STYPELIS (Stiefel) MICHAELIS (1487–1567)

Miachelio Stypelio (Stiefel) portretas
Miachelis Stypelis (Stiefel)

Vienuolis, teologas, matematikas, profesorius. Gimė 1487 m. Esslingene, Vokietijoje. Suaugęs įstojo į augustiniečių vienuolyną. Vėliau priėmęs evangelikų liuteronų tikėjimą, atvyko į Prūsiją. Čia tapo vienu pirmųjų evangelikų liuteronų kunigu Klaipėdoje. 1550 m. persikėlė į Eicholcą, o 1551 m. į Hafestromą, vėliau į Jeną. Jis garsėjo kaip matematikas, savo darbus skelbęs vokiečių ir lotynų kalbomis.
Mirė 1567 balandžio 19 dieną Jenoje (Vokietija).

VILKAS (Wilke) VILHELMAS (1688–1745)

Kunigas, teologas. Gimė 1688 m. sausio 1 d. Klaipėdoje. Dovydo Vilko brolis. Aukštuosius mokslus baigė Vitenberge, kur 1706-1709 m. buvo filosofijos fakulteto asesorius. 1710 m. apsigynė teologijos daktaro laipsnį. Nuo 1709 m. kunigavo Klaipėdos Šv. Jono bažnyčioje. Gyvendamas uostamiestyje iki 1745 m. tapo žinomu asmeniu, valdė Dumpių ir Tauralaukio dvarus.
Mirė 1745 m. balandžio 30 dieną.

BURNEIKIS BRONISLOVAS (1923–1991)

Bronislovo Burneikio portretas
Bronislovas Burneikis

Kunigas. Gimė 1923 m. sausio 9 d. Tveruose (Plungės r.). Savarankiškai įgijo vidurinį išsilavinimą. Studijavo Telšių ir Kauno seminarijose. 1950 m. įšventintas kunigu. Dirbo vikaru Veiviržėnuose, Telšiuose, Klaipėdoje. Ten kunigas patyrė nemalonių išgyvenimų, šmeižtą. Būsimasis arkivyskupas L. Pavilionis ir B. Burneikis pastatė bažnyčią, tačiau jiems buvo sukurpta byla. 1961 m. areštuotas ir nuteistas 4 metus kalėti. Iškalėjęs visus 4 metus, buvo ištremtas iš Telšių vyskupijos, vikariavo Kaišiadorių vyskupijoje, Žaslių parapijoje, ir tik po keleto metų Skaityti toliau..

ZENGŠTOKAS LOZORIUS (Sengstock Lazarus) (1562–1621)

Raštijos darbuotojas, evangelikų liuteronų kunigas. Gimė 1562 m. lapkričio 6 d. Liubeke. Aukštesniuosius mokslus pradėjo studijuoti Rygoje, vėliau Gdanske, o aukštąjį mokslą baigė Karaliaučiuje-Albertinoje.
Kunigavo Verdainėje (dab. Šilutės dalis), Rusnėje. 1598 m. sausio 12 d. jis buvo paskirtas Klaipėdos Lietuvininkų bažnyčios kunigu ir čia kunigavo iki 1604 metų. Vėliau gavo paskyrimą į Karaliaučiaus lietuvių parapiją. Pasižymėjo svarbesnių kasdieniam gyvenimui teologinių veikalų vertimu į lietuvių kalbą. Skaityti toliau..

LEMANAS (Lehmann) JOHANNAS (1590–1664)

Raštijos veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas. Gimė 1590 m. Šverine (Vokietija). Kurį laiką dirbo precentoriumi Karaliaučiuje. 1624 m. perkeltas į Ventę, po to  į Klaipėdą, kur dirbo lietuvių evagelikų liuteronų kunigu iki mirties. Spėjama, kad kartu su kitais  buvo sudaręs lietuvišką giesmynėlį, kurį atidavė D. Kleinui, tuomet rengusiam savo giesmyną.
Mirė 1664 m. Klaipėdoje.

LEMANAS (Lehmann) JOHANNAS TEODORAS (1655–1722)

Evangelikų liuteronų kunigas. Gimė 1655 m. gruodžio 25 d. Kretingalėje. 1673 m. pradėjo aukštojo mokslo studijas Karaliaučiaus Albertinoje. Nuo 1696 m. – Klaipėdos Laukininkų bažnyčios kunigas. Be  Klaipėdos lietuvių parapijos, J. T. Lemanas aptarnavo ir Karvaičių parapiją. Buvo vienas tų dvasininkų, kuriems buvo pavesta peržiūrėti ir perredaguoti Lysijaus visai Mažajai Lietuvai skirtą Mažąjį katekizmą, kuris buvo išspausdintas 1722 metais.
Mirė 1722 m. gegužės 20 d. Klaipėdoje.

