ŠAULYS JURGIS (1879–1948)

Jurgio Šaulio portretas
Jurgis Šaulys

Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, Nepriklausomybės Akto signataras. Gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnuose, Švėkšnos valsčius, Tauragės apskritis. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, Palangos progimnazijoje, Vilniaus kunigų seminarijoje (1897-1899 m.), bet iš jos atleistas už lietuviškos spaudos laikymą ir platinimą. 1903 m. pradėjo studijuoti ekonomiką Berno universitete (Šveicarija), kurį baigė 1912 m. filosofijos daktaro laipsniu. Skaityti toliau..

VAIŠNORAS SIMONAS (1545–1600)

Lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas. Gimė apie 1545 m. prie Varnių (Telšių apskr.). 1568–1971 m. studijavo Karaliaučiaus universitete. Nuo 1576 m. buvo Ragainės klebonas. Parašė giesmių, kurių dvi (Kita giesmė, Šlovinkit Poną) išspausdintos L. Zengštoko giesmyne (1612). Iš lotynų kalbos 1600 m. išvertė Adomo Pranciškiečio (Adamus Francisci) knygą Žemčiūga teologiška (Margarita theologica). Joje įdėjo lotynišką dedikaciją Prūsijos kunigaikščiui ir savo bei Z. Blotno vyresniojo lietuviškas prakalbas, pratarmėje pirmasis rašė apie lietuvių raštijos kritikus. Vertime yra daug naujadarų, žyminčių abstrakčias sąvokas. J. Bretkūno verčiamos Biblijos rankraščio (nuo 1585) ir jo Postilės (1591) vienas korektorių.
Mirė 1600 m. lapkričio 16 d. Ragainėje (dabar Kaliningrado sr.).

VENAU (Wenau) LUTZAS (1930–2007)

Lutzo Wenau portretas
Lutzas Wenau

Pedagogas, kraštotyrininkas, leidėjas, Mažosios Lietuvos ir K. Donelaičio giminės tyrėjas. Gimė 1930 m. gruodžio 24 d. Berlyne. Pokario metais gyveno rusų okupacinėje zonoje, mokytojavo, dėstė istoriją ir gamtos pažinimą. Išdirbęs 20 metų buvusios VDR mokyklose buvo suimtas ir trejus su puse metų kalintas. 1976 m. išsiųstas į VFR, apsigyveno Brėmeno priemiestyje Lilientalyje. Dirbo mokytoju realinėje gimnazijoje. Sušlubavus sveikatai, išėjo į pensiją. Tyrinėjo Mažosios Lietuvos ir jos gyventojų praeities studijas. Skaityti toliau..

BALTRIS ANSAS (VYRESNYSIS) (1835–1909)

Sakytojas, lietuvių raštijos darbuotojas. Gimė 1835 m. kovo 31 d. Letukuose, Klaipėdos apskrityje.
Ūkininkaudamas organizavo surinkimus, vėliau pats tapo sakytoju, apkeliavo vos ne visą Mažąją Lietuvą. Jo korespondencijos, straipsniai spausdinti „Lietuviškoje Ceitungoje“, „Keleivyje“ ir kitur. Išvertė ir 1903 m. išleido vokiečių misionieriaus H. Hahno knygutę „Amžiaus bėgis raupsuotojo Harkhu“. 1904 m. su kitais įkūrė vieną reikšmingiausių mažlietuvių kultūros, švietimo ir labdaros draugijų „Sandorą“; buvo pirmosios jos valdybos narys. Nuosekliai gynė lietuvių kalbos teises, ugdė tautiečių dvasinį atsparumą germanizacijai. Lietuvybei dar daugiau nuveikė jo sūnus Ansas.
Mirė 1909 m. gruodžio 12 d. Letukuose, Klaipėdos apskrityje.

BLOTNAS MIKALOJUS (Nicolaus Blothno) (~1530–1587)

Raštijos veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, giesmių kūrėjas. Gimė apie 1530 m. Balatnoje (dab. Varanavas, Baltarusija).
Istorikai mano, kad M. Blotnas į Mažąją Lietuvą atvyko iš LDK. Iki 1557 m. jis buvo pirmasis Klaipėdos Laukininkų bažnyčios evangelikų kunigas. Vėliau iš Klaipėdos perkeltas į Pilupėnus, kur kunigavo trisdešimt metų. M. Blotnas eiliavo giesmes, žinoma jo laidotuvių giesmė “Jau smertis est išgalėta“ išspausdinta 1570 m. M. Mažvydo giesmyne „Giesmės krikščioniškos“. Lietuvių literatūros istorijoje tai pirmoji originali (neverstinė) giesmė, paliudyta autoriaus pavarde.
Mirė 1587 m. kovo mėnesį Pilupėnuose, Stalupėnų apskritis, Mažoji Lietuva (dab. Nevska, Kaliningrado sritis).

BRETKŪNAS JONAS (1536–1602)

Vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas. Gimė 1536 m. Bambliuose, netoli Bartų Romuvos. Kilęs iš suvokietėjusio prūso ir prūsės šeimos. Nuo 1555 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus, nuo 1557 m. Vitenbergo universitete, čia klausė Pilypo Melanchtono paskaitų.
Nuo 1562 m. liuteronų kunigas Labguvoje, kurioje pirmasis pradėjo sakyti pamokslus lietuviškai. Nuo 1587 m. kunigavo Karaliaučiuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, lietuvių ir lenkų parapijoje.
J. Bretkūnas priklauso antrajai lietuvių humanistų kartai, kuri atėjo po Martyno Mažvydo, Baltramiejaus Skaityti toliau..

