Kov 162017
 
Rūtos Alės portretas

Rūta Alė

Lietuvos rašytoja, prozininkė, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja. Gimė 1915 m. lapkričio 16 d. Petrograde Rusijoje. Po I pasaulinio karo grįžo su tėvais į Rudžių kaimą, netoli Kamajų valsčiaus. 1922-1926 m. lankė Kamajų pradžios mokyklą, vieną žiemą 1923-1924 m. lankė Kunigiškių pradžios mokyklą, 1934 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1934 m. tėvo valia įstojo į Dotnuvos žemės ūkio akademiją studijuoti agronomijos. Netrukus metė mokslą ir tais pačiais metais pradėjo lituanistikos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Studijų metais Skaityti toliau..

Geg 082014
 
Ievos Simonaitytės portretas

Ieva Simonaitytė

Ieva Simonaitytė – Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja, buities ir lietuvininkų išskirtinių likimų vaizduotoja.

Ieva Simonaitytė (Ewa Simoneit) gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje. Penkerių metų susirgo kaulų džiova, todėl negalėjo lankyti mokyklos. Skaityti ir rašyti ją išmokė motina. Jaunystėje vaikščiodama su lazdomis ji turėjo dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti mažus vaikus. Rašytojos kūrybos šaltinis – gyvenimo patirtis, knygų skaitymas, aplinkos ir ypač gamtos stebėjimas. Skaityti toliau..

Geg 082014
 
Stasio Santvaros portretas

Stasys Santvaras

Poetas, dramaturgas, dainininkas. Gimė 1902 m. gegužės 27 d. Rūstekoniuose (Jurbarko r.). Mokėsi Vilniaus, Kauno gimnazijose. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo kautynėse su bolševikais. 1922-1923 m. mokėsi karių brandos atestato kursuose. Tuo pačiu metu lankė Tautos teatro vaidybos studiją, vėliau dirbo Tautos teatro ir „Vilkolakio“ administratoriumi. 1926-1927 m. Klaipėdos konservatorijoje studijavo muziką ir dainavimą. 1927-1932 m. muzikos ir dainavimo studijas tęsė Milane. Skaityti toliau..

Geg 082014
 
Wilhelmo Simpsono portretas

Wilhelmas Simpsonas

Rašytojas, Klaipėdos miesto pirklys. Gimė 1881 m. Jurbarke, ketvirtosios šios žymios šeimos linijos atstovas. 1828 m. įsigijo Jurbarko (Karaliaučiaus aps.) pilį ir ją perstatė kaimo sąlygoms. Prūsijos karalius Frydrichas Wilhelmas IV 1840 m. suteikė  bajoro titulą.  1899 m. šeimos dvarą jis pardavė valstybei, kuri ten įsteigė žirgyną. Savo romanuose „Baringai“ (1937) ir „Anūkas“ (1939) detaliai atkuria  dvarininkų Simpsonų šeimos istoriją.
Mirė 1945 m. Scharbeutze (Vokietija).

Geg 082014
 
Balio Sruogos portretas

Balys Sruoga

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, publicistas. Gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose (Biržų r.). Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. Nuo 1911 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti “Aušrinėje”, “Rygos Naujienose”ir kt. leidiniuose. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, vėliau studijavo literatūrą Petrogrado ir Maskvos universitetuose. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. Maskvoje B. Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių. 1918 m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą, dirbo laikraščio “Lietuva” redaktoriumi, Skaityti toliau..

Bal 082014
 
Igno Šeiniaus portretas

Ignas Šeinius

Prozininkas, dramaturgas. Gimė 1889 m. balandžio 2 d. Šeiniūnuose (Širvintų r.). 1908 m. baigė „Saulės“ kursus Kaune, mokytojavo. 1912-1915 m. studijavo Maskvos universiteto Istorijos – filosofijos fakultete. Nuo 1916 m. – Lietuvių centrinio komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Švedijoje, nuo 1919 m. – Spaudos biuro vedėjas, Lietuvos telegramų agentūros Kopenhagoje vadovas. Sekretoriavo Lietuvos atstovybėje Danijoje, Suomijoje, Švedijoje. Dirbo privačiose švedų firmose. 1933-1934 m. – „Lietuvos aido“ redaktorius, Skaityti toliau..

