RADAUSKAS HENRIKAS (1910–1970)

Henriko Radausko portretas
Henrikas Radauskas

Poetas, vertėjas. Gimė 1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje (Lenkija). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, 1930-1934 m. studijavo VDU lituanistiką, germanistiką, rusistiką. Dirbo VDU Humanitarinių mokslų bibliotekininku (1934-1936), Klaipėdos radiofono pranešėju (1936-1937), Švietimo ministerijos Knygų leidimo korektoriumi (1938-1940). 1940-1941 m. – Šveitimo liaudies komisariato meno reikalų valdybos sekretorius, 1941-1944 m. – Valstybinės leidyklos Kaune redaktorius, nuo 1943 m. pabaigos – leidybos viršininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, Skaityti toliau..

SKEIVYS STEPONAS (1913–2002)

Stepono Skeivio portretas
Steponas Skeivys

Pedagogas, vertėjas, kritikas. Gimė 1913 m. rugsėjo 16 d. Mažaičiuose (Mažeikių r.). 1931 m. baigė Telšių gimnaziją, studijavo VDU. 1943 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete. Padirbėjęs keliose vidurinėse mokyklose, 1944 m. buvo paskirtas Telšių gimnazijos direktoriumi. 1947 m. Švietimo ministerija jį atsiuntė į Klaipėdos mokytojų institutą lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėju. Vėliau dirbo miesto Švietimo skyriaus vedėju, direktoriavo vidurinėse mokyklose. Ilgiausiai dirbo 9-ojoje vidurinėje (dabar – „Saulėtekio“) mokykloje, Skaityti toliau..

SRUOGA BALYS (1896–1947)

Balio Sruogos portretas
Balys Sruoga

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, publicistas. Gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose (Biržų r.). Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. Nuo 1911 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti “Aušrinėje”, “Rygos Naujienose”ir kt. leidiniuose. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, vėliau studijavo literatūrą Petrogrado ir Maskvos universitetuose. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. Maskvoje B. Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių. 1918 m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą, dirbo laikraščio “Lietuva” redaktoriumi, Skaityti toliau..

RIMYDIS ANTANAS (1905–1994)

Antano Rimydžio portretas
Antanas Rimydis

Poetas, žurnalistas, vertėjas, redaktorius. Gimė 1905 m. kovo 15 d. (senuoju stiliumi kovo 2 d.) Tytuvėnuose, Raseinių apskritis. Mokėsi Raseinių ir Kauno gimnazijose, 1923-1925 m. – Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1921-1929 m. dirbo susisiekimo ministerijoje, nuo 1930 m. – Žemės ūkio rūmuose, kur 1931-1944 m. leido „Ūkininko patarėją“, 1941-1944 m. buvo jo redaktorius. 1934 m. įsteigė laikraštį „Literatūros naujienos“, jį leido ir redagavo iki 1936 m. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Augsburge (Vokietija) 1948-1949 m. dirbo „Žiburių“ redakcijoje. Skaityti toliau..

VENCLOVA ANTANAS (1906–1971)

Antano Venclovos portretas
Antanas Venclova

Poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1906 m. sausio 7 d. Trempiuose (Marijampolės r.). 1932 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, mokytojavo Kaune, Klaipėdoje. Redagavo žurnalą „Trečias frontas“, bendradarbiavo „Kultūroje“, „Literatūroje“, „Prošvaistėje“. 1940 m. buvo Liaudies seimo narys, dalyvavo Sovietų sąjungos aukščiausiosios tarybos sesijoje Maskvoje inkorporuojant Lietuvą į Sovietų sąjungą. 1940–1943 m. švietimo komisaras. 1950 m. parašė sovietinį Lietuvos himną, ilgametis Lietuvos ir sovietų sąjungos aukščiausiųjų tarybų deputatas, 1954-1959 m. – Lietuvos TSR rašytojų sąjungos pirmininkas.
Skaityti toliau..