LIUNEBURGAS (Lüneburg) ABRAHAMAS DAVIDAS (1670–1743)

Raštijos darbuotojas, vertėjas, ev. liuteronų kunigas. Gimė 1670 m. rugpjūčio 5 d. Gumbinėje. Studijas baigė Karaliaučiaus universitete. Kurį laiką jis vertėsi valdišku darbu, vėliau gavo precentoriaus vietą Širvintoje, kur dirbo iki 1711 m. Nuo 1712 m. jis laukininkų Jokūbo bažnyčios Klaipėdoje diakonas. 1718 m. buvo paskirtas kunigu į Kintus, bet 1726 m. grįžo į Klaipėdą ir dirbo tarp vietos lietuvių evangelikų iki 1743 metų.
A. D. Liuneburgas pasižymėjo kaip vienas gabesnių vertėjų į lietuvių kalbą. Buvo vienas iš Lycijaus katekizmo taisytojų, 1727 m. išleisto Naujojo testamento vertėjų. Skaityti toliau..

LOVYNAS KRISTIJONAS (1721–1783)

Evangelikų kunigas, religinės literatūros darbuotojas, pedagogas. Gimė 1721 m. gruodžio 15 d. Bartėnuose (Maž. Lietuva). Baigęs Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultetą, negavęs parapijos, mokytojavo įvairiose vietovėse, 1745 m. – Klaipėdoje. 1754 m., mirus J. Richteriui, buvo paskirtas kunigu į Klaipėdą, 1755 m. iškeltas į kitą parapiją, vėliau perkeltas į Joneikiškių parapiją. K. Lovynas pasižymėjo teologinės ir didaktinės literatūros vertimu į lietuvių kalbą. Išvertė D. Holco „Evangelišką malonės davadą“ (1768), Hasselbergo „Pamokinimą apie užauginimą vaikų“ (1782), Skaityti toliau..

OSTERMEJERIS NATANIELIS FRYDRICHAS (1784–1846)

Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, kunigas, mokytojas, vertėjas. Gimė 1784 m. balandžio 18 d. Viliūnuose (Pilkalnio aps.). 1801 m. studijavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete. Dar būdamas studentas, jis 1804 m. išlaikęs egzaminus, gavo teisę sakyti pamokslus ir kurį laiką mokytojavo Karaliaučiaus Lebo (Loeberichto) mokykloje. 1805 m. baigęs universitetą, jis 1805-1806 m. dirbo privačiu mokytoju Elbinge, 1806-1807 m. – precentoriumi Kintuose, 1807-1815 m. – Kretingalėje. 1815 m. rugpjūčio 8 d. Karaliaučiuje ordinuotas kunigu ir paskirtas į Kalnininkus, o 1827 m. balandžio 22 d. buvo perkeltas į Būdviečius. Skaityti toliau..

OSTERMEJERIS NATANIELIS FRYDRICHAS (1784–1846)

Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, kunigas, mokytojas, vertėjas. Gimė 1784 m. balandžio 18 d. Viliūnuose (Pilkalnio aps.). 1801 m. studijavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete. Dar būdamas studentas, jis 1804 m. išlaikęs egzaminus, gavo teisę sakyti pamokslus ir kurį laiką mokytojavo Karaliaučiaus Lebo (Loeberichto) mokykloje. 1805 m. baigęs universitetą, jis 1805-1806 m. dirbo privačiu mokytoju Elbinge, 1806-1807 m. – precentoriumi Kintuose, 1807-1815 m. – Kretingalėje. 1815 m. rugpjūčio 8 d. Karaliaučiuje ordinuotas kunigu ir paskirtas į Kalnininkus, o 1827 m. balandžio 22 d. buvo perkeltas į Būdviečius. Skaityti toliau..

PAULIS JOHANNAS ARNOLDAS (1682–1741)

Kunigas. Gimė 1682 m. vasario 21 d. Johanisburge (Mažoji Lietuva). 1703 m. ėjo gimtojo miesto pradžios mokyklos vedėjo pareigas. 1708 m. persikėlė į Peterburgą, kur prižiūrėjo visų Rusijos liuteronų bažnyčių ir parapijų padėtį. 1712 m. Frankfurto prie Oderio universitete įgijo teologijos daktaro laipsnį, o 1713 m. buvo paskirtas į Klaipėdą vyriausiuoju kunigu ir dirbo iki gyvenimo pabaigos. Buvo Berlyno mokslų akademijos narys. Vienas iš iš Lysijaus katekizmo vertėjų į lietuvių kalbą, jau gyvendamas Klaipėdoje pritarė vertimo leidimui. Be to, 1732 m. „Acta Borussica“ trečiame tome išspausdino savo kalbinį darbą apie prūsų kalbą.
Mirė 1741 m. kovo 13 d. Klaipėdoje.

