GURNEVIČIUS – Ramaškonis VLADAS JONAS (1923–2002)

Vlado Jono Gurnevičiaus-Ramaškonio portretas
Vladas Jonas Gurnevičius-Ramaškonis

Poetas. Gimė 1923 m. birželio 23 d. Ramaškonyse (Gardino sr., Baltarusija). Baigė Vilniaus universitetą. Išleido epigramų, aforizmų, ir sentencijų rinkinius: „Vėjo malūnai“ (1975), „Debesų skulptūros“ (1979), „Varpų rinkimas“ (1999), „Simboliai“ (2000). V. Gurnevičius ilgą laiką gyveno Klaipėdoje, dirbo pedagoginėje mokykloje, „Tarybinės Klaipėdos“ redakcijoje, tarnavo įstaigose. Nuo 1969 iki 1989 jo kūrinėliai dažnai buvo publikuojami miesto laikraščiuose, juose paskelbė dedikacijų klaipėdiečiams rašytojams P. Dreviniui, Povilui Dirgėlai, K. Kaukui, R. Černiauskui ir kt.
Mirė 2002 m. spalio 14 d. Vilniuje.

GUSTAITIS ANTANAS (1907–1990)

Antano Gustaičio portretas
Antanas Gustaitis

Apie gyvenimo ir darbo metus Klaipėdoje žinoma mažai. Tuo metu Klaipėdoje gyvenęs rašytojas P. Andriušis savo prisiminimuose „Antaną Gustaitį atkūrus“ (Aidai, 1967, Nr. 3) pasakoja, kad mokytojas A. Gustaitis į Klaipėdos radiofono direktoriaus kėdę atvyko B. Sruogos kvietimu. Gyveno jis dviese su žmona aktore A. Zdanavičiūte, kuri dirbo Klaipėdos teatre. Klaipėdoje, kaip teigia P. Andriušis, buvo prašomas parašyti dienraščiui „Vakarams“, tačiau A. Gustaitis teparašęs tik vieną eiliuotą vasarotojišką dainelę, kurią klaipėdiečiai mėgę dainuoti. Jo vadovaujamame radiofone apsilankydavo šimtai skirtingiausių interesų, pasaulėžiūrų, nuomonių žmonių.
Mirė 1990 m. gegužės 19 d. Bostone (JAV).

DACHAS SIMONAS (1605–1659)

Simono Dacho portretas
Simonas Dachas

Vienas iš pirmųjų Klaipėdos poetų, tapusių garsiu Rytprūsių dainiumi. Gimė 1605 m. liepos 29 d. Klaipėdoje. 1626-1630 m. Karaliaučiaus universitete studijavo filosofiją bei teologiją. 1633-1639 m. Karaliaučiaus katedros mokyklos mokytojas, nuo 1640 m. universiteto profesorius, 1656 m. – rektorius. Garsėjo lotyniškais ir vokiškais proginiais eilėraščiais bei scenos veikalais. 1635 m. atvykus į Karaliaučių Lenkijos karaliui Vladislovui IV, buvo parodytas jo sceninis veikalas „Cleomedes“ (Kleomedas). Vokiečių kalba yra parašęs per tūkstantį, lotynų kalba Skaityti toliau..

DERVOJEDAITIENĖ – IEŠMANTAITĖ ELENA (1905–1987)

Poetė, prozininkė. Gimė 1905 m. kovo 4 d. Daugėlaičiuose (Vilkaviškio r.). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, išeivijoje 1954 m. išleido romaną “Grandinės” vieną dalį, 1956 m. – antrą dalį “Gedimino kalno pavėsyje”, eilėraščių rink. “Svetimoj šaly”. Jaunystėje eilėraščius ir prozą Baltijos Žuvėdros slapyvardžiu spausdino “Naujojoje vaidilutėje”, “Lietuvos keleivyje”, “Argentinos lietuvių balse”, “Drauge” ir kt. Nuo 1931 m. iki 1939 m. gyveno Klaipėdoje ir dirbo pašto valdininke. Pamilusi pajūrį, rašė eilėraščius, romantiškus vaizdelius, apybraižas, kurias publikavo tuometinėje Klaipėdos spaudoje “Vakarai”, “Pajūris”.
Mirė 1987 m. sausio 24 d. Valencoje (Venesuela).