BUTKŲ JUZĖ (tikr. Butkus Juozas) (1893–1947)

Butkų Juzės (tikr. Juozas Butkus) portretas
Butkų Juzė (tikr. Juozas Butkus)

Poetas, dramaturgas, vertėjas. Gimė 1893 m. liepos 21 d. Pažvelsyje (Klaipėdos r.). Pramokęs rašto, ėjo kaimo daraktoriaus pareigas. Po 1905 m. persikėlė į Liepoją, vertėsi privačiomis pamokomis, įsteigė lietuvių artistų mėgėjų būrelį, kūrė slaptas jaunimo kuopeles, leido laikraštukus „Kibirkštėlė“, „Žadintojas“, „Upelė“ ir kt. Įstojęs į Telšių draugiją, platino „Aušrinę“, rašė į spaudą. Humanitarinius mokslus studijavo 1917 m. Maskvos, 1919-1924 m. Berlyno, Salzburgo ir Jenos universitetuose. Mokytojavo gimnazijose, pašalintas iš darbo, buvo išvykęs į Ameriką, Skaityti toliau..

ŽILIUS – JONILA JONAS (1870–1932)

Jono Žiliaus-Jonilos portretas
Jonas Žilius-Jonila

Visuomenės veikėjas, poetas, vertėjas. Gimė 1870 m. spalio 18 d. Jurkšuose (Vilkaviškio r.). Baigė Marijampolės gimnaziją. 1893 m. išvyko į JAV, ten baigė kunigų seminariją, kunigavo, 1894-1898 m. buvo Lietuvininkų susivienijimo Amerikoje pirmininkas, redagavo susivienijimo leidinį „Tėvynė“. Nuo 1908 m. ekskunigas. 1910-1914 m. studijavo Ciūricho ir Berlyno universitetuose. Vėl buvo išvykęs į JAV, aktyviai dalyvavo lietuvių politinėse akcijose dėl Lietuvos nepriklausomybės. Skaityti toliau..

LIUNEBURGAS (Lüneburg) ABRAHAMAS DAVIDAS (1670–1743)

Raštijos darbuotojas, vertėjas, ev. liuteronų kunigas. Gimė 1670 m. rugpjūčio 5 d. Gumbinėje. Studijas baigė Karaliaučiaus universitete. Kurį laiką jis vertėsi valdišku darbu, vėliau gavo precentoriaus vietą Širvintoje, kur dirbo iki 1711 m. Nuo 1712 m. jis laukininkų Jokūbo bažnyčios Klaipėdoje diakonas. 1718 m. buvo paskirtas kunigu į Kintus, bet 1726 m. grįžo į Klaipėdą ir dirbo tarp vietos lietuvių evangelikų iki 1743 metų.
A. D. Liuneburgas pasižymėjo kaip vienas gabesnių vertėjų į lietuvių kalbą. Buvo vienas iš Lycijaus katekizmo taisytojų, 1727 m. išleisto Naujojo testamento vertėjų. Skaityti toliau..

OSTERMEJERIS NATANIELIS FRYDRICHAS (1784–1846)

Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, kunigas, mokytojas, vertėjas. Gimė 1784 m. balandžio 18 d. Viliūnuose (Pilkalnio aps.). 1801 m. studijavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete. Dar būdamas studentas, jis 1804 m. išlaikęs egzaminus, gavo teisę sakyti pamokslus ir kurį laiką mokytojavo Karaliaučiaus Lebo (Loeberichto) mokykloje. 1805 m. baigęs universitetą, jis 1805-1806 m. dirbo privačiu mokytoju Elbinge, 1806-1807 m. – precentoriumi Kintuose, 1807-1815 m. – Kretingalėje. 1815 m. rugpjūčio 8 d. Karaliaučiuje ordinuotas kunigu ir paskirtas į Kalnininkus, o 1827 m. balandžio 22 d. buvo perkeltas į Būdviečius. Skaityti toliau..

OSTERMEJERIS NATANIELIS FRYDRICHAS (1784–1846)

Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, kunigas, mokytojas, vertėjas. Gimė 1784 m. balandžio 18 d. Viliūnuose (Pilkalnio aps.). 1801 m. studijavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete. Dar būdamas studentas, jis 1804 m. išlaikęs egzaminus, gavo teisę sakyti pamokslus ir kurį laiką mokytojavo Karaliaučiaus Lebo (Loeberichto) mokykloje. 1805 m. baigęs universitetą, jis 1805-1806 m. dirbo privačiu mokytoju Elbinge, 1806-1807 m. – precentoriumi Kintuose, 1807-1815 m. – Kretingalėje. 1815 m. rugpjūčio 8 d. Karaliaučiuje ordinuotas kunigu ir paskirtas į Kalnininkus, o 1827 m. balandžio 22 d. buvo perkeltas į Būdviečius. Skaityti toliau..