Bal 032014
 
Antano Venclovos portretas

Antanas Venclova

Poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1906 m. sausio 7 d. Trempiuose (Marijampolės r.). 1932 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, mokytojavo Kaune, Klaipėdoje. Redagavo žurnalą „Trečias frontas“, bendradarbiavo „Kultūroje“, „Literatūroje“, „Prošvaistėje“. 1940 m. buvo Liaudies seimo narys, dalyvavo Sovietų sąjungos aukščiausiosios tarybos sesijoje Maskvoje inkorporuojant Lietuvą į Sovietų sąjungą. 1940–1943 m. švietimo komisaras. 1950 m. parašė sovietinį Lietuvos himną, ilgametis Lietuvos ir sovietų sąjungos aukščiausiųjų tarybų deputatas, 1954-1959 m. – Lietuvos TSR rašytojų sąjungos pirmininkas.
Skaityti toliau..

Bal 032014
 
Ernsto Vichersto portretas

Ernstas Vichertas

Vokiečių teisininkas, rašytojas, dramaturgas. Gimė 1831 m. kovo 11 d. Įsrutyje. Mokėsi Karaliaučiaus Senamiesčio gimnazijoje, 1850-1853 m. Karaliaučiaus universitete studijavo istoriją ir teisę. Nuo 1860 m. dirbo teisėju Priekulės aps. teisme, nuo 1863 m. – Karaliaučiaus miesto teisme. Nuo 1877 m. buvo Prūsijos aukščiausiojo tribunolo Krašto teisėjų tarybos narys, nuo 1887 m. dirbo Berlyno teisme. Skaityti toliau..

Bal 022014
 
Vydūno (Vilhelmo Storostos) portretas

Vydūnas (Vilhelmas Storosta)

Filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas, muzikas, pedagogas. Gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose (Šilutės r.). Mokėsi Naujakiemio, Pilkalnio mokyklose, 1885-1888 m. – Ragainės mokytojų seminarijoje, kur įgijo liaudies mokytojo cenzą. Mokytojavo Kintų, Tilžės mokyklose, atostogų metu gilindamas savo žinias Vokietijos universitetuose. 1896-1902 m. ir 1913-1919 m. Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose studijavo filosofiją, teosofiją, religijotyrą, meno, literatūros, muzikos istoriją, anglų, prancūzų, sanskrito kalbas. Ir vėliau neatsisakė pedagogo darbo: 1917-1919 m. dėstė lietuvių k. Skaityti toliau..

Kov 312014
 
Vytauto Brenciaus portretas

Vytautas Brencius

Poetas, jūrininkas. Gimė 1945 m. lapkričio 15 d. Šaukliuose (Skuodo r.). Baigė Mosėdžio vidurinę mokyklą, 1964 m. – Belomorsko techninę jūreivystės mokyklą, 1974 m. – Maskvos liaudies meno universitete fotografijos meistriškumo fakultetą, vėliau neakivaizdiniu būdu – M. Gorkio literatūros institutą. V. Brencius daugelį metų praleido jūroje, dirbo žuvų gaudymo meistru, okeanologu, bocmanu. Darbavosi laikraščio „Lietuvos žvejys“ redakcijos fotokorespondentu. Išleido poezijos rinkinius „Sugrįžimų šviesa“ (1976), „Gėlių lietus“ (1980), „Žemė jūros taurėj“ (1984), Skaityti toliau..

Kov 312014
 
Butkų Juzės (tikr. Juozas Butkus) portretas

Butkų Juzė (tikr. Juozas Butkus)

Poetas, dramaturgas, vertėjas. Gimė 1893 m. liepos 21 d. Pažvelsyje (Klaipėdos r.). Pramokęs rašto, ėjo kaimo daraktoriaus pareigas. Po 1905 m. persikėlė į Liepoją, vertėsi privačiomis pamokomis, įsteigė lietuvių artistų mėgėjų būrelį, kūrė slaptas jaunimo kuopeles, leido laikraštukus „Kibirkštėlė“, „Žadintojas“, „Upelė“ ir kt. Įstojęs į Telšių draugiją, platino „Aušrinę“, rašė į spaudą. Humanitarinius mokslus studijavo 1917 m. Maskvos, 1919-1924 m. Berlyno, Salzburgo ir Jenos universitetuose. Mokytojavo gimnazijose, pašalintas iš darbo, buvo išvykęs į Ameriką, Skaityti toliau..

