ALĖ RŪTA (Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė Elena Viktorija) (1915–2011)

Rūtos Alės portretas
Rūta Alė

Lietuvos rašytoja, prozininkė, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja. Gimė 1915 m. lapkričio 16 d. Petrograde Rusijoje. Po I pasaulinio karo grįžo su tėvais į Rudžių kaimą, netoli Kamajų valsčiaus. 1922-1926 m. lankė Kamajų pradžios mokyklą, vieną žiemą 1923-1924 m. lankė Kunigiškių pradžios mokyklą, 1934 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1934 m. tėvo valia įstojo į Dotnuvos žemės ūkio akademiją studijuoti agronomijos. Netrukus metė mokslą ir tais pačiais metais pradėjo lituanistikos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Studijų metais Skaityti toliau..

SIMONAITYTĖ IEVA (Ewa Simoneit) (1897–1978)

Ievos Simonaitytės portretas
Ieva Simonaitytė

Ieva Simonaitytė – Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja, buities ir lietuvininkų išskirtinių likimų vaizduotoja.

Ieva Simonaitytė (Ewa Simoneit) gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje. Penkerių metų susirgo kaulų džiova, todėl negalėjo lankyti mokyklos. Skaityti ir rašyti ją išmokė motina. Jaunystėje vaikščiodama su lazdomis ji turėjo dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti mažus vaikus. Rašytojos kūrybos šaltinis – gyvenimo patirtis, knygų skaitymas, aplinkos ir ypač gamtos stebėjimas. Skaityti toliau..

SANTVARAS STASYS (1902–1991)

Stasio Santvaros portretas
Stasys Santvaras

Poetas, dramaturgas, dainininkas. Gimė 1902 m. gegužės 27 d. Rūstekoniuose (Jurbarko r.). Mokėsi Vilniaus, Kauno gimnazijose. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo kautynėse su bolševikais. 1922-1923 m. mokėsi karių brandos atestato kursuose. Tuo pačiu metu lankė Tautos teatro vaidybos studiją, vėliau dirbo Tautos teatro ir „Vilkolakio“ administratoriumi. 1926-1927 m. Klaipėdos konservatorijoje studijavo muziką ir dainavimą. 1927-1932 m. muzikos ir dainavimo studijas tęsė Milane. Skaityti toliau..

SIMPSONAS WILHELMAS (1881–1945)

Wilhelmo Simpsono portretas
Wilhelmas Simpsonas

Rašytojas, Klaipėdos miesto pirklys. Gimė 1881 m. Jurbarke, ketvirtosios šios žymios šeimos linijos atstovas. 1828 m. įsigijo Jurbarko (Karaliaučiaus aps.) pilį ir ją perstatė kaimo sąlygoms. Prūsijos karalius Frydrichas Wilhelmas IV 1840 m. suteikė  bajoro titulą.  1899 m. šeimos dvarą jis pardavė valstybei, kuri ten įsteigė žirgyną. Savo romanuose „Baringai“ (1937) ir „Anūkas“ (1939) detaliai atkuria  dvarininkų Simpsonų šeimos istoriją.
Mirė 1945 m. Scharbeutze (Vokietija).

SRUOGA BALYS (1896–1947)

Balio Sruogos portretas
Balys Sruoga

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, publicistas. Gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose (Biržų r.). Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. Nuo 1911 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti “Aušrinėje”, “Rygos Naujienose”ir kt. leidiniuose. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, vėliau studijavo literatūrą Petrogrado ir Maskvos universitetuose. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. Maskvoje B. Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių. 1918 m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą, dirbo laikraščio “Lietuva” redaktoriumi, Skaityti toliau..

ŠEINIUS (tikr. Jurkūnas) IGNAS (1889–1959)

Igno Šeiniaus portretas
Ignas Šeinius

Prozininkas, dramaturgas. Gimė 1889 m. balandžio 2 d. Šeiniūnuose (Širvintų r.). 1908 m. baigė „Saulės“ kursus Kaune, mokytojavo. 1912-1915 m. studijavo Maskvos universiteto Istorijos – filosofijos fakultete. Nuo 1916 m. – Lietuvių centrinio komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Švedijoje, nuo 1919 m. – Spaudos biuro vedėjas, Lietuvos telegramų agentūros Kopenhagoje vadovas. Sekretoriavo Lietuvos atstovybėje Danijoje, Suomijoje, Švedijoje. Dirbo privačiose švedų firmose. 1933-1934 m. – „Lietuvos aido“ redaktorius, Skaityti toliau..