KIOŠIS MIKELIS (1868–1927)

Mažosios Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, vertėjas, spaudos darbuotojas. Gimė 1868 m. rugpjūčio 1 d. Smeltė (dab. Klaipėda).
1882-1886 m. Priekulės spaustuvėje įgijęs raidžių rinkėjo profesiją, 1886-1924 m. dirbo Oto fon Mauderodės spaustuvėje Tilžėje, nuo 1924 m. „Ryto“ spaudos ir leidybos bendrovėje Klaipėdoje. 1890-1923 m. Tilžėje redagavo laikraštį „Nauja lietuviška ceitunga“ su priedais „Laukininkas“ ir „Kaimynas“, 1923-1924 m. redagavo Klaipėdos krašto Mažažemių valstiečių susivienijimo laikraštį „Laukininkas“, 1924-1927 m. Klaipėdoje redagavo laikraštį „Lietuvos keleivis“. Skaityti toliau..

KRAŠTINAITIS EMILIS (EMILIJUS) (1903–1983)

Emilio (Emilijaus) Kraštinaičio portretas
Emilis (Emilijus) Kraštinaitis

Vertėjas. Gimė 1903 m. rugpjūčio 15 d. Mažuosiuose Šileliuose (M. Lietuva). Baigęs pradžios mokyklą, dirbo spaustuvėje, 1923 m. jis apsigyveno Klaipėdoje. Dėdės Jokūbo Stiklioriaus padedamas, įsidarbino vertėju “Prūsų lietuvių balso” redakcijoje. Kelerius metus dirbo uosto valdyboje, šiek tiek “Aukuro” draugijos reikalų vedėju, dainavo operos ir Klaipėdos vyrų choruose. Skaudžiai išgyveno 1939 m. Klaipėdos krašto atplėšimą nuo Lietuvos. Netekęs darbo Klaipėdoje, persikėlė į Kauną, vėliau į Vilnių, nuo 1947 m. Lietuvių kalbos Skaityti toliau..

NAUSĖDAS VLADAS (1911–1983)

Vlado Nausėdos portretas
Vladas Nausėdas

Pedagogas, poetas, vertėjas. Gimė 1911 m. liepos 2 d. Žakainiuose (Šilutės r.). 1940 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1934 m. dirbo Švietimo ministerijoje, radiofone. 1941 m. septyneriems metams ištremtas į Sibirą. Grįžęs mokytojavo Šilutėje. Į Klaipėdą atvažiavo 1950 m. rudenį ir nebesiskyrė su ja iki gyvenimo pabaigos. Pradėjęs dirbti Klaipėdos srities bei miesto švietimo skyriuje, rūpinosi srities pedagogų metodiniu švietimu, organizavo seminarus, kursus, lankėsi apskrities rajonuose. Vėliau tapo žinomu pedagogu, mokytojavo Klaipėdos 1-ojoje vidurinėje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija), 10-ojoje vidurinėje (dabar Sendvario) mokyklose, 1962-1972 m. buvo pastarosios direktoriaus pavaduotojas.
Skaityti toliau..

PRETORIJUS FRYDRICHAS (vyresnysis) (1624–1695)

Giesmių eiliuotojas, vertėjas, leksikografas. Gimė 1624 m. gegužės 20 d. Tilžėje. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Parašė giesmių (išspausdintos D. Kleino giesmyne, 1666), katekizmą, išvertė Biblijos sentencijų, sudarė rankraščiu likusį vokiečių-lietuvių žodyną (apie 1675 m.).
Mirė 1695 m. vasario 27 d. Žiliuose (Ragainės aps.).

