Geg 082014
 
Balio Sruogos portretas

Balys Sruoga

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, publicistas. Gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose (Biržų r.). Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. Nuo 1911 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti “Aušrinėje”, “Rygos Naujienose”ir kt. leidiniuose. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, vėliau studijavo literatūrą Petrogrado ir Maskvos universitetuose. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. Maskvoje B. Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių. 1918 m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą, dirbo laikraščio “Lietuva” redaktoriumi, Skaityti toliau..

Bal 012014
 
Jono Užpurvio portretas

Jonas Užpurvis

Istorikas, pedagogas, literatas. Gimė 1891 m. gruodžio 12 d. Virkytuose (Šilutės r.). 1911 m. baigė Klaipėdos mokytojų seminariją, mokytojavo Rokų pradinėje mokykloje. 1930-1931 m. VDU studijavo klasikines kalbas. 1934-1939 m. mokytojavo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje bei Palangoje. Miesto spaudoje rašė istorinėmis, kalbinėmis, literatūrinėmis temomis, rinko žodinį liaudies palikimą, kūrė muziką. Klaipėdoje dirbdamas parengė mokykloms skirtą chrestomatiją „Lietuvių tautos istorijos šaltiniai“ ( T. 1-2. Klaipėda, 1938-1939). Skaityti toliau..

Kov 312014
 
Adomo Brako portretas

Adomas Brakas

Dailininkas, publicistas, pedagogas, Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo organizatorius. Gimė 1886 m. balandžio 5 d. Jankaičiuose (Klaipėdos aps.). Mokėsi Tilžės gimnazijoje, studijavo Paryžiaus dailės akademijoje pas knygų iliustratorių E. Loevy. Nuo 1914 m. gyveno Klaipėdoje. Jo pažiūrų formavimąsi nulėmė Vydūno idėjos. Dar prieš I pasaulinį karą įsijungė į pasipriešinimą Vokietijos imperijos germanizacinei politikai. Per karą buvo mobilizuotas, tarnavo felčeriu. Klaipėdos kraštą valdant prancūzams (1920-1923), buvo Lietuvininkų susivienijimo Skaityti toliau..

Kov 312014
 
Vytauto Brenciaus portretas

Vytautas Brencius

Poetas, jūrininkas. Gimė 1945 m. lapkričio 15 d. Šaukliuose (Skuodo r.). Baigė Mosėdžio vidurinę mokyklą, 1964 m. – Belomorsko techninę jūreivystės mokyklą, 1974 m. – Maskvos liaudies meno universitete fotografijos meistriškumo fakultetą, vėliau neakivaizdiniu būdu – M. Gorkio literatūros institutą. V. Brencius daugelį metų praleido jūroje, dirbo žuvų gaudymo meistru, okeanologu, bocmanu. Darbavosi laikraščio „Lietuvos žvejys“ redakcijos fotokorespondentu. Išleido poezijos rinkinius „Sugrįžimų šviesa“ (1976), „Gėlių lietus“ (1980), „Žemė jūros taurėj“ (1984), Skaityti toliau..

Kov 312014
 
Anso Bruožio portretas

Ansas Bruožis

Mažosios Lietuvos spaudos ir kultūros istorikas, poligrafininkas, bibliografas, publicistas. Gimė 1876 m. lapkričio 10 d. Martinuose (Klaipėdos r.). M. Jankaus spaustuvėje išmokęs raidžių rinkėjo amato, 1900-1914 m. dirbo Bitėnų, Tilžės, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos spaustuvėse. 1905-1906 m. Klaipėdoje turėjo knygyną ir pats jame prekiavo. Redagavo laikraštį „Apžvalga“ (Klaipėda, 1914), 1919-1921 m. buvo „Santaros“ draugijos sekretorius. Nuo 1920 m. tarnavo Lietuvos atstovybėje Klaipėdoje, vėliau gubernatūroje buvo pasų stalo viršininkas. Skaityti toliau..

Kov 302014
 
Jurgio Zauerveinio (Sauerwein Georg) portretas

Jurgis Zauerveinas (Sauerwein Georg)

Poetas, publicistas, poliglotas. Gimė 1831 m. sausio 15 d. Hanoveryje. 1848 m. baigė gimnaziją Hanoveryje ir įstojo į Giotingeno universitetą studijuoti teologijos, filosofijos ir istorijos. 1873 m. universitetas jam suteikė filosofijos daktaro ir laisvojo meno magistro laipsnius. Nuo jaunystės garsėjo kaip daugybės kalbų žinovas, tarp kurių buvo ir lietuvių kalba. Kada rašytojas atvyko į Mažają Lietuvą, tiksliai nežinoma, tačiau susipažinęs su jos žymesniais veikėjais pats įsijungė į lietuvininkų tautinę ir politinę veiklą, kuri tęsėsi beveik dvidešimt metų. Bendradarbiavo „Aušroje“, „Nemuno sarge“, „Lietuviškoje ceitungoje“ ir kt. Skaityti toliau..

Kov 302014
 

Mažosios Lietuvos visuomenės ir spaudos veikėjas, publicistas, bibliofilas. Gimė 1845 m. sausio 26 d. Rokaičiuose, Gumbinės valsčiuje. Baigęs vietos pradžios mokyklą, visą gyvenimą ūkininkavo Rokaičiuose. Vienas pirmųjų pradėjo Didžiosios ir Mažosios Lietuvos suartinimo kampaniją, rėmė draudžiamosios spaudos leidėjus ir platintojus. Kartu su kitais Mažosios Lietuvos veikėjais įsteigė Lietuvių rinkimų komitetą ir apskričių rinkimų draugijas, buvo jų vadovas.
D. Zaunius buvo aktyvus pirmosios Mažojoje Lietuvoje draugijos „Birutė“ narys ir 1887-1903 m. su pertraukomis keturis kartus buvo šios draugijos pirmininku bei ilgamečiu jos bibliotekininku. Skaityti toliau..

