ALĖ RŪTA (Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė Elena Viktorija) (1915–2011)

Rūtos Alės portretas
Rūta Alė

Lietuvos rašytoja, prozininkė, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja. Gimė 1915 m. lapkričio 16 d. Petrograde Rusijoje. Po I pasaulinio karo grįžo su tėvais į Rudžių kaimą, netoli Kamajų valsčiaus. 1922-1926 m. lankė Kamajų pradžios mokyklą, vieną žiemą 1923-1924 m. lankė Kunigiškių pradžios mokyklą, 1934 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1934 m. tėvo valia įstojo į Dotnuvos žemės ūkio akademiją studijuoti agronomijos. Netrukus metė mokslą ir tais pačiais metais pradėjo lituanistikos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Studijų metais Skaityti toliau..

ALEKNAVIČIUS BERNARDAS (1930–2020)

Bernardas Aleknavičius

Nusipelnęs žurnalistas, kultūros istorikas, kelių dešimčių knygų autorius. Gimė 1930 m. rugpjūčio 21 d. Šakių apskrities Lekėčių kaime. 1949–1951 metais mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje. Baigęs pedagoginius mokslus, mokytojavo Kačerginės vidurinėje mokykloje, kurioje, paragintas archeologo Petro Tarasenkos, įkūrė Kačerginės kraštotyros muziejų.
1960 m. B. Aleknavičius pradėjo žurnalistinę veiklą. Trejus metus dirbo Kauno rajono laikraštyje, buvo agentūrų TASS ir ELTA fotokorespondentu Klaipėdoje ir Žemaitijoje. Čia kartu su Venantu Butkumi įkūrė „Lietuvos žvejo“ savaitraštį, Skaityti toliau..

SIMONAITYTĖ IEVA (Ewa Simoneit) (1897–1978)

Ievos Simonaitytės portretas
Ieva Simonaitytė

Ieva Simonaitytė – Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja, buities ir lietuvininkų išskirtinių likimų vaizduotoja.

Ieva Simonaitytė (Ewa Simoneit) gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje. Penkerių metų susirgo kaulų džiova, todėl negalėjo lankyti mokyklos. Skaityti ir rašyti ją išmokė motina. Jaunystėje vaikščiodama su lazdomis ji turėjo dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti mažus vaikus. Rašytojos kūrybos šaltinis – gyvenimo patirtis, knygų skaitymas, aplinkos ir ypač gamtos stebėjimas. Skaityti toliau..

SANTVARAS STASYS (1902–1991)

Stasio Santvaros portretas
Stasys Santvaras

Poetas, dramaturgas, dainininkas. Gimė 1902 m. gegužės 27 d. Rūstekoniuose (Jurbarko r.). Mokėsi Vilniaus, Kauno gimnazijose. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo kautynėse su bolševikais. 1922-1923 m. mokėsi karių brandos atestato kursuose. Tuo pačiu metu lankė Tautos teatro vaidybos studiją, vėliau dirbo Tautos teatro ir „Vilkolakio“ administratoriumi. 1926-1927 m. Klaipėdos konservatorijoje studijavo muziką ir dainavimą. 1927-1932 m. muzikos ir dainavimo studijas tęsė Milane. Skaityti toliau..

SIMPSONAS WILHELMAS (1881–1945)

Wilhelmo Simpsono portretas
Wilhelmas Simpsonas

Rašytojas, Klaipėdos miesto pirklys. Gimė 1881 m. Jurbarke, ketvirtosios šios žymios šeimos linijos atstovas. 1828 m. įsigijo Jurbarko (Karaliaučiaus aps.) pilį ir ją perstatė kaimo sąlygoms. Prūsijos karalius Frydrichas Wilhelmas IV 1840 m. suteikė  bajoro titulą.  1899 m. šeimos dvarą jis pardavė valstybei, kuri ten įsteigė žirgyną. Savo romanuose „Baringai“ (1937) ir „Anūkas“ (1939) detaliai atkuria  dvarininkų Simpsonų šeimos istoriją.
Mirė 1945 m. Scharbeutze (Vokietija).

SRUOGA BALYS (1896–1947)

Balio Sruogos portretas
Balys Sruoga

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, publicistas. Gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose (Biržų r.). Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. Nuo 1911 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti “Aušrinėje”, “Rygos Naujienose”ir kt. leidiniuose. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, vėliau studijavo literatūrą Petrogrado ir Maskvos universitetuose. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. Maskvoje B. Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių. 1918 m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą, dirbo laikraščio “Lietuva” redaktoriumi, Skaityti toliau..