ZENGŠTOKAS LOZORIUS (Sengstock Lazarus) (1562–1621)

Raštijos darbuotojas, evangelikų liuteronų kunigas. Gimė 1562 m. lapkričio 6 d. Liubeke. Aukštesniuosius mokslus pradėjo studijuoti Rygoje, vėliau Gdanske, o aukštąjį mokslą baigė Karaliaučiuje-Albertinoje.
Kunigavo Verdainėje (dab. Šilutės dalis), Rusnėje. 1598 m. sausio 12 d. jis buvo paskirtas Klaipėdos Lietuvininkų bažnyčios kunigu ir čia kunigavo iki 1604 metų. Vėliau gavo paskyrimą į Karaliaučiaus lietuvių parapiją. Pasižymėjo svarbesnių kasdieniam gyvenimui teologinių veikalų vertimu į lietuvių kalbą. Skaityti toliau..

LIUNEBURGAS (Lüneburg) ABRAHAMAS DAVIDAS (1670–1743)

Raštijos darbuotojas, vertėjas, ev. liuteronų kunigas. Gimė 1670 m. rugpjūčio 5 d. Gumbinėje. Studijas baigė Karaliaučiaus universitete. Kurį laiką jis vertėsi valdišku darbu, vėliau gavo precentoriaus vietą Širvintoje, kur dirbo iki 1711 m. Nuo 1712 m. jis laukininkų Jokūbo bažnyčios Klaipėdoje diakonas. 1718 m. buvo paskirtas kunigu į Kintus, bet 1726 m. grįžo į Klaipėdą ir dirbo tarp vietos lietuvių evangelikų iki 1743 metų.
A. D. Liuneburgas pasižymėjo kaip vienas gabesnių vertėjų į lietuvių kalbą. Buvo vienas iš Lycijaus katekizmo taisytojų, 1727 m. išleisto Naujojo testamento vertėjų. Skaityti toliau..

OSTERMEJERIS NATANIELIS FRYDRICHAS (1784–1846)

Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, kunigas, mokytojas, vertėjas. Gimė 1784 m. balandžio 18 d. Viliūnuose (Pilkalnio aps.). 1801 m. studijavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete. Dar būdamas studentas, jis 1804 m. išlaikęs egzaminus, gavo teisę sakyti pamokslus ir kurį laiką mokytojavo Karaliaučiaus Lebo (Loeberichto) mokykloje. 1805 m. baigęs universitetą, jis 1805-1806 m. dirbo privačiu mokytoju Elbinge, 1806-1807 m. – precentoriumi Kintuose, 1807-1815 m. – Kretingalėje. 1815 m. rugpjūčio 8 d. Karaliaučiuje ordinuotas kunigu ir paskirtas į Kalnininkus, o 1827 m. balandžio 22 d. buvo perkeltas į Būdviečius. Skaityti toliau..

OSTERMEJERIS NATANIELIS FRYDRICHAS (1784–1846)

Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, kunigas, mokytojas, vertėjas. Gimė 1784 m. balandžio 18 d. Viliūnuose (Pilkalnio aps.). 1801 m. studijavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete. Dar būdamas studentas, jis 1804 m. išlaikęs egzaminus, gavo teisę sakyti pamokslus ir kurį laiką mokytojavo Karaliaučiaus Lebo (Loeberichto) mokykloje. 1805 m. baigęs universitetą, jis 1805-1806 m. dirbo privačiu mokytoju Elbinge, 1806-1807 m. – precentoriumi Kintuose, 1807-1815 m. – Kretingalėje. 1815 m. rugpjūčio 8 d. Karaliaučiuje ordinuotas kunigu ir paskirtas į Kalnininkus, o 1827 m. balandžio 22 d. buvo perkeltas į Būdviečius. Skaityti toliau..

PIEČYS KRISTIJONAS MYKOLAS (1730–1806)

Evangelikų liuteronų kunigas, mokytojas, religinės raštijos darbuotojas. Gimė 1730 m. rugsėjo 26 d. Pilkalnyje. Mokėsi Luke. 1749 m. baandžio 28 d. įsimatrikuliavo Karaliaučiaus universitete, jį baigęs dirbo precentoriumi Lazdynuose ir Gilijoje. 1762 m. kovo 19 d. ordinuotas diakonu į Labguvą. 1764–1765 m. Labguvos lietuvių kunigas ir vokiečių pamokslininkas. 1775–1800 m. Gilijos kunigas. Apie 1782 m. parašė „Maldų knygelę lietuviškoms mokykloms“ (Gebetbuch in den litth. Schulen), kurią rengė broliams Milkams. Šį rankraštį 1871 m. per gaisrą Tilžės klebonijoje surado Karlas Theodoras Waldemaras Hoffheinzas. Piečys parengė ir lietuviškų giesmių rinkinį (apie 1782) Skaityti toliau..

PIPIRAS (Pipirs) JONAS (1833–1912)

Jono Pipiro (Pipirs) portretas
Jonas Pipiras (Pipirs)

Kunigas, raštijos veikėjas. Gimė  1833 m. balandžio 23 d. Šaipiuose (Klaipėdos r). Mokėsi Nimersatės liaudies mokykloje, privačiai Klaipėdoje, vėliau Tilžės gimnazijoje. 1846-1858 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete, teologijos žinias gilino Vitenbergo kunigų seminarijoje. Baigęs mokslus  nuo 1861 m. kunigavo Nidoje, Įsėje, Kraupiškėse, Tauragėje. 1882-1912 m. buvo Klaipėdos Laukininkų bažnyčios kunigas. Klaipėdoje dirbo 30 metų. Jis gynė lietuvių kalbą, prisidėjo  prie peticijų, kad  būtų grąžinta lietuvių kalba mokykloms, stengėsi, kad būtų įsteigta lietuviams žadėtoji mokytojų seminarija Klaipėdoje. Skaityti toliau..