Kov 282014
 
Alfredo Tytmono portretas

Alfredas Tytmonas

Filosofas. Gimė 1937 m. sausio 6 d. Šimkaičiuose (Jurbarko r.). 1956  m. baigęs Vadžgirio (Jurbarko r.) vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universiteto germanų filologijos specialybę. 1964 m. baigęs universiteto  neakivaizdinio skyriaus istorijos specialybę, pradėjo dirbti Kauno medicinos instituto Filosofijos katedroje.  Po aspirantūros studijų 1969–1972 m. Filosofijos institute prie TSRS MA grįžo į ankstesnę katedrą, nuo 1976 m. – docentas. Skaityti toliau..

Kov 272014
 
Žostautaitės Petronėlės portretas

Žostautaitė Petronėlė

Istorikė. Gimė 1925 m. rugsėjo 17 d. Joskilduose (Panevėžio r.). 1950 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Istorijos fakultetą. Nuo 1958 m. dirbo MA istorijos institute. Klaipėdos krašto istorijos tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė. Parašė ir išleido knygas Klaipėdos miesto ir krašto istorijai pažinti: „Hitlerininkų kėslai užgrobti Klaipėdos kraštą 1933-1935“ (1982), „Klaipėdos kraštas 1923-1939“ (1992), „Klaipėda – Lietuvos uostas (1923-1939)“. Lietuvoje ir užsienyje paskelbė straipsnių apie Klaipėdos krašto ekonomiką, prekybą, kultūrą ir kt. Buvo M. Gelžinio mokslinio palikimo „Mūsų gimtinė – Mažoji Lietuva“ (1996) mokslinė redaktorė.
Mirė 1996 m. liepos 21 d. Vilniuje.

Kov 242014
 
Igno Pikturnos portretas

Ignas Pikturna

Prozininkas, publicistas. Gimė 1924 m. rugpjūčio 27 d. Palangoje. Baigė Palangos gimnaziją. 1944 m. pradėjo žurnalistinį darbą. Studijavo istoriją Vilniaus pedagoginiame institute, dirbo Lietuvos kino studijoje, televizijoje, „Tiesos“, „Bibliotekų darbo“ redakcijose, žurnalo „Kultūros barai“ redaktoriaus pavaduotoju, žurnalo „Jūra“ redaktoriumi. Apsakymų rinkiniuose „Šiandien jūra graži“ (1960), „Jūrų vėjai“ (1975), apybraižų knygose „Jūra yra jūra“, „Jūrų kapitonai“ (1986), „Mergaitės, merginos, moterys ir jūra“ (1999) bei kt. knygose vyrauja žvejybos laivyno kasdienybė, jūreivio darbas, tolimų uostų romantika. I. Pikturna išleido kelionių pasakojimų, parašė dokumentinių filmų scenarijų. Skaityti toliau..

Sau 142014
 
Vytauto Gudelio portretas

Vytautas Gudelis

Lietuvos mokslininkas geologas, geografas, profesorius, habilituotas daktaras. Gimė 1923 m. liepos 13 d. Kaune. 1933-1941 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Mokydamasis domėjosi tolimų kraštų ir jūrų pažinimu, neištirtais egzotiškais kraštais. Baigęs gimnaziją 1941 m. atvyko į Vilnių ir įstojo į universiteto Gamtos-matematikos fakulteto geologijos ir geografijos skyrių, pasirinkęs geologijos specialybę. 1947 m. baigė universitetą ir gavo fizinės geografijos specialybės diplomą. Diplominis darbas buvo parašytas apie Pabaltijo glaciodinamiką vėlyvajame pleistocene.
1947-1957 m. dėstė Vilniaus universiteto Geologijos katedroje. Skaityti toliau..

Sau 012014
 
Leonido Donskio portretas

Leonidas Donskis

Filosofas, kultūros kritikas, socialinių mokslų daktaras, politikos teoretikas ir komentatorius. Gimė 1962 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdoje.
1973-1980 m. mokėsi Klaipėdos 19-oje (dabar – Martyno Mažvydo) vidurinėje mokykloje. 1985 m. baigė lietuvių filologiją ir teatro pedagogiką LVK Klaipėdos fakultete, 1987 m. – filosofiją VU. 1987-1990 m. VU Filosofijos katedros aspirantas, 1997-1999 m. – Helsinkio (Suomija) universiteto doktorantas.
1991-1997 m. Klaipėdos universiteto Filosofijos katedros vedėjas, Skaityti toliau..

Spa 282013
 
Andriušio Pulgio portretas

Andriušis Pulgis

Rašytojas, vertėjas, publicistas. Gimė 1907 m. kovo 31 d. Gaidžiuose (Utenos r.). Paskelbė publicistikos straipsnių, feljetonų, kritikos straipsnių, kelionių reportažų. Išvertė apysakų, romanų. Žymiausias jo vertimas – M. de Servanteso „Don Kichotas“ (1942). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1949 m. gyveno Australijoje. Buvo aktyvus išeivių kultūrinio gyvenimo dalyvis, parašė ir išleido grožinės literatūros kūrinių. Didžiausios literatūrinės vertės apsakymų knyga „Anoj pusėj ežero“ (1947), apysakos „Sudiev, kvietkeli!“ (1951) ir „Rojaus vartai“ (1960). Skaityti toliau..