DIRGĖLA POVILAS (1941–2004)

Povilo Dirgėlos portretas
Povilas Dirgėla

Prozininkas. Gimė 1941 m. gruodžio 23 d. Žvaginiuose (Klaipėdos r.). 1956-1965 d. studijavo Kauno medicinos institute, dirbo gydytoju Plungėje, vėliau Klaipėdoje. Noveles pradėjo spausdinti 1970 m., debiutavo kartu su broliu parašyta knyga „Žaibai gęsta rudenį“ (1971). Su broliu Petru paskelbė novelių „Aistrų atlaidai“ (1979), apysakų „Pasimatymai“ (1973), romanų „Likime, keliauk sau“ (1976), „Šalavijų kalnas“ (1977), „Pogodalis“ (1978), „Šermenų vynas“ (1980). Skaityti toliau..

ČERNIAUSKAS RIMANTAS (1950–2011)

Rimanto Černiausko portretas
Rimantas Černiauskas

Rašytojas, mokytojas. Gimė 1950 m. rugsėjo 10 d. Dauguose (Alytaus r.). 1968 m. baigė Švėkšnos vidurinę mokyklą, 1973 m. – Vilniaus universiteto matematikos fakultetą. 1973-1976 m. – Klaipėdos 14-osios vidurinės mokyklos mokytojas, 1976-1988 m. – Suaugusiųjų aklųjų mokyklos Klaipėdos skyriaus mokytojas. 1987-2011 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.
Literatūrinį kelią pradėjo rašydamas eilėraščius, o nuo 1974 m. ėmė Skaityti toliau..

DREVINIS PAULIUS (1919–1990)

Pauliaus Drevinio portretas
Paulius Drevinis

Poetas. Gimė 1919 m. spalio 13 d. Gulbinuose (Biržų r.). 1935 m. spaudoje debiutavo dainingais eilėraščiais. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Penktame kurse 1948 m. buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą, iš kur grįžo po 8 metų. 1958 m. baigė lituanistikos studijas VU. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Kryžkelė kelių plačių“ išėjo 1966 metais. Kiti rinkiniai: „Tėviškės eglės“ (1971), „Veidai ir vardai“ (1975), „Peizažai“ (1979), „Vėl kartojas gyvenimas“ (1982), „Žaliu žaliuosiu uosiu“ (1985). Jau po mirties paskelbti Skaityti toliau..

CHLIVICKAS JUOZAS (1919–2004)

Juozo Chlivicko portretas
Juozas Chlivickas

Lietuvos žurnalistas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius. Gimė 1919 m. gegužės 8 d. Pakruojyje. 1935-1938 m. mokėsi Kauno Darbo rūmų gimnazijoje suaugusiems. 1935 m. įsijungė į pogrindinę komunistų veiklą. 1937-1939 m. kalėjo Raseinių, Kauno ir Šiaulių kalėjimuose. 1940-1941 m. dirbo „Tiesos“ redakcijoje. Karo metais – Raudonosios armijos 16-osios lietuviškos divizijos kareivis.
Klaipėdos laikraščio „Raudonasis švyturys“ redaktorius. 1950 m. laikraščio „Tarybų Lietuva“ redaktorius. Skaitytit toliau..

ANDRIUŠIS PULGIS (tikr. Andrusevičius Fulgencijus) (1907–1970)

Andriušio Pulgio portretas
Andriušis Pulgis

Rašytojas, vertėjas, publicistas. Gimė 1907 m. kovo 31 d. Gaidžiuose (Utenos r.). Paskelbė publicistikos straipsnių, feljetonų, kritikos straipsnių, kelionių reportažų. Išvertė apysakų, romanų. Žymiausias jo vertimas – M. de Servanteso „Don Kichotas“ (1942). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1949 m. gyveno Australijoje. Buvo aktyvus išeivių kultūrinio gyvenimo dalyvis, parašė ir išleido grožinės literatūros kūrinių. Didžiausios literatūrinės vertės apsakymų knyga „Anoj pusėj ežero“ (1947), apysakos „Sudiev, kvietkeli!“ (1951) ir „Rojaus vartai“ (1960). Skaityti toliau..