Kov 282014
 
Petro Tarasenkos portretas

Petras Tarasenka

Archeologas, rašytojas. Gimė 1892 m. gruodžio 19 d. Karališkiuose (Anykščių r.). 1912 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo, studijavo istoriją Pskovo pedagoginiame institute. 1919 m. grįžęs į Lietuvą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje iki 1932 m., turėjo pulkininko laipsnį. Nuo jaunystės domėjosi archeologija, proistore, rūpinosi senovės paminklų apsauga. Dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kultūros paminklų apsaugos įstaigos archeologijos skyriaus vedėju, kasinėjo piliakalnius, skelbė archeologijos studijas. Skaityti toliau..

Kov 272014
 
Romualdo Lukinsko portretas

Romualdas Lukinskas

Prozininkas. Gimė 1911 m. liepos 16 d. Akmenėje (Biržų r.). 1926-1928 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Kaune baigęs kooperatininkų kursus, nuo 1923 m. dirbo kooperacijos įstaigose.
1946-1950 m. buvo Klaipėdos laikraščio“Raudonasis švyturys“ nuo 1953 m. – „Tarybų Lietuvos“, „Kauno tiesos“, „Tiesos“, „Švyturio“,„Šluotos“ redakcijų darbuotojas. 1956 m. išleido apybraižų knygutes „Pirmieji metai“ ir „Savosios žemės šeimininkės“, apsakymų ir apysakų knygą „Mano draugai“ (1958), Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Aldonos Kazanavičienės – Didžiulytės portretas

Aldona Kazanavičienė – Didžiulytė

Poetė, prozininkė, dramaturgė. Gimė 1888 m. kovo 2 d. Griežionėlėse (Anykščių r.). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Maskvoje studijavo Aukštuosiuose moterų kursuose. 1919 m. grįžusi į Lietuvą mokytojavo įvairiose vietovėse, gyveno Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje. Išleido eilėraščių vaikams knygelių (“Pavasario pumpurėliai”, 1936; “Krintančios snaigės, 1937; “Darbai darbeliai”, 1950 ir kt.), apsakymėlių, vaizdelių, scenos kūrinėlių. Kūryboje vyrauja gamtos motyvai, ryškinami socialinės nelygybės vaizdai. Skaityti toliau..

Kov 252014
 
 Johanno Ferdinando Kelkio (Kelch) portretas

Johannas Ferdinandas Kelkis (Kelch)

Mokytojas, poetas, vienas iš lietuvių periodinės spaudos pradininkų. Gimė 1801 m. birželio 10 d. Piktupėnuose (Šilutės r.). Apie 1817-1820 m. mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje. 1820-1851 m. mokytojavo Įsėje, 1851-1867 m. – Kretingalėje. Ten įrengė paruošiamuosius kursus norintiems stoti į mokytojų seminariją. 1832-1867 m. redagavo periodinį leidinį „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“, 1875-1877 m. – laikraštį „Pasiuntinybės laiškelis“, 1851-1871 m. bendradarbiavo „Keleivyje“. Paskelbė religinio turinio straipsnių, giesmių, pasaulietinio pobūdžio rašinių, parašė istorinę poemą „Lietuvininkai“, satyrinį eilėraštį „Vienas Kretingos žmogus“, skelbė žinias Skaityti toliau..

Kov 252014
 
Rudolfo Naujoko (Naujok) portretas

Rudolfas Naujokas (Naujok)

Mokytojas, rašytojas. Gimė 1903 metais Klaipėdoje. Nuo mažumės buvo našlaitis, turėjo dalinę klausos negalią. Pradėjęs dirbti Klaipėdos Pylimo (Sandwehr) mokyklos pagalbiniu mokytoju vertėsi sunkiai. Nuo 1926 m. pradėjo rašyti rašinius apie Klaipėdos miesto ir krašto praeitį. Pažintiniai rašiniai spausdinti nuo 1927 m. laikraščio „Memeler Dampfboot“ priede „Der Grenzgarten“. Sugrįžęs iš mokslų Berlyne 1931 m. persikėlė gyventi ir dirbti į Rusnės kurčnebylių įstaigą. Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Igno Pikturnos portretas