SVARAS (SWARS) EWALD MICHAEL (1890–1962)

Evaldas Michaelis Svaras

Mokytojas, rašytojas. Gimė 1890 m. rugpjūčio 9 d. Rubokuose, Šilutės apskrityje. Tėvas Miks Swars, motina Gryta (gim. Spudaitis). Aštuonerius metus lankė Verdainės liaudies mokyklą. 1905 m. Klaipėdos parengiamąją mokyklą, o 1908 m. – jis Klaipėdos Karališkosios mokytojų seminarijos auklėtinis. Nuo 1911 m. mokytojavo Nemirsetoje.
1914 m. rugpjūčio 18 d. sužeistas jis pateko į rusų nelaisvę ir Sibire išbuvo iki 1920 metų. Tais metais grįžo į Klaipėdą. Iki 1925 m. mokytojavo, vėliau išvyko į Vokietiją. Skaityti toliau..

ŠEINIUS (tikr. Jurkūnas) IGNAS (1889–1959)

Igno Šeiniaus portretas
Ignas Šeinius

Prozininkas, dramaturgas. Gimė 1889 m. balandžio 2 d. Šeiniūnuose (Širvintų r.). 1908 m. baigė „Saulės“ kursus Kaune, mokytojavo. 1912-1915 m. studijavo Maskvos universiteto Istorijos – filosofijos fakultete. Nuo 1916 m. – Lietuvių centrinio komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Švedijoje, nuo 1919 m. – Spaudos biuro vedėjas, Lietuvos telegramų agentūros Kopenhagoje vadovas. Sekretoriavo Lietuvos atstovybėje Danijoje, Suomijoje, Švedijoje. Dirbo privačiose švedų firmose. 1933-1934 m. – „Lietuvos aido“ redaktorius, Skaityti toliau..

VENCLOVA ANTANAS (1906–1971)

Antano Venclovos portretas
Antanas Venclova

Poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1906 m. sausio 7 d. Trempiuose (Marijampolės r.). 1932 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, mokytojavo Kaune, Klaipėdoje. Redagavo žurnalą „Trečias frontas“, bendradarbiavo „Kultūroje“, „Literatūroje“, „Prošvaistėje“. 1940 m. buvo Liaudies seimo narys, dalyvavo Sovietų sąjungos aukščiausiosios tarybos sesijoje Maskvoje inkorporuojant Lietuvą į Sovietų sąjungą. 1940–1943 m. švietimo komisaras. 1950 m. parašė sovietinį Lietuvos himną, ilgametis Lietuvos ir sovietų sąjungos aukščiausiųjų tarybų deputatas, 1954-1959 m. – Lietuvos TSR rašytojų sąjungos pirmininkas.
Skaityti toliau..

VICHERTAS ERNSTAS (1831–1902)

Ernstas Vichertas

Teisininkas, rašytojas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. Gimė 1831 m. kovo 11 d. Įsrutyje. augo gausioje teisininko Johano Frydricho Ernsto ir Luisės (g. Marenski) Vichertų šeimoje. Mokyklą lankyti pradėjo Piliavoje, mokslus tęsė Knypavos gimnazijoje Karaliaučiuje. Dar gimnazijos suole ėmė rašyti eilėraščius, piešti, pastarojo pomėgio neapleido ir vėliau.
1850 m. Ernstas Vichertas pradėjo studijas Karaliaučiaus universitete, iš pradžių studijavo istoriją ir filosofiją, vėliau apsisprendė studijuoti teisę. Skaityti toliau..

VYDŪNAS (STOROSTA VILHELMAS) (1868–1953)

Vydūno (Vilhelmo Storostos) portretas
Vydūnas (Vilhelmas Storosta)

Filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas, muzikas, pedagogas. Gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose (Šilutės r.). Mokėsi Naujakiemio, Pilkalnio mokyklose, 1885-1888 m. – Ragainės mokytojų seminarijoje, kur įgijo liaudies mokytojo cenzą. Mokytojavo Kintų, Tilžės mokyklose, atostogų metu gilindamas savo žinias Vokietijos universitetuose. 1896-1902 m. ir 1913-1919 m. Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose studijavo filosofiją, teosofiją, religijotyrą, meno, literatūros, muzikos istoriją, anglų, prancūzų, sanskrito kalbas. Ir vėliau neatsisakė pedagogo darbo: 1917-1919 m. dėstė lietuvių k. Skaityti toliau..