VENCLOVA ANTANAS (1906–1971)

Antano Venclovos portretas
Antanas Venclova

Poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1906 m. sausio 7 d. Trempiuose (Marijampolės r.). 1932 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, mokytojavo Kaune, Klaipėdoje. Redagavo žurnalą „Trečias frontas“, bendradarbiavo „Kultūroje“, „Literatūroje“, „Prošvaistėje“. 1940 m. buvo Liaudies seimo narys, dalyvavo Sovietų sąjungos aukščiausiosios tarybos sesijoje Maskvoje inkorporuojant Lietuvą į Sovietų sąjungą. 1940–1943 m. švietimo komisaras. 1950 m. parašė sovietinį Lietuvos himną, ilgametis Lietuvos ir sovietų sąjungos aukščiausiųjų tarybų deputatas, 1954-1959 m. – Lietuvos TSR rašytojų sąjungos pirmininkas.
Skaityti toliau..

VICHERTAS ERNSTAS (1831–1902)

Ernsto Vichersto portretas
Ernstas Vichertas

Vokiečių teisininkas, rašytojas, dramaturgas. Gimė 1831 m. kovo 11 d. Įsrutyje. Mokėsi Karaliaučiaus Senamiesčio gimnazijoje, 1850-1853 m. Karaliaučiaus universitete studijavo istoriją ir teisę. Nuo 1860 m. dirbo teisėju Priekulės aps. teisme, nuo 1863 m. – Karaliaučiaus miesto teisme. Nuo 1877 m. buvo Prūsijos aukščiausiojo tribunolo Krašto teisėjų tarybos narys, nuo 1887 m. dirbo Berlyno teisme. Skaityti toliau..

VYDŪNAS (STOROSTA VILHELMAS) (1868–1953)

Vydūno (Vilhelmo Storostos) portretas
Vydūnas (Vilhelmas Storosta)

Filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas, muzikas, pedagogas. Gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose (Šilutės r.). Mokėsi Naujakiemio, Pilkalnio mokyklose, 1885-1888 m. – Ragainės mokytojų seminarijoje, kur įgijo liaudies mokytojo cenzą. Mokytojavo Kintų, Tilžės mokyklose, atostogų metu gilindamas savo žinias Vokietijos universitetuose. 1896-1902 m. ir 1913-1919 m. Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose studijavo filosofiją, teosofiją, religijotyrą, meno, literatūros, muzikos istoriją, anglų, prancūzų, sanskrito kalbas. Ir vėliau neatsisakė pedagogo darbo: 1917-1919 m. dėstė lietuvių k. Skaityti toliau..

BRENCIUS VYTAUTAS (1945–2010)

Vytauto Brenciaus portretas
Vytautas Brencius

Poetas, jūrininkas. Gimė 1945 m. lapkričio 15 d. Šaukliuose (Skuodo r.). Baigė Mosėdžio vidurinę mokyklą, 1964 m. – Belomorsko techninę jūreivystės mokyklą, 1974 m. – Maskvos liaudies meno universitete fotografijos meistriškumo fakultetą, vėliau neakivaizdiniu būdu – M. Gorkio literatūros institutą. V. Brencius daugelį metų praleido jūroje, dirbo žuvų gaudymo meistru, okeanologu, bocmanu. Darbavosi laikraščio „Lietuvos žvejys“ redakcijos fotokorespondentu. Išleido poezijos rinkinius „Sugrįžimų šviesa“ (1976), „Gėlių lietus“ (1980), „Žemė jūros taurėj“ (1984), Skaityti toliau..

BUTKŲ JUZĖ (tikr. Butkus Juozas) (1893–1947)

Butkų Juzės (tikr. Juozas Butkus) portretas
Butkų Juzė (tikr. Juozas Butkus)

Poetas, dramaturgas, vertėjas. Gimė 1893 m. liepos 21 d. Pažvelsyje (Klaipėdos r.). Pramokęs rašto, ėjo kaimo daraktoriaus pareigas. Po 1905 m. persikėlė į Liepoją, vertėsi privačiomis pamokomis, įsteigė lietuvių artistų mėgėjų būrelį, kūrė slaptas jaunimo kuopeles, leido laikraštukus „Kibirkštėlė“, „Žadintojas“, „Upelė“ ir kt. Įstojęs į Telšių draugiją, platino „Aušrinę“, rašė į spaudą. Humanitarinius mokslus studijavo 1917 m. Maskvos, 1919-1924 m. Berlyno, Salzburgo ir Jenos universitetuose. Mokytojavo gimnazijose, pašalintas iš darbo, buvo išvykęs į Ameriką, Skaityti toliau..