Ignas Pikturna

Prozininkas, publicistas. Gimė 1924 m. rugpjūčio 27 d. Palangoje. Baigė Palangos gimnaziją. 1944 m. pradėjo žurnalistinį darbą. Studijavo istoriją Vilniaus pedagoginiame institute, dirbo Lietuvos kino studijoje, televizijoje, „Tiesos“, „Bibliotekų darbo“ redakcijose, žurnalo „Kultūros barai“ redaktoriaus pavaduotoju, žurnalo „Jūra“ redaktoriumi. Apsakymų rinkiniuose „Šiandien jūra graži“ (1960), „Jūrų vėjai“ (1975), apybraižų knygose „Jūra yra jūra“, „Jūrų kapitonai“ (1986), „Mergaitės, merginos, moterys ir jūra“ (1999) bei kt. knygose vyrauja žvejybos laivyno kasdienybė, jūreivio darbas, tolimų uostų romantika. I. Pikturna išleido kelionių pasakojimų, parašė dokumentinių filmų scenarijų. Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Kazio Plačenio portretas

Kazys Plačenis

Rašytojas, žurnalistas, redaktorius. Gimė 1907 m. spalio 20 d. (senuoju stiliumi spalio 7 d.) Ukmergėje. 1927 m. baigė Šiaulių gimnaziją, tarnavo Kauno ir Vilniaus įstaigose. Pirmas apsakymų rinkinys “Du” ( su S. Kapniu) išėjo 1931 m. , pjesė “Kooperatiškos vestuvės” (1934), romanas apie poetą A. Strazdą “Pulkim ant kelių” (1936), už pastarąjį buvo paskirta “Spaudos Fondo” premija. Vėliau iš aktyvesnio literatūrinio darbo pasitraukė.
Po karo mokytojavo Švėkšnos, Tauragės gimnazijose, Skaityti toliau..

Kov 242014
 
Juozo Pronskaus portretas

Juozas Pronskus

Prozininkas, vertėjas, žurnalistas. Gimė 1893 m. balandžio 1 d. Rumšaičiuose (Skuodo r.). Baigęs Barstyčių pradžios mokyklą, mokėsi savarankiškai. Dirbo vaistinėse, laikraščių redakcijose. Pradėjęs rašinėti vaizdelius, feljetonus į periodinę spaudą, buvo pastebėtas Vaižganto ir pakviestas dirbti į „Lietuvos aido“ redakciją. Nuo 1920 m. dirbo Kaune „Spaudos biure“, vėliau „Lietuvos“ dienraščio, „Trimito“, „Lietuvos žinių“ redakcijose. Nuo 1920 m. buvo Steigiamojo seimo narys, vienas iš Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. 1922 m. rudenį pakviestas į „Prūsų Lietuvių Balso“ redakciją Klaipėdoje. Skaityti toliau..

Kov 172014
 
Liūnės Janušytės portretas

Liūnė Janušytė

Prozininkė, vertėja. Gimė 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje. Studijavo Kauno universitete. Kurį laiką gyveno Paryžiuje. Spaudoje reiškėsi nuo 1926 metų. Periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas Marso, Žemaičiokės, Gagrio, Ytės, Tetos Liūnės ir kt. slapyvardžiais. Feljetonų rinkiniuose „Ant ko ir pasirašau…“ (1935), „Važiuojam“ (1936), „Iki pasimatymo“ (1964) išjuokė valdininkiją. Už valdžios žmonių įžeidinėjimą savo kūriniuose pašalinta iš Lietuvos rašytojų draugijos ir žurnalistų sąjungos. Sovietiniais metais išleido apysakų vaikams Skaityti toliau..