BOBROVSKIS JOHANESAS (Bobrowski Johannes) (1917–1965)

Johanesas Bobrovskis

Rašytojas. Gimė 1917 m. balandžio 9 d. Tilžėje geležinkelio tarnautojo šeimoje.
1928 m. su tėvais persikėlė į Karaliaučių. 1928–1937 m. mokėsi Karaliaučiuje. 1937 m. persikėlė į Berlyną. 1939–1945 m. tarnavo Vokietijos kariuomenėje Lenkijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Rusijoje, buvo papuolęs į rusų nelaisvę, tik po dešimties metų grįžo iš jų nelaisvės. 1943 m. vedė lietuvę Joaną Budriūtę. 1949–1965 m. gyveno Berlyne, dirbo leidykloje. 1933–1935 m. ir 1937 m. vasarojo pas senelius Mociškiuose ir Vilkyškiuose (Pagėgių apskritis). Skaityti toliau..

BRENCIUS VYTAUTAS (1945–2010)

Vytauto Brenciaus portretas
Vytautas Brencius

Poetas, jūrininkas. Gimė 1945 m. lapkričio 15 d. Šaukliuose (Skuodo r.). Baigė Mosėdžio vidurinę mokyklą, 1964 m. – Belomorsko techninę jūreivystės mokyklą, 1974 m. – Maskvos liaudies meno universitete fotografijos meistriškumo fakultetą, vėliau neakivaizdiniu būdu – M. Gorkio literatūros institutą. V. Brencius daugelį metų praleido jūroje, dirbo žuvų gaudymo meistru, okeanologu, bocmanu. Darbavosi laikraščio „Lietuvos žvejys“ redakcijos fotokorespondentu. Išleido poezijos rinkinius „Sugrįžimų šviesa“ (1976), „Gėlių lietus“ (1980), „Žemė jūros taurėj“ (1984), Skaityti toliau..

BROCK PAUL (1900–1986)

Paul Brock

Jūrininkas, rašytojas. Gimė 1900 m. vasario 21 d. Pagulbiniuose (Vokietijos imperija).
Rašytojo prosenelis buvo Reino laivininkas, su Napoleono Didžiąja armija 1812 m. atkeliavęs prie Nemuno ir čia vedęs zalcburgiečių palikuonę. Rašytojo tėvas Johanas buvęs jau trečios kartos laivininkas, turėjęs savo medinį tristiebį kuršlaivį ir juo plaukiojęs krašto upėmis.
1900 m. J. Brokas išsimokėtinai įsigijo dvarelį Viešvilėje, o paskutinį įnašą sumokėjo 1914 metais, o po poros savaičių prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, į kraštą įsibrovę Rusijos kariškiai J. Broko dvarelį sudegino. Laivininkas liko be savo nuosavybės ir pastogės. Skaityti toliau..

BRUST ALFRED (1891–1934)

Alfred Brust

Vokiečių rašytojas ekspresionistas. Gimė 1891 m. birželio 15 d. Rytų Prūsijoje, Įsrutyje motinai keliaujant pas tėvus į Getingeną. Ten, pas senelius, ir praleido pirmuosius penkerius vaikystės metus.
Tėvai gyveno Katyčiuose (dab. Šilutės r.). Tėvas miestelyje turėjo nuosavą viešbutį, kavinę ir parduotuvę (1885 m. Katyčiuose gyveno 761 žmogus). Rašytojo tėvo pusbrolis Elmas Brustas, skardininkas, iki 1933 m. buvo Katyčių seniūnas (1934 m. mirė).
Katyčiuose lankė pradžios mokyklą. Būdamas aštuonerių metų pradėjo rašyti eilėraščius. Mokėsi Tilžės gimnazijoje. Skaityti toliau..