TARASENKA PETRAS (1892–1962)

Petro Tarasenkos portretas
Petras Tarasenka

Archeologas, rašytojas. Gimė 1892 m. gruodžio 19 d. Karališkiuose (Anykščių r.). 1912 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo, studijavo istoriją Pskovo pedagoginiame institute. 1919 m. grįžęs į Lietuvą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje iki 1932 m., turėjo pulkininko laipsnį. Nuo jaunystės domėjosi archeologija, proistore, rūpinosi senovės paminklų apsauga. Dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kultūros paminklų apsaugos įstaigos archeologijos skyriaus vedėju, kasinėjo piliakalnius, skelbė archeologijos studijas. Skaityti toliau..

LUKINSKAS ROMUALDAS (1911–1964)

Romualdo Lukinsko portretas
Romualdas Lukinskas

Prozininkas. Gimė 1911 m. liepos 16 d. Akmenėje (Biržų r.). 1926-1928 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Kaune baigęs kooperatininkų kursus, nuo 1923 m. dirbo kooperacijos įstaigose.
1946-1950 m. buvo Klaipėdos laikraščio“Raudonasis švyturys“ nuo 1953 m. – „Tarybų Lietuvos“, „Kauno tiesos“, „Tiesos“, „Švyturio“,„Šluotos“ redakcijų darbuotojas. 1956 m. išleido apybraižų knygutes „Pirmieji metai“ ir „Savosios žemės šeimininkės“, apsakymų ir apysakų knygą „Mano draugai“ (1958), Skaityti toliau..

KAZANAVIČIENĖ – DIDŽIULYTĖ ALDONA (1888–1968)

Aldonos Kazanavičienės – Didžiulytės portretas
Aldona Kazanavičienė – Didžiulytė

Poetė, prozininkė, dramaturgė. Gimė 1888 m. kovo 2 d. Griežionėlėse (Anykščių r.). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Maskvoje studijavo Aukštuosiuose moterų kursuose. 1919 m. grįžusi į Lietuvą mokytojavo įvairiose vietovėse, gyveno Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje. Išleido eilėraščių vaikams knygelių (“Pavasario pumpurėliai”, 1936; “Krintančios snaigės, 1937; “Darbai darbeliai”, 1950 ir kt.), apsakymėlių, vaizdelių, scenos kūrinėlių. Kūryboje vyrauja gamtos motyvai, ryškinami socialinės nelygybės vaizdai. Skaityti toliau..

KAŽDAILIS ALOYZAS (1943–2018)

Aloyzo Každailio portretas
Aloyzas Každailis

Istorikas, muziejininkas, prozininkas. Gimė 1943 m. birželio 27 d. Grinkškyje, Radviliškio rajone. 1960 m. baigė Baisogalos vidurinę mokyklą, 1965 m. – Vilniaus valstybinio universiteto istorijos specialybę. Baigęs Vilniaus universitetą, 1965–1968 m. dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus vyr. moksliniu bendradarbiu. Dėstė istoriją Klaipėdos politechnikume.
1970 m. įsijungė į Lietuvos jūrų muziejaus kūrimą. 1971 m. liepos 11 d. atidaryta pirmoji respublikoje jūrinė ekspozicija, tapusi šiandieninio Lietuvos jūrų muziejaus pradžia. Dalyvavo Skaityti toliau..

KELKIS (Kelch) JOHANNAS FERDINANDAS (1801–1887)

 Johanno Ferdinando Kelkio (Kelch) portretas
Johannas Ferdinandas Kelkis (Kelch)

Mokytojas, poetas, vienas iš lietuvių periodinės spaudos pradininkų. Gimė 1801 m. birželio 10 d. Piktupėnuose (Šilutės r.). Apie 1817-1820 m. mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje. 1820-1851 m. mokytojavo Įsėje, 1851-1867 m. – Kretingalėje. Ten įrengė paruošiamuosius kursus norintiems stoti į mokytojų seminariją. 1832-1867 m. redagavo periodinį leidinį „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“, 1875-1877 m. – laikraštį „Pasiuntinybės laiškelis“, 1851-1871 m. bendradarbiavo „Keleivyje“. Paskelbė religinio turinio straipsnių, giesmių, pasaulietinio pobūdžio rašinių, parašė istorinę poemą „Lietuvininkai“, satyrinį eilėraštį „Vienas Kretingos žmogus“, skelbė žinias Skaityti toliau..