Vas 172014
 
Juozo Marcinkaus portretas

Juozas Marcinkus

Gamybininkas, rašytojas, leidėjas. Gimė 1928 m. lapkričio 22 d. Klibaliuose (Kelmės r.). Vaikystėje neteko regėjimo. 1947 m. pradėjo mokytis Kauno aklųjų mokykloje, jos nebaigęs, pradėjo dirbti. Vėliau baigė Kauno IV darbo jaunimo mokyklą, neakivaizdžiai Šiaulių pedagoginį institutą.
1959 m. buvo paskirtas Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių draugijos Klaipėdos gamybinio mokymo kombinato direktoriumi ir dirbo juo iki 1982 m. Jo rūpesčiu buvo pastatyta nauja įmonė, Skaityti toliau..

Vas 172014
 
Prano Mašioto portretas

Pranas Mašiotas

Prozininkas, vertėjas, pedagogas. Gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkuose (Vilkaviškio r.). Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1887 m. baigė Maskvos universiteto Matematikos fakultetą. 1889 m. apsigyveno Rygoje, mokytojavo. I pasaulinio karo metu Voroneže buvo lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijų direktorius. Nepriklausomoje Lietuvoje 1919-1923 m. – švietimo viceministras, 1924-1929 m. – Klaipėdos gimnazijos direktorius.
Laikomas lietuvių vaikų literatūros tėvu. Rūpindamasis jaunosios kartos ugdymu, parašė mokslo populiarinimo knygų („Apie žemės vidurius“, Skaityti toliau..

Vas 172014
 
Rolando Mosėno portretas

Rolandas Mosėnas

Poetas. Gimė 1965 m. gegužės 1 d. Klaipėdoje. Mokėsi Klaipėdos 10-ojoje vidurinėje mokykloje (ją baigė aukso medaliu 1983). Dalyvavo respublikiniuose literatų ir matematikų konkursuose, buvo nuodugniai išstudijavęs poezijos teoriją, rašė sonetus ir trioletus, bandė prozą. 1983 m. įstojo į Leningrado universitetą filosofijos fakultetą, tačiau jo nebaigė. Skaityti toliau..

Sau 242014
 
Petro Gintalo portretas

Petras Gintalas

Dramaturgas. Gimė 1908 m. vasario 12 d. Rubėžaičiuose (Telšių r.). 1927 m. baigė Telšių gimnaziją, studijavo LU Humanitarinių mokslų fakultete, mokėsi Valst. Teatro vaidybos studijoje. Mokytojavo Kaune, vaidino teatre, Klaipėdoje dirbo laikraščio redakcijoje. Bendradarbiavo antol. “Žemaičiai” (1938). Paskelbė ekspresionistinės stilistikos pjesę “Dinamo 1000 HP” (1930). “Dangaus svečias” (1937), “Spalių 9-oji” (1936).
1934-1939 m. redagavo Klaipėdoje leistą Klaipėdos krašto darbininkų Skaityti toliau..

Sau 142014
 

Žurnalistas, prozininkas, visuomenininkas. Gimė 1880 m. spalio 14 d. Trakininkuose (Tilžės apskr.). Iki pirmo pasaulinio karo gyveno Tilžėje, buvo aktyvus Tilžės lietuvių organizacijų narys. Mokėsi Tilžės ir Karaliaučiaus prekybos institutuose. Po 1915 m. pateko į Didžąją Lietuvą ir paskirtas į dienraščio „Dabartis“ redakciją, kuriame rašė ir vertėjavo. Po karo bendradarbiavo leidiniuose „Klaipėdos žinios“, „Santara“, „Lietuvos keleivis“. 1927-1929 m. – „Lietuvos keleivio“ vyriausias redaktorius, nuo 1936 m. – vietos žinių redaktorius. Buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas Klaipėdoje, rašė į leidinius „Trimitas“, „Mūsų kraštas“. Skaityti toliau..

Sau 132014
 
Vlado Jono Gurnevičiaus-Ramaškonio portretas

Vladas Jonas Gurnevičius-Ramaškonis

Poetas. Gimė 1923 m. birželio 23 d. Ramaškonyse (Gardino sr., Baltarusija). Baigė Vilniaus universitetą. Išleido epigramų, aforizmų, ir sentencijų rinkinius: „Vėjo malūnai“ (1975), „Debesų skulptūros“ (1979), „Varpų rinkimas“ (1999), „Simboliai“ (2000). V. Gurnevičius ilgą laiką gyveno Klaipėdoje, dirbo pedagoginėje mokykloje, „Tarybinės Klaipėdos“ redakcijoje, tarnavo įstaigose. Nuo 1969 iki 1989 jo kūrinėliai dažnai buvo publikuojami miesto laikraščiuose, juose paskelbė dedikacijų klaipėdiečiams rašytojams P. Dreviniui, Povilui Dirgėlai, K. Kaukui, R. Černiauskui ir kt.
Mirė 2002 m. spalio 14 d. Vilniuje.