BUTKŲ JUZĖ (tikr. Butkus Juozas) (1893–1947)

Butkų Juzės (tikr. Juozas Butkus) portretas
Butkų Juzė (tikr. Juozas Butkus)

Poetas, dramaturgas, vertėjas. Gimė 1893 m. liepos 21 d. Pažvelsyje (Klaipėdos r.). Pramokęs rašto, ėjo kaimo daraktoriaus pareigas. Po 1905 m. persikėlė į Liepoją, vertėsi privačiomis pamokomis, įsteigė lietuvių artistų mėgėjų būrelį, kūrė slaptas jaunimo kuopeles, leido laikraštukus „Kibirkštėlė“, „Žadintojas“, „Upelė“ ir kt. Įstojęs į Telšių draugiją, platino „Aušrinę“, rašė į spaudą. Humanitarinius mokslus studijavo 1917 m. Maskvos, 1919-1924 m. Berlyno, Salzburgo ir Jenos universitetuose. Mokytojavo gimnazijose, pašalintas iš darbo, buvo išvykęs į Ameriką, Skaityti toliau..

TARASENKA PETRAS (1892–1962)

Petro Tarasenkos portretas
Petras Tarasenka

Archeologas, rašytojas. Gimė 1892 m. gruodžio 19 d. Karališkiuose (Anykščių r.). 1912 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo, studijavo istoriją Pskovo pedagoginiame institute. 1919 m. grįžęs į Lietuvą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje iki 1932 m., turėjo pulkininko laipsnį. Nuo jaunystės domėjosi archeologija, proistore, rūpinosi senovės paminklų apsauga. Dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kultūros paminklų apsaugos įstaigos archeologijos skyriaus vedėju, kasinėjo piliakalnius, skelbė archeologijos studijas. Skaityti toliau..

LUKINSKAS ROMUALDAS (1911–1964)

Romualdo Lukinsko portretas
Romualdas Lukinskas

Prozininkas. Gimė 1911 m. liepos 16 d. Akmenėje (Biržų r.). 1926-1928 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Kaune baigęs kooperatininkų kursus, nuo 1923 m. dirbo kooperacijos įstaigose.
1946-1950 m. buvo Klaipėdos laikraščio“Raudonasis švyturys“ nuo 1953 m. – „Tarybų Lietuvos“, „Kauno tiesos“, „Tiesos“, „Švyturio“,„Šluotos“ redakcijų darbuotojas. 1956 m. išleido apybraižų knygutes „Pirmieji metai“ ir „Savosios žemės šeimininkės“, apsakymų ir apysakų knygą „Mano draugai“ (1958), Skaityti toliau..

KARALIUS VYTAUTAS (1931–2019)

Vytautas Karalius

Poetas, prozininkas, vertėjas. Gimė 1931 m. balandžio 15 d. Klaipėdoje. Mokėsi Tauragės ir Telšių apskrityse, Priekulės mokyklose. Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą (buv. J. G. Herderio gimnazija) baigė 1950 metais. 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), 1954–1958 m. jame dėstė anglų kalbą. Nuo 1966 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Išleido penkis eilėraščių rinkinius: „Šviesa ir akys“ (1960), „Ugnies estafetė“ (1964), „Tylos veidrodis“ (1972), „Rašo saulė šešėlius“ (1982), „Aureolės ir kepurės“ (1980). Skaityti toliau..

KARŠYS ERICHAS (Karschies Erich) (1909–1942)

Erichas Karšys

Rašytojas, publicistas. Gimė 1909 m. vasario 8 d. Lauksargiuose (Tilžės apskritis). Kartu su kitais vaikais jis lankė Didžiųjų Šilininkų (Šilokarčemos apskr.) liaudies mokyklą. Vėliau jis mokėsi Klaipėdos vidurinėje mokykloje, tačiau smulkesnių žinių apie ją nėra. 1927–1929 m. – Klaipėdos mokytojų seminarijos auklėtinis.
1929–1933 m. dirbo Užlieknių liaudies mokykloje. 1933–1936 m. Klaipėdos senamiesčio berniukų vidurinėje mokykloje dirbo mokytoju iki jo 1937 m. paskyrimo į mokyklos tarybą. Tai buvo jo laikas, leidęs vaisingai dirbti laikraštyje Skaityti toliau..

KAZANAVIČIENĖ – DIDŽIULYTĖ ALDONA (1888–1968)

Aldonos Kazanavičienės – Didžiulytės portretas
Aldona Kazanavičienė – Didžiulytė

Poetė, prozininkė, dramaturgė. Gimė 1888 m. kovo 2 d. Griežionėlėse (Anykščių r.). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Maskvoje studijavo Aukštuosiuose moterų kursuose. 1919 m. grįžusi į Lietuvą mokytojavo įvairiose vietovėse, gyveno Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje. Išleido eilėraščių vaikams knygelių (“Pavasario pumpurėliai”, 1936; “Krintančios snaigės, 1937; “Darbai darbeliai”, 1950 ir kt.), apsakymėlių, vaizdelių, scenos kūrinėlių. Kūryboje vyrauja gamtos motyvai, ryškinami socialinės nelygybės vaizdai. Skaityti toliau..