NAUJOKAS (Naujok) RUDOLFAS (1903–1969)

Rudolfo Naujoko (Naujok) portretas
Rudolfas Naujokas (Naujok)

Mokytojas, rašytojas. Gimė 1903 metais Klaipėdoje. Nuo mažumės buvo našlaitis, turėjo dalinę klausos negalią. Pradėjęs dirbti Klaipėdos Pylimo (Sandwehr) mokyklos pagalbiniu mokytoju vertėsi sunkiai. Nuo 1926 m. pradėjo rašyti rašinius apie Klaipėdos miesto ir krašto praeitį. Pažintiniai rašiniai spausdinti nuo 1927 m. laikraščio „Memeler Dampfboot“ priede „Der Grenzgarten“. Sugrįžęs iš mokslų Berlyne 1931 m. persikėlė gyventi ir dirbti į Rusnės kurčnebylių įstaigą. Skaityti toliau..

PIKTURNA IGNAS (1924–2005)

Igno Pikturnos portretas
Ignas Pikturna

Prozininkas, publicistas. Gimė 1924 m. rugpjūčio 27 d. Palangoje. Baigė Palangos gimnaziją. 1944 m. pradėjo žurnalistinį darbą. Studijavo istoriją Vilniaus pedagoginiame institute, dirbo Lietuvos kino studijoje, televizijoje, „Tiesos“, „Bibliotekų darbo“ redakcijose, žurnalo „Kultūros barai“ redaktoriaus pavaduotoju, žurnalo „Jūra“ redaktoriumi. Apsakymų rinkiniuose „Šiandien jūra graži“ (1960), „Jūrų vėjai“ (1975), apybraižų knygose „Jūra yra jūra“, „Jūrų kapitonai“ (1986), „Mergaitės, merginos, moterys ir jūra“ (1999) bei kt. knygose vyrauja žvejybos laivyno kasdienybė, jūreivio darbas, tolimų uostų romantika. I. Pikturna išleido kelionių pasakojimų, parašė dokumentinių filmų scenarijų. Skaityti toliau..

PLAČENIS KAZYS (1907–1970)

Kazio Plačenio portretas
Kazys Plačenis

Rašytojas, žurnalistas, redaktorius. Gimė 1907 m. spalio 20 d. (senuoju stiliumi spalio 7 d.) Ukmergėje. 1927 m. baigė Šiaulių gimnaziją, tarnavo Kauno ir Vilniaus įstaigose. Pirmas apsakymų rinkinys “Du” ( su S. Kapniu) išėjo 1931 m. , pjesė “Kooperatiškos vestuvės” (1934), romanas apie poetą A. Strazdą “Pulkim ant kelių” (1936), už pastarąjį buvo paskirta “Spaudos Fondo” premija. Vėliau iš aktyvesnio literatūrinio darbo pasitraukė.
Po karo mokytojavo Švėkšnos, Tauragės gimnazijose, Skaityti toliau..

PRONSKUS JUOZAS (1893–1984)

Juozo Pronskaus portretas
Juozas Pronskus

Prozininkas, vertėjas, žurnalistas. Gimė 1893 m. balandžio 1 d. Rumšaičiuose (Skuodo r.). Baigęs Barstyčių pradžios mokyklą, mokėsi savarankiškai. Dirbo vaistinėse, laikraščių redakcijose. Pradėjęs rašinėti vaizdelius, feljetonus į periodinę spaudą, buvo pastebėtas Vaižganto ir pakviestas dirbti į „Lietuvos aido“ redakciją. Nuo 1920 m. dirbo Kaune „Spaudos biure“, vėliau „Lietuvos“ dienraščio, „Trimito“, „Lietuvos žinių“ redakcijose. Nuo 1920 m. buvo Steigiamojo seimo narys, vienas iš Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. 1922 m. rudenį pakviestas į „Prūsų Lietuvių Balso“ redakciją Klaipėdoje. Skaityti toliau..