PIPIRAS (Pipirs) JONAS (1833–1912)

Jono Pipiro (Pipirs) portretas
Jonas Pipiras (Pipirs)

Kunigas, raštijos veikėjas. Gimė  1833 m. balandžio 23 d. Šaipiuose (Klaipėdos r). Mokėsi Nimersatės liaudies mokykloje, privačiai Klaipėdoje, vėliau Tilžės gimnazijoje. 1846-1858 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete, teologijos žinias gilino Vitenbergo kunigų seminarijoje. Baigęs mokslus  nuo 1861 m. kunigavo Nidoje, Įsėje, Kraupiškėse, Tauragėje. 1882-1912 m. buvo Klaipėdos Laukininkų bažnyčios kunigas. Klaipėdoje dirbo 30 metų. Jis gynė lietuvių kalbą, prisidėjo  prie peticijų, kad  būtų grąžinta lietuvių kalba mokykloms, stengėsi, kad būtų įsteigta lietuviams žadėtoji mokytojų seminarija Klaipėdoje. Skaityti toliau..

PRETORIJUS MOTIEJUS (Matas) (apie 1635–1704)

Istorikas, etnografas, kunigas. Gimė apie 1635 m. Klaipėdoje. Gimęs ir augęs Klaipėdoje, vėliau savo daugumos spausdintų knygų tituliniuose puslapiuose pasirašė Memelensis Borussus-Klaipėdiškis Prūsas. 1650 m. ir 1655-1657 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, 1657-1660 m. – Rostoko universitete, kur įgijo filosofijos magistro laipsnį. Po studijų grįžo į Klaipėdą, 1661 m. pradėjo dirbti evangelikų bažnyčios kunigo adjunktu. Jo pareiga buvo teikti bažnytinius patarnavimus Klaipėdos, jos apylinkėse esančių lietuviškų kaimų ir Kuršių nerijos gyventojams. Skaityti toliau..

HOPNERIS JOHANNAS (apie 1580–1637)

Lietuvių evangelikų liuteronų kunigas. Gimė apie 1580 metus Įsrutyje. Nuo 1599 m. studijavo Karaliaučiaus universitete. 1616-1621 m. kunigavo Šilutėje. 1621 m. buvo paskirtas Klaipėdos Laukininkų bažnyčios kunigu, kur kunigavo iki 1637 metų. Kristupo Pretorijaus magistro laipsnio promocijos proga 1634 m. išspausdino lapelį su eilėraščiu „Kristups yra vardas tavo“ lotynų ir lietuvių kalbomis.
Mirė 1637 metais Klaipėdoje.

GAIGALAITIS VILIUS (1870–1945)

Viliaus Gaigalaičio portretas
Vilius Gaigalaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, teologijos daktaras, profesorius. Gimė 1870 m. rugsėjo 27 d. Naujienoje (Ragainės aps.). Mokėsi Klaipėdos ir Tilžės gimnazijose, 1892-1896 m. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900 m. Karaliaučiaus universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją. Kunigavo Ramučių, Priekulės, Katyčių parapijose, kartu atliko ir mokyklų inspektoriaus pareigas, dalyvavo politiniame gyvenime. 1903 m., 1908 m. ir 1913 m. Klaipėdos ir Šilutės lietuvininkų išrinktas Prūsijos landtago Skaityti toliau..

GAILIUS VALENTINAS (1887–1935)

Valentino Gailiaus portretas
Valentinas Gailius

Klaipėdos krašto religinis veikėjas, pedagogas. Gimė 1887 m. liepos 2 d. Berštininkuose (Pagėgių aps.). Baigė Tilžės gimnaziją ir Karaliaučiaus universiteto teologijos fakultetą.
Nuo 1913 m. kunigavo Verdainėje ir Rusnėje. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, 1924 m. Lietuvos vyriausybė įsteigė vyskupo įgaliojimams prilygstančią bažnyčios komisaro pareigybę. Juo 1924-1925 m. paskirtas V. Gailius turėjo tvarkyti savarankišką, bet Lietuvos Respublikos jurisdikcijai paklūstančią Klaipėdos krašto bažnytinę provinciją. Jis siekė atgaivinti pamaldas lietuvių kalba, Skaityti toliau..