KAŽDAILIS ALOYZAS (1943–2018)

Aloyzo Každailio portretas
Aloyzas Každailis

Istorikas, muziejininkas, prozininkas. Gimė 1943 m. birželio 27 d. Grinkškyje, Radviliškio rajone. 1960 m. baigė Baisogalos vidurinę mokyklą, 1965 m. – Vilniaus valstybinio universiteto istorijos specialybę. Baigęs Vilniaus universitetą, 1965–1968 m. dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus vyr. moksliniu bendradarbiu. Dėstė istoriją Klaipėdos politechnikume.
1970 m. įsijungė į Lietuvos jūrų muziejaus kūrimą. 1971 m. liepos 11 d. atidaryta pirmoji respublikoje jūrinė ekspozicija, tapusi šiandieninio Lietuvos jūrų muziejaus pradžia. Dalyvavo Skaityti toliau..

KELKIS (Kelch) JOHANNAS FERDINANDAS (1801–1887)

 Johanno Ferdinando Kelkio (Kelch) portretas
Johannas Ferdinandas Kelkis (Kelch)

Mokytojas, poetas, vienas iš lietuvių periodinės spaudos pradininkų. Gimė 1801 m. birželio 10 d. Piktupėnuose (Šilutės r.). Apie 1817-1820 m. mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje. 1820-1851 m. mokytojavo Įsėje, 1851-1867 m. – Kretingalėje. Ten įrengė paruošiamuosius kursus norintiems stoti į mokytojų seminariją. 1832-1867 m. redagavo periodinį leidinį „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“, 1875-1877 m. – laikraštį „Pasiuntinybės laiškelis“, 1851-1871 m. bendradarbiavo „Keleivyje“. Paskelbė religinio turinio straipsnių, giesmių, pasaulietinio pobūdžio rašinių, parašė istorinę poemą „Lietuvininkai“, satyrinį eilėraštį „Vienas Kretingos žmogus“, skelbė žinias Skaityti toliau..

NAUJOKAS (Naujok) RUDOLFAS (1903–1969)

Rudolfo Naujoko (Naujok) portretas
Rudolfas Naujokas (Naujok)

Mokytojas, rašytojas. Gimė 1903 metais Klaipėdoje. Nuo mažumės buvo našlaitis, turėjo dalinę klausos negalią. Pradėjęs dirbti Klaipėdos Pylimo (Sandwehr) mokyklos pagalbiniu mokytoju vertėsi sunkiai. Nuo 1926 m. pradėjo rašyti rašinius apie Klaipėdos miesto ir krašto praeitį. Pažintiniai rašiniai spausdinti nuo 1927 m. laikraščio „Memeler Dampfboot“ priede „Der Grenzgarten“. Sugrįžęs iš mokslų Berlyne 1931 m. persikėlė gyventi ir dirbti į Rusnės kurčnebylių įstaigą. Skaityti toliau..

PIKTURNA IGNAS (1924–2005)

Igno Pikturnos portretas
Ignas Pikturna

Prozininkas, publicistas. Gimė 1924 m. rugpjūčio 27 d. Palangoje. Baigė Palangos gimnaziją. 1944 m. pradėjo žurnalistinį darbą. Studijavo istoriją Vilniaus pedagoginiame institute, dirbo Lietuvos kino studijoje, televizijoje, „Tiesos“, „Bibliotekų darbo“ redakcijose, žurnalo „Kultūros barai“ redaktoriaus pavaduotoju, žurnalo „Jūra“ redaktoriumi. Apsakymų rinkiniuose „Šiandien jūra graži“ (1960), „Jūrų vėjai“ (1975), apybraižų knygose „Jūra yra jūra“, „Jūrų kapitonai“ (1986), „Mergaitės, merginos, moterys ir jūra“ (1999) bei kt. knygose vyrauja žvejybos laivyno kasdienybė, jūreivio darbas, tolimų uostų romantika. I. Pikturna išleido kelionių pasakojimų, parašė dokumentinių filmų scenarijų. Skaityti toliau..