PRONSKUS JUOZAS (1893–1984)

Juozo Pronskaus portretas
Juozas Pronskus

Prozininkas, vertėjas, žurnalistas. Gimė 1893 m. balandžio 1 d. Rumšaičiuose (Skuodo r.). Baigęs Barstyčių pradžios mokyklą, mokėsi savarankiškai. Dirbo vaistinėse, laikraščių redakcijose. Pradėjęs rašinėti vaizdelius, feljetonus į periodinę spaudą, buvo pastebėtas Vaižganto ir pakviestas dirbti į „Lietuvos aido“ redakciją. Nuo 1920 m. dirbo Kaune „Spaudos biure“, vėliau „Lietuvos“ dienraščio, „Trimito“, „Lietuvos žinių“ redakcijose. Nuo 1920 m. buvo Steigiamojo seimo narys, vienas iš Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. 1922 m. rudenį pakviestas į „Prūsų Lietuvių Balso“ redakciją Klaipėdoje. Skaityti toliau..

JANUŠYTĖ LIŪNĖ (1909–1965)

Liūnės Janušytės portretas
Liūnė Janušytė

Prozininkė, vertėja. Gimė 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje. Studijavo Kauno universitete. Kurį laiką gyveno Paryžiuje. Spaudoje reiškėsi nuo 1926 metų. Periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas Marso, Žemaičiokės, Gagrio, Ytės, Tetos Liūnės ir kt. slapyvardžiais. Feljetonų rinkiniuose „Ant ko ir pasirašau…“ (1935), „Važiuojam“ (1936), „Iki pasimatymo“ (1964) išjuokė valdininkiją. Už valdžios žmonių įžeidinėjimą savo kūriniuose pašalinta iš Lietuvos rašytojų draugijos ir žurnalistų sąjungos. Sovietiniais metais išleido apysakų vaikams Skaityti toliau..

MAŠIOTAS PRANAS (1863–1940)

Prano Mašioto portretas
Pranas Mašiotas

Prozininkas, vertėjas, pedagogas. Gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkuose (Vilkaviškio r.). Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1887 m. baigė Maskvos universiteto Matematikos fakultetą. 1889 m. apsigyveno Rygoje, mokytojavo. I pasaulinio karo metu Voroneže buvo lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijų direktorius. Nepriklausomoje Lietuvoje 1919-1923 m. – švietimo viceministras, 1924-1929 m. – Klaipėdos gimnazijos direktorius.
Laikomas lietuvių vaikų literatūros tėvu. Rūpindamasis jaunosios kartos ugdymu, parašė mokslo populiarinimo knygų („Apie žemės vidurius“, Skaityti toliau..

CHLIVICKAS JUOZAS (1919–2004)

Juozo Chlivicko portretas
Juozas Chlivickas

Lietuvos žurnalistas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius. Gimė 1919 m. gegužės 8 d. Pakruojyje. 1935-1938 m. mokėsi Kauno Darbo rūmų gimnazijoje suaugusiems. 1935 m. įsijungė į pogrindinę komunistų veiklą. 1937-1939 m. kalėjo Raseinių, Kauno ir Šiaulių kalėjimuose. 1940-1941 m. dirbo „Tiesos“ redakcijoje. Karo metais – Raudonosios armijos 16-osios lietuviškos divizijos kareivis.
Klaipėdos laikraščio „Raudonasis švyturys“ redaktorius. 1950 m. laikraščio „Tarybų Lietuva“ redaktorius. Skaitytit toliau..

ANDRIUŠIS PULGIS (tikr. Andrusevičius Fulgencijus) (1907–1970)

Andriušio Pulgio portretas
Andriušis Pulgis

Rašytojas, vertėjas, publicistas. Gimė 1907 m. kovo 31 d. Gaidžiuose (Utenos r.). Paskelbė publicistikos straipsnių, feljetonų, kritikos straipsnių, kelionių reportažų. Išvertė apysakų, romanų. Žymiausias jo vertimas – M. de Servanteso „Don Kichotas“ (1942). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1949 m. gyveno Australijoje. Buvo aktyvus išeivių kultūrinio gyvenimo dalyvis, parašė ir išleido grožinės literatūros kūrinių. Didžiausios literatūrinės vertės apsakymų knyga „Anoj pusėj ežero“ (1947), apysakos „Sudiev, kvietkeli!“ (1951) ir „Rojaus vartai“ (1960). Skaityti toliau..