ZABIELAVIČIUS JUOZAS (1900–1990)

Juozo Zabielavičiaus portretas
Juozas Zabielavičius

Agronomas, Klaipėdos krašto gubernatoriaus patarėjas. Gimė 1900 m. gruodžio 6 d. Virbalyje (Vilkaviškio raj.) ir buvo mažlietuvis. 1923 m. besimokydamas Dotnuvos žemės ūkio technikume dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. Būdamas intendantu
rūpinosi sukilėlių maitinimu, o maisto produktus už menkavertes ostmarkes supirkinėjo iš aplinkinių Klaipėdos mažlietuvių kaimų.
Baigęs mokslus dirbo Lietūkio agronomu inspektoriumi „Pieno centre“, o nuo 1928 m. jaunasis perspektyvus specialistas du metus žinias tobulinosi Kylio pienininkystės institute. Skaityti toliau..

SEVERINČIKAS NIKOLAJUS (1946–2014)

Nikolajaus Severinčiko portretas
Nikolajus Severinčikas

Jūrininkas, kapitonas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis ir visuomenės veikėjas. Gimė 1946 m. kovo 15 d. Baltarusijoje. Studijavo Klaipėdos jūreivystės mokykloje ir Kaliningrado jūrinės technikos institute. 1974-1989 m. dirbo tolimojo plaukiojimo kapitonu žvejybos laivuose, vadovavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kapitono tarnybai. 1989-2000 m. buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas. Nuo 1990 m. tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos nariu, 1995-1997 m. dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje. Skaityti toliau..

SIMONAITIS ERDMONAS (1888–1969)

Erdmono Simonaičio portretas
Erdmonas Simonaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas. Gimė 1888 m. spalio 30 d. Spiečiuose (Šilutės r.). 1912 m. Tilžėje įkūrė lietuvių klubą ir jam vadovavo, dalyvavo kitose lietuvių organizacijose, bendravo su Vydūnu. 1915-1918 m. kaip vokiečių kariuomenės karys buvo karo frontuose Galicijoje ir Prancūzijoje. Grįžęs į Lietuvą, Vilniuje susipažino su Valstybės tarybos nariais, kur iškėlė Mažosios Lietuvos klausimą. 1918 m. tapo Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos generaliniu sekretoriumi, buvo vienas iš pirmųjų veikėjų už Klaipėdos krašto išlaisvinimą ir prijungimą prie Lietuvos.
Skaityti toliau..

SLIŽYS BALYS (1885–1957)

Balio Sližio portretas
Balys Sližys

Valstybės veikėjas, inžinierius. Gimė 1885 m. lapkričio 13 d. ūkininko šeimoje Gyvatynės kaime (Utenos aps.). 1904 m. baigė Liepojos gimnaziją, mokydamasis įsitraukė į slaptą lietuvybės veiklą. Tais pačiais metais įstojo į Rygos politechnikumą. Studijuodamas dalyvavo 1905 m. tautiniame sąjūdyje, 1905 m. gruodžio 4-5 d. buvo Didžiojo Vilniaus seimo narys. Grįžęs į gimtąjį kaimą, slapta skleidė Vilniaus seimo nutarimus, ragindamas žmones versti rusų valdžią ir kurti savą, lietuvišką.
Dėl politinių persekiojimų buvo priverstas bėgti į užsienį, Skaityti toliau..

ROBINZONAS JOKŪBAS (1889–1977)

Jokūbo Robinzono portretas
Jokūbas Robinzonas

Žydų kilmės Lietuvos ir JAV teisininkas, politikas, Lietuvos Antrojo ir Trečiojo Seimo narys. Gimė 1889 m. Seirijuose, Rusijos imperija. Tėvas Deividas Robinzonas dirbo mokytoju žydų pradinėje mokykloje. Norėdami, kad sūnus gautų įvairiapusiškesnį išsilavinimą, tėvai leido Jokūbą į valstybinę pradinę mokyklą ir į žydų religinę mokyklą. Kaip ir daugelis to meto žydų vaikų, Jokūbas įgijo tradicinį žydų išsilavinimą pas privatų mokytojąVištytyje. Vėliau tėvai išsiuntė jį mokytis į sekuliarią Suvalkų berniukų gimnaziją. 1914 m. baigė Varšuvos
Skaityti toliau..