PLAČENIS KAZYS (1907–1970)

Kazio Plačenio portretas
Kazys Plačenis

Rašytojas, žurnalistas, redaktorius. Gimė 1907 m. spalio 20 d. (senuoju stiliumi spalio 7 d.) Ukmergėje. 1927 m. baigė Šiaulių gimnaziją, tarnavo Kauno ir Vilniaus įstaigose. Pirmas apsakymų rinkinys “Du” ( su S. Kapniu) išėjo 1931 m. , pjesė “Kooperatiškos vestuvės” (1934), romanas apie poetą A. Strazdą “Pulkim ant kelių” (1936), už pastarąjį buvo paskirta “Spaudos Fondo” premija. Vėliau iš aktyvesnio literatūrinio darbo pasitraukė.
Po karo mokytojavo Švėkšnos, Tauragės gimnazijose, Skaityti toliau..

PRONSKUS JUOZAS (1893–1984)

Juozo Pronskaus portretas
Juozas Pronskus

Prozininkas, vertėjas, žurnalistas. Gimė 1893 m. balandžio 1 d. Rumšaičiuose (Skuodo r.). Baigęs Barstyčių pradžios mokyklą, mokėsi savarankiškai. Dirbo vaistinėse, laikraščių redakcijose. Pradėjęs rašinėti vaizdelius, feljetonus į periodinę spaudą, buvo pastebėtas Vaižganto ir pakviestas dirbti į „Lietuvos aido“ redakciją. Nuo 1920 m. dirbo Kaune „Spaudos biure“, vėliau „Lietuvos“ dienraščio, „Trimito“, „Lietuvos žinių“ redakcijose. Nuo 1920 m. buvo Steigiamojo seimo narys, vienas iš Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. 1922 m. rudenį pakviestas į „Prūsų Lietuvių Balso“ redakciją Klaipėdoje. Skaityti toliau..

PUKYS POVILAS ENDRIEJUS (1925–2017)

Povilas Endriejus Pukys

Laikraštininkas, atsiminimų rašytojas, ev. liuteronų parapijos tarybos narys, žurnalo „Liuteronų balsas“ redaktorius. Gimė 1925 m. gegužės 10 d. Palangoje. Nuo 1932 m. augo Vitėje greta Klaipėdos uosto. Mokėsi Klaipėdos Didžiojo gimnazijoje. Kraštą 1939 m. aneksavus Vokietijai, sugrįžo į Palangą.
Nuo 1944 m. pradėjo dirbti, tačiau labai norėjo siekti aukštojo išsilavinimo.
1949 m. baigė teisės studijas Vilniaus universitete, o 1956 m. lituanistiką Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete. Skaityti toliau..

JANUŠYTĖ LIŪNĖ (1909–1965)

Liūnės Janušytės portretas
Liūnė Janušytė

Prozininkė, vertėja. Gimė 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje. Studijavo Kauno universitete. Kurį laiką gyveno Paryžiuje. Spaudoje reiškėsi nuo 1926 metų. Periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas Marso, Žemaičiokės, Gagrio, Ytės, Tetos Liūnės ir kt. slapyvardžiais. Feljetonų rinkiniuose „Ant ko ir pasirašau…“ (1935), „Važiuojam“ (1936), „Iki pasimatymo“ (1964) išjuokė valdininkiją. Už valdžios žmonių įžeidinėjimą savo kūriniuose pašalinta iš Lietuvos rašytojų draugijos ir žurnalistų sąjungos. Sovietiniais metais išleido apysakų vaikams Skaityti toliau..

MARCINKUS JUOZAS (1928–2004)

Juozo Marcinkaus portretas
Juozas Marcinkus

Gamybininkas, rašytojas, leidėjas. Gimė 1928 m. lapkričio 22 d. Klibaliuose (Kelmės r.). Vaikystėje neteko regėjimo. 1947 m. pradėjo mokytis Kauno aklųjų mokykloje, jos nebaigęs, pradėjo dirbti. Vėliau baigė Kauno IV darbo jaunimo mokyklą, neakivaizdžiai Šiaulių pedagoginį institutą.
1959 m. buvo paskirtas Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių draugijos Klaipėdos gamybinio mokymo kombinato direktoriumi ir dirbo juo iki 1982 m. Jo rūpesčiu buvo pastatyta nauja įmonė, Skaityti toliau..