Sau 122014
 
Antano Gustaičio portretas

Antanas Gustaitis

Apie gyvenimo ir darbo metus Klaipėdoje žinoma mažai. Tuo metu Klaipėdoje gyvenęs rašytojas P. Andriušis savo prisiminimuose „Antaną Gustaitį atkūrus“ (Aidai, 1967, Nr. 3) pasakoja, kad mokytojas A. Gustaitis į Klaipėdos radiofono direktoriaus kėdę atvyko B. Sruogos kvietimu. Gyveno jis dviese su žmona aktore A. Zdanavičiūte, kuri dirbo Klaipėdos teatre. Klaipėdoje, kaip teigia P. Andriušis, buvo prašomas parašyti dienraščiui „Vakarams“, tačiau A. Gustaitis teparašęs tik vieną eiliuotą vasarotojišką dainelę, kurią klaipėdiečiai mėgę dainuoti. Jo vadovaujamame radiofone apsilankydavo šimtai skirtingiausių interesų, pasaulėžiūrų, nuomonių žmonių.
Mirė 1990 m. gegužės 19 d. Bostone (JAV).

Sau 072014
 
Simono Dacho portretas

Simonas Dachas

Vienas iš pirmųjų Klaipėdos poetų, tapusių garsiu Rytprūsių dainiumi. Gimė 1605 m. liepos 29 d. Klaipėdoje. 1626-1630 m. Karaliaučiaus universitete studijavo filosofiją bei teologiją. 1633-1639 m. Karaliaučiaus katedros mokyklos mokytojas, nuo 1640 m. universiteto profesorius, 1656 m. – rektorius. Garsėjo lotyniškais ir vokiškais proginiais eilėraščiais bei scenos veikalais. 1635 m. atvykus į Karaliaučių Lenkijos karaliui Vladislovui IV, buvo parodytas jo sceninis veikalas „Cleomedes“ (Kleomedas). Vokiečių kalba yra parašęs per tūkstantį, lotynų kalba Skaityti toliau..

Sau 052014
 

Poetė, prozininkė. Gimė 1905 m. kovo 4 d. Daugėlaičiuose (Vilkaviškio r.). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, išeivijoje 1954 m. išleido romaną “Grandinės” vieną dalį, 1956 m. – antrą dalį “Gedimino kalno pavėsyje”, eilėraščių rink. “Svetimoj šaly”. Jaunystėje eilėraščius ir prozą Baltijos Žuvėdros slapyvardžiu spausdino “Naujojoje vaidilutėje”, “Lietuvos keleivyje”, “Argentinos lietuvių balse”, “Drauge” ir kt. Nuo 1931 m. iki 1939 m. gyveno Klaipėdoje ir dirbo pašto valdininke. Pamilusi pajūrį, rašė eilėraščius, romantiškus vaizdelius, apybraižas, kurias publikavo tuometinėje Klaipėdos spaudoje “Vakarai”, “Pajūris”.
Mirė 1987 m. sausio 24 d. Valencoje (Venesuela).

Sau 032014
 
Povilo Dirgėlos portretas

Povilas Dirgėla

Prozininkas. Gimė 1941 m. gruodžio 23 d. Žvaginiuose (Klaipėdos r.). 1956-1965 d. studijavo Kauno medicinos institute, dirbo gydytoju Plungėje, vėliau Klaipėdoje. Noveles pradėjo spausdinti 1970 m., debiutavo kartu su broliu parašyta knyga „Žaibai gęsta rudenį“ (1971). Su broliu Petru paskelbė novelių „Aistrų atlaidai“ (1979), apysakų „Pasimatymai“ (1973), romanų „Likime, keliauk sau“ (1976), „Šalavijų kalnas“ (1977), „Pogodalis“ (1978), „Šermenų vynas“ (1980). Skaityti toliau..