būtinas žinias, įstojo į 1923 m. įsteigtą Klaipėdos konservatoriją, kur mokėsi 1924-1929 metais. Studijuodamas grojo konservatorijos orkestre, dalyvavo folkloro ratelyje, 1924-1927 m. vadovavo didžiuliam Skaityti toliau..

BIRŠKUS JONAS (1870–1959)

Visuomenės veikėjas, bibliofilas. Gimė 1870 m. spalio 13 d. Mozūriškiuose (Klaipėdos aps.). Mokėsi Klaipėdos Senamiesčio berniukų vidurinėje mokykloje, iki 1944 m. ūkininkavo Sudmantuose. 1895 m. su Jokūbu Bruožaičiu iš Veiveriškių ir Endrikiu Šadagiu iš Lankupių bei apie 20 apylinkės vyrų Klaipėdoje mėgino įkurti „Vytauto“ draugiją, kaip atsvarą Tilžės „Birutei“. 1895-1914 m. buvo Klaipėdos apskrities lietuvių deputatų į Vokietijos reichstagą ir Prūsijos landtagą rinkimų draugijos narys. Aktyviai dalyvavo visuomenės komitete, kuris buvo įkurtas 1895 m. Žibuose, dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas surinko 27 765 parašus. Skaityti toliau..