JANUŠYTĖ LIŪNĖ (1909–1965)

Liūnės Janušytės portretas
Liūnė Janušytė

Prozininkė, vertėja. Gimė 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje. Studijavo Kauno universitete. Kurį laiką gyveno Paryžiuje. Spaudoje reiškėsi nuo 1926 metų. Periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas Marso, Žemaičiokės, Gagrio, Ytės, Tetos Liūnės ir kt. slapyvardžiais. Feljetonų rinkiniuose „Ant ko ir pasirašau…“ (1935), „Važiuojam“ (1936), „Iki pasimatymo“ (1964) išjuokė valdininkiją. Už valdžios žmonių įžeidinėjimą savo kūriniuose pašalinta iš Lietuvos rašytojų draugijos ir žurnalistų sąjungos. Sovietiniais metais išleido apysakų vaikams Skaityti toliau..

MARCINKUS JUOZAS (1928–2004)

Juozo Marcinkaus portretas
Juozas Marcinkus

Gamybininkas, rašytojas, leidėjas. Gimė 1928 m. lapkričio 22 d. Klibaliuose (Kelmės r.). Vaikystėje neteko regėjimo. 1947 m. pradėjo mokytis Kauno aklųjų mokykloje, jos nebaigęs, pradėjo dirbti. Vėliau baigė Kauno IV darbo jaunimo mokyklą, neakivaizdžiai Šiaulių pedagoginį institutą.
1959 m. buvo paskirtas Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių draugijos Klaipėdos gamybinio mokymo kombinato direktoriumi ir dirbo juo iki 1982 m. Jo rūpesčiu buvo pastatyta nauja įmonė, Skaityti toliau..

MAŠIOTAS PRANAS (1863–1940)

Prano Mašioto portretas
Pranas Mašiotas

Prozininkas, vertėjas, pedagogas. Gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkuose (Vilkaviškio r.). Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1887 m. baigė Maskvos universiteto Matematikos fakultetą. 1889 m. apsigyveno Rygoje, mokytojavo. I pasaulinio karo metu Voroneže buvo lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijų direktorius. Nepriklausomoje Lietuvoje 1919-1923 m. – švietimo viceministras, 1924-1929 m. – Klaipėdos gimnazijos direktorius.
Laikomas lietuvių vaikų literatūros tėvu. Rūpindamasis jaunosios kartos ugdymu, parašė mokslo populiarinimo knygų („Apie žemės vidurius“, Skaityti toliau..

MOSĖNAS ROLANDAS (1965–1985)

Rolando Mosėno portretas
Rolandas Mosėnas

Poetas. Gimė 1965 m. gegužės 1 d. Klaipėdoje. Mokėsi Klaipėdos 10-ojoje vidurinėje mokykloje (ją baigė aukso medaliu 1983). Dalyvavo respublikiniuose literatų ir matematikų konkursuose, buvo nuodugniai išstudijavęs poezijos teoriją, rašė sonetus ir trioletus, bandė prozą. 1983 m. įstojo į Leningrado universitetą filosofijos fakultetą, tačiau jo nebaigė. Skaityti toliau..

GINTALAS PETRAS (1908–1971)

Petro Gintalo portretas
Petras Gintalas

Dramaturgas. Gimė 1908 m. vasario 12 d. Rubėžaičiuose (Telšių r.). 1927 m. baigė Telšių gimnaziją, studijavo LU Humanitarinių mokslų fakultete, mokėsi Valst. Teatro vaidybos studijoje. Mokytojavo Kaune, vaidino teatre, Klaipėdoje dirbo laikraščio redakcijoje. Bendradarbiavo antol. “Žemaičiai” (1938). Paskelbė ekspresionistinės stilistikos pjesę “Dinamo 1000 HP” (1930). “Dangaus svečias” (1937), “Spalių 9-oji” (1936).
1934-1939 m. redagavo Klaipėdoje leistą Klaipėdos krašto darbininkų Skaityti toliau..

GUDAITIS MIKAS OTONAS (1880–1941)

Žurnalistas, prozininkas, visuomenininkas. Gimė 1880 m. spalio 14 d. Trakininkuose (Tilžės apskr.). Iki pirmo pasaulinio karo gyveno Tilžėje, buvo aktyvus Tilžės lietuvių organizacijų narys. Mokėsi Tilžės ir Karaliaučiaus prekybos institutuose. Po 1915 m. pateko į Didžąją Lietuvą ir paskirtas į dienraščio „Dabartis“ redakciją, kuriame rašė ir vertėjavo. Po karo bendradarbiavo leidiniuose „Klaipėdos žinios“, „Santara“, „Lietuvos keleivis“. 1927-1929 m. – „Lietuvos keleivio“ vyriausias redaktorius, nuo 1936 m. – vietos žinių redaktorius. Buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas Klaipėdoje, rašė į leidinius „Trimitas“, „Mūsų kraštas“. Skaityti toliau..

GURNEVIČIUS – Ramaškonis VLADAS JONAS (1923–2002)

Vlado Jono Gurnevičiaus-Ramaškonio portretas
Vladas Jonas Gurnevičius-Ramaškonis

Poetas. Gimė 1923 m. birželio 23 d. Ramaškonyse (Gardino sr., Baltarusija). Baigė Vilniaus universitetą. Išleido epigramų, aforizmų, ir sentencijų rinkinius: „Vėjo malūnai“ (1975), „Debesų skulptūros“ (1979), „Varpų rinkimas“ (1999), „Simboliai“ (2000). V. Gurnevičius ilgą laiką gyveno Klaipėdoje, dirbo pedagoginėje mokykloje, „Tarybinės Klaipėdos“ redakcijoje, tarnavo įstaigose. Nuo 1969 iki 1989 jo kūrinėliai dažnai buvo publikuojami miesto laikraščiuose, juose paskelbė dedikacijų klaipėdiečiams rašytojams P. Dreviniui, Povilui Dirgėlai, K. Kaukui, R. Černiauskui ir kt.
Mirė 2002 m. spalio 14 d. Vilniuje.

GUSTAITIS ANTANAS (1907–1990)

Antano Gustaičio portretas
Antanas Gustaitis

Apie gyvenimo ir darbo metus Klaipėdoje žinoma mažai. Tuo metu Klaipėdoje gyvenęs rašytojas P. Andriušis savo prisiminimuose „Antaną Gustaitį atkūrus“ (Aidai, 1967, Nr. 3) pasakoja, kad mokytojas A. Gustaitis į Klaipėdos radiofono direktoriaus kėdę atvyko B. Sruogos kvietimu. Gyveno jis dviese su žmona aktore A. Zdanavičiūte, kuri dirbo Klaipėdos teatre. Klaipėdoje, kaip teigia P. Andriušis, buvo prašomas parašyti dienraščiui „Vakarams“, tačiau A. Gustaitis teparašęs tik vieną eiliuotą vasarotojišką dainelę, kurią klaipėdiečiai mėgę dainuoti. Jo vadovaujamame radiofone apsilankydavo šimtai skirtingiausių interesų, pasaulėžiūrų, nuomonių žmonių.
Mirė 1990 m. gegužės 19 d. Bostone (JAV).

DACHAS SIMONAS (1605–1659)

Simono Dacho portretas
Simonas Dachas

Vienas iš pirmųjų Klaipėdos poetų, tapusių garsiu Rytprūsių dainiumi. Gimė 1605 m. liepos 29 d. Klaipėdoje. 1626-1630 m. Karaliaučiaus universitete studijavo filosofiją bei teologiją. 1633-1639 m. Karaliaučiaus katedros mokyklos mokytojas, nuo 1640 m. universiteto profesorius, 1656 m. – rektorius. Garsėjo lotyniškais ir vokiškais proginiais eilėraščiais bei scenos veikalais. 1635 m. atvykus į Karaliaučių Lenkijos karaliui Vladislovui IV, buvo parodytas jo sceninis veikalas „Cleomedes“ (Kleomedas). Vokiečių kalba yra parašęs per tūkstantį, lotynų kalba Skaityti toliau..

DERVOJEDAITIENĖ – IEŠMANTAITĖ ELENA (1905–1987)

Poetė, prozininkė. Gimė 1905 m. kovo 4 d. Daugėlaičiuose (Vilkaviškio r.). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, išeivijoje 1954 m. išleido romaną “Grandinės” vieną dalį, 1956 m. – antrą dalį “Gedimino kalno pavėsyje”, eilėraščių rink. “Svetimoj šaly”. Jaunystėje eilėraščius ir prozą Baltijos Žuvėdros slapyvardžiu spausdino “Naujojoje vaidilutėje”, “Lietuvos keleivyje”, “Argentinos lietuvių balse”, “Drauge” ir kt. Nuo 1931 m. iki 1939 m. gyveno Klaipėdoje ir dirbo pašto valdininke. Pamilusi pajūrį, rašė eilėraščius, romantiškus vaizdelius, apybraižas, kurias publikavo tuometinėje Klaipėdos spaudoje “Vakarai”, “Pajūris”.
Mirė 1987 m. sausio 24 d. Valencoje (Venesuela).