ŠIMOLIŪNAS JONAS (1878–1965)

Jono Šimoliūno portretas
Jonas Šimoliūnas

Inžinierius, hidrotechnikos specialistas, valstybės ir visuomenės veikėjas, profesorius. Gimė 1878 m. gegužės 21 d. Jusėnų kaime (Panevėžio aps.). 1909 m. baigė Rygos politechnikos instituto statybos fakultetą. 1902 m. buvo vienas iš steigėjų ir ilgametis draugijos „Viltis“ pirmininkas. 1918 m. pirmininkavo Helsinkyje įkurtam Lietuvių evakuacijos komitetui.
1918 m. pirmajame profesoriaus A. Voldemaro  ministrų kabinete pakviečiamas dirbti į Susisiekimo ministeriją, kur jam pavedama organizuoti geležinkelių, Skaityti toliau..

VAINAUSKAS PRANAS (1899–1994)

Teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas. Gimė 1899 m. sausio 26 d. Gasčiūnuose (Joniškio vlsč., Šiaulių apskr.).
Mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Ateitininkas nuo 1911 m. Karo metu mokslą tęsė M. Yčo gimnazijoje Voroneže. 1919 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, baigė Karo mokyklos antrąją laidą. 1922 m. būdamas leitenantas išėjo į atsargą. 1922-1927 m. studijavo Lietuvos universiteto Teisės fakulteto Teisės skyriuje. 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis. 1923–1926 m. vykdė žemės reformą. 1927–1939 m. dirbo Finansų ministerijos Prekybos departamente, Skaityti toliau..

VAITEKŪNAS STASYS (1941–2016)

Stasio Vaitekūno portretas
Stasys Vaitekūnas

Geografas, akademikas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė 1941 m. kovo 9 d. Reibiniuose (Joniškio raj.). 1948-1959 m. mokėsi Skaistgirio vidurinėje mokykloje. 1959-1960 m. dirbo Skaistgirio bibliotekos vedėju. 1960-1965 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1965-1968 m. – Lietuvos MA geografijos skyriaus jaunasis mokslinis bendradarbis, 1968-1986 m. Vilniaus universitete Ekonominės istorijos ir geografijos katedros vyr. dėstytojas, docentas, 1986-1993 m. – katedros vedėjas, profesorius. Skaityti toliau..

VALYS VILIUS (1959–2017)

Viliaus Valio portretas
Vilius Valys

Teisisininkas, pedagogas, politikos veikėjas. Gimė 1959 m. kovo 12 d. Klaipėdoje. 1978 m. baigė techniko laivų statytojo specialybę Klaipėdos politechnikume. 2000 m. baigė Lietuvos teisės akademiją ir įgijo aukštąjį teisinį išsilavinimą.
1978 m. balandžio-spalio mėnesiai dirbo Klaipėdos 7-ojoje laivų remonto gamykloje. Nuo 1978 m. spalio mėn. iki 1980 m. lapkričio mėn. atliko būtinąją tarnybą Sovietų Sąjungos karinėse oro pajėgose. 1981-1990 m. dirbo Klaipėdos laivų statytojų mokykloje profesijos mokytoju. Skaityti toliau..

VENCLOVA ANTANAS (1906–1971)

Antano Venclovos portretas
Antanas Venclova

Poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1906 m. sausio 7 d. Trempiuose (Marijampolės r.). 1932 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, mokytojavo Kaune, Klaipėdoje. Redagavo žurnalą „Trečias frontas“, bendradarbiavo „Kultūroje“, „Literatūroje“, „Prošvaistėje“. 1940 m. buvo Liaudies seimo narys, dalyvavo Sovietų sąjungos aukščiausiosios tarybos sesijoje Maskvoje inkorporuojant Lietuvą į Sovietų sąjungą. 1940–1943 m. švietimo komisaras. 1950 m. parašė sovietinį Lietuvos himną, ilgametis Lietuvos ir sovietų sąjungos aukščiausiųjų tarybų deputatas, 1954-1959 m. – Lietuvos TSR rašytojų sąjungos pirmininkas.
Skaityti toliau..

ULEVIČIUS RIMANTAS (1961–1998)

Rimanto Ulevičiaus portretas
Rimantas Ulevičius

Istorikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Sąjūdžio Klaipėdos iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Lietuvos skautų sąjungos atkūrėjų. Gimė 1961 m. birželio 1 d. Panevėžyje. 1988 m. baigė studijas Vilniaus universitete ir persikėlė gyventi į Klaipėdą. 1988-1990 m. – Klaipėdos Simono Dacho vidurinės mokyklos direktorius. 1988 m. – Sąjūdžio Klaipėdos skyriaus tarybos narys, 1989 m. – Sąjūdžio seimo narys, aktyvus savanoris, Rotary klubo steigėjas. Dalyvavo atkuriant skautų judėjimą, vienas iš pirmųjų Lietuvos skautų sąjungos vadų. Skaityti toliau..

URBŠYS JUOZAS (1896–1991)

Juozo Urbšio portretas
Juozas Urbšys

Valstybės ir visuomenės veikėjas. Gimė 1896 m. vasario 29 d. Šeteiniuose (Kėdainių r.).
1914 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1917 m. Čiugujevo (Charkovo gub.) karo mokyklą. Į Lietuvą grįžo 1918 m., tarnavo Lietuvos kariuomenėje, į atsargą išėjo kapitono laipsniu. 1922 m. pradėjo tarnauti Užsienio reikalų ministerijoje, vėliau dirbo diplomatinį darbą užsienio valstybėse. Nuo 1934 m. – Užsienio reikalų ministerijos atsakingas darbuotojas, nuo 1938 m. pabaigos iki 1940 m. vasaros buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras. Skaityti toliau..

BLOŠKYS ROMUALDAS IGNAS (1936–2013)

Romualdo Igno Bloškio portretas
Romualdas Ignas Bloškys

Pedagogas, Lietuvos visuomenės bei politinis veikėjas. Gimė 1936 m. vasario 1 d. Šiauliuose. 1946-1954 m. mokėsi Radviliškio 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Trijų savaičių amžiaus liko be tėvo kartu su dviem broliais. Baigęs Radviliškio vidurinę mokyklą 1954-1955 m. dirbo braižytoju Šiaulių tarprajoninėje žemėtvarkos bazėje.
1955 m. įstojo į Šiaulių pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakultetą, kurį baigė 1960 m., įgijęs fizikos ir gamybos pagrindų mokytojo specialybę.
1960-1963 m. dėstė fiziką Klaipėdos l-oje internatinėje mokykloje. Skaityti toliau..

BORCHERTAS ENDRIUS (1891–1957)

Endriaus Borcherto portretas
Endrius Borchertas

Kultūros ir politikos veikėjas. Gimė 1891 m. lapkričio 26 d. Tilžėje. Tėvams mirus, nuo 1898 m. augo pas dėdę Vainočiuose (Tilžės aps.). 1905 m. pradėjo mokytis spaustuvininko amato, kurį laiką dirbo O. Mauderodės spaustuvėje Tilžėje. Tuo pat metu įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, dalyvavo Vydūno vadovaujamos Giedotojų draugijos veikloje. Prasidėjus I pasauliniam karui buvo pašauktas į kariuomenę. Po karo grįžo į Gvildžius ir vėl įsitraukė į lietuviškąjį judėjimą, įkūrė vietinę lietuvių draugiją ,,Kalnas“. Pritarė ir dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime, Skaityti toliau..

BUDRYS JONAS (iki 1922 Polovinskas Jonas) (1889–1964)

Jono Budrio portretas
Jonas Budrys

Visuomenės ir politikos veikėjas, diplomatas. Gimė 1889 m. gegužės 10 d. Kaune. 1907 m. baigė Kauno gimnaziją, 1912-1915 m. Kuršo gubernijos apskrities viršininko padėjėjas. Prasidėjus I pasauliniam karui 1915 m. mobilizuotas, Rusijos imperijos kariuomenės XIX korpuso kontržvalgybos viršininkas, 1918 m. – baltagvardiečių Amūro karo apygardos kontržvalgybos viršininkas brigados vado teisėmis. 1920-1921 m. studijavo Vladivostoko Rytų kalbų institute. Skaityti toliau..

ZAUNIUS DOVAS (1892–1940)

Dovo Zauniaus portretas
Dovas Zaunius

Teisininkas, diplomatas, Mažosios Lietuvos politikos veikėjas. Gimė 1892 m. birželio 19 d. Rokaičiuose, Gumbinės valsčiuje, jauniausias visuomenės ir spaudos veikėjo D.  Zauniaus  sūnus. 1911 m. baigė Tilžės gimnaziją. Studijavo teisę Miuncheno, Halės, Berlyno universitetuose, 1915 m. baigė Karaliaučiaus universitetą. 1917 m. Karaliaučiaus universitete apgynė baudžiamosios ir civilinės teisės daktaro disertaciją.
Dar studijų metais įsijungė į tėvo  D. Zauniaus vadovaujamos Lietuvių konservatorių partijos veiklą.  Skaityti toliau..

ŽALYS ALFONSAS (1929–2006)

Alfonso Žalio portretas
Alfonsas Žalys

Valstybės ir visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras, Klaipėdos miesto garbės pilietis. Gimė 1929 m. spalio 5 d. Raizgiuose (Šiaulių r.). Mokėsi Šiauliuose, Telšiuose, Lyduvėnuose, Šiluvoje, Radviliškyje. 1953-1954 m. – Tytuvėnų (Kelmės r.) laikraščio redakcijos literatūrinis darbuotojas, Tytuvėnų komjaunimo sekretorius, 1957-1961 m. klausė paskaitų Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, 1964 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, 1961-1969 m. – LKP Klaipėdos miesto komiteto sekretorius, 1969-1990 m. – Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkas, Skaityti toliau..

LEKŠAS KRISTUPAS (1872–1941)

Kristupo Lekšo portretas
Kristupas Lekšas

Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, giesmynų sudarytojas. Gimė 1872 m. rugpjūčio 31 d. Striluose, Pagėgių valsčiuje.
1892 ir 1896 m. su kitais lietuvninkais Pagėgių ir Šilutės apylinkėse rinko parašus po peticijomis Vokietijos imperatoriui, kad lietuvių kalba būtų grąžinta į mokyklas ir dėl lietuvių atstovavimo Vokietijos Reichstage. Nuo 1912 m. Tilžės-Lankos rinkimų apskrities Lietuvių rinkimo draugijos sekretorius. 1918 m. vienas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos, 1919 m. Prūsų lietuvių susivienijimo steigėjų ir veikėjų, Skaityti toliau..

LUBYS BRONISLOVAS (1938–2011)

Bronislovo Lubio portretas
Bronislovas Lubys

Verslininkas, pramonininkas, Kovo 11-osios akto signataras, LR ministras pirmininkas, ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, mecenatas, Jonavos ir Plungės rajonų garbės pilietis. Gimė 1938 m. spalio 8 d. Plungėje. 1946-1957 m. mokėsi Plungės vidurinėje mokykloje, 1957-1963 m. studijavo KPI Chemijos fakultete, įgijo chemijos inžinieriaus specialybę. 1963-1976 m. studijavo LŽŪA aspirantūroje, kurią baigė, apgynęs chemijos mokslų kandidato laipsnį (1993 Lietuvos mokslų tarybos laipsnis nostrifikuotas kaip technikos mokslų daktaro). Skaityti toliau..

KIOŠIS MIKELIS (1868–1927)

Mažosios Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, vertėjas, spaudos darbuotojas. Gimė 1868 m. rugpjūčio 1 d. Smeltė (dab. Klaipėda).
1882-1886 m. Priekulės spaustuvėje įgijęs raidžių rinkėjo profesiją, 1886-1924 m. dirbo Oto fon Mauderodės spaustuvėje Tilžėje, nuo 1924 m. „Ryto“ spaudos ir leidybos bendrovėje Klaipėdoje. 1890-1923 m. Tilžėje redagavo laikraštį „Nauja lietuviška ceitunga“ su priedais „Laukininkas“ ir „Kaimynas“, 1923-1924 m. redagavo Klaipėdos krašto Mažažemių valstiečių susivienijimo laikraštį „Laukininkas“, 1924-1927 m. Klaipėdoje redagavo laikraštį „Lietuvos keleivis“. Skaityti toliau..

JAKELAITIS VYTAUTAS (1928–2015)

Vytauto Jakelaičio portretas
Vytautas Jakelaitis

Profesorius, kultūrologas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė 1928 m. balandžio 13 d. Vičiūnuose (dab. Kauno dalis), Aukštosios Panemunės valsčiuje. 1940 m. baigė Panemunės parapijos pradinę mokyklą, 1941-1947 m. mokėsi Kauno 6-ojoje gimnazijoje, 1947-1952 m. studijavo Vilniaus universitete.
1951-1958 m. Respublikinių Liaudies kūrybos namų direktoriaus pavaduotojas, vėliau direktorius. 1958-1973 m. Kultūros ministro pavaduotojas, 1973-1987 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų dekanas, Skaityti toliau..

MERKYS ANTANAS (1887–1955)

Antano Merkio portretas
Antanas Merkys

Valstybės ir politikos veikėjas. Gimė 1887 m. vasario 1 d. Bajorų kaime (Kupiškio r.). Studijavo teisę Tartu universitete, 1916 m. baigė Kijevo universiteto teisės fakultetą. I pasaulinio karo metu buvo Rusijos armijos karininkas. Sugrįžęs į Lietuvą, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir buvo paskirtas Krašto apsaugos ministerijos Juridinio skyriaus vedėju. 1919 m. ir 1926-1927 m. buvo Lietuvos krašto apsaugos ministras. Pasitraukęs iš ministro pareigų, išėjo į atsargą. 1927-1932 m. dirbo Klaipėdos krašto gubernatoriumi, Kauno burmistru, užėmė kitas atsakingas pareigas. Skaityti toliau..

GAIGALAITIS VILIUS (1870–1945)

Viliaus Gaigalaičio portretas
Vilius Gaigalaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, teologijos daktaras, profesorius. Gimė 1870 m. rugsėjo 27 d. Naujienoje (Ragainės aps.). Mokėsi Klaipėdos ir Tilžės gimnazijose, 1892-1896 m. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900 m. Karaliaučiaus universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją. Kunigavo Ramučių, Priekulės, Katyčių parapijose, kartu atliko ir mokyklų inspektoriaus pareigas, dalyvavo politiniame gyvenime. 1903 m., 1908 m. ir 1913 m. Klaipėdos ir Šilutės lietuvininkų išrinktas Prūsijos landtago Skaityti toliau..

GAILIUS VIKTORAS (1893–1956)

Viktoro Gailiaus portretas
Viktoras Gailius

Valstybės ir visuomenės veikėjas. Gimė 1893 m. rugpjūčio 27 d. Berštininkuose (Pagėgių aps.). 1914 m. baigė Tilžės gimnaziją. Karaliaučiaus, Heidelbergo ir Berlyno universitetuose studijavo teisę, 1918 m. baigė Berlyno universitetą. Per I pasaulinį karą tarnavo Vokietijos kariuomenėje. Nuo 1918 iki 1923 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, buvo Lietuvos Respublikos atstovas Vokietijoje, Estijoje. 1923 m. persikėlė į Klaipėdą. 1923-1925 m. – Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas. Skaityti toliau..

GALVANAUSKAS ERNESTAS (1882–1967)

Ernesto Galvanausko portretas
Ernestas Galvanauskas

Politikos ir visuomenės veikėjas, inžinierius. Gimė 1882 m. lapkričio 20 d. Zizonyse (Panevėžio r.). 1902 m. baigė Mintaujos gimnaziją, 1902-1908 m. studijavo Sankt Peterburgo kasybos institute. 1905 m. dalyvavo revoliucijos įvykiuose Lietuvoje. Vienas pirmųjų Lietuvos valstiečių sąjungos steigėjų (1905). Dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime (1905). 1906-1919 m. gyveno Suomijoje, Belgijoje, ten 1912 m. įsigijo kalnų inžinieriaus specialybę, Buvo paskirtas Lietuvos vyriausybės delegacijos taikos konferencijoje Paryžiuje nariu. 1919-1920 m. – Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, kartu finansų, prekybos ir pramonės ministras, šias ministro pareigas dar ėjo 1920-1922 m., Skaityti toliau..

GELŽINIS MARTYNAS (1907–1990)

Martyno Gelžinio portretas
Martynas Gelžinis

Mažosios Lietuvos tyrėjas, visuomenės veikėjas, pedagogas. Gimė 1907 m. sausio 12 d. Vitėje (buv. Klaipėdos priemiestis). 1928 m. baigęs Klaipėdos mokytojų seminariją, mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. Parašė mokomųjų knygų, lietuvių mokykloms vadovėlį „Mano gimtinė Klaipėdos kraštas“. 1935-1938 m. buvo Klaipėdos krašto lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ pirmininkas. Ryžtingai gynė lietuvininkų interesus. 1938 m. baigė Klaipėdos prekybos institutą, studijas tęsė Paryžiuje. Prasidėjus II pasauliniam karui, Skaityti toliau..

DAUKANTAS TEODORAS (1884–1960)

Teodoro Daukanto portretas
Teodoras Daukantas

Politinis ir karinis veikėjas, brigados generolas, visuomenės veikėjas, Jūrų karininkas, vienas iš Lietuvos jūrininku sąjungos įkūrėjų. Gimė 1884 m. rugsėjo 20 dieną, Peterburge. Čia baigęs gimanziją, 1903-1918 m. tarnavo Rusijos kariniame laivyne. 1914 m. sidabro medaliu baigė Sankt Peterburgo karinę jūrų akademiją. Dar po penkerių metų jau generalinio konsulo sekretorius Kaukaze. 1919-1922 m. tarnavo anglų ir olandų laivo kapitono padėjėju, kapitonu. 1922 m. grįžo į Lietuvą, buvo Aukštųjų karininkų kursų Kaune mokslo dalies vedėjas. Skaityti toliau..

DONSKIS LEONIDAS (1962–2016)

Leonido Donskio portretas
Leonidas Donskis

Filosofas, kultūros kritikas, socialinių mokslų daktaras, politikos teoretikas ir komentatorius. Gimė 1962 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdoje.
1973-1980 m. mokėsi Klaipėdos 19-oje (dabar – Martyno Mažvydo) vidurinėje mokykloje. 1985 m. baigė lietuvių filologiją ir teatro pedagogiką LVK Klaipėdos fakultete, 1987 m. – filosofiją VU. 1987-1990 m. VU Filosofijos katedros aspirantas, 1997-1999 m. – Helsinkio (Suomija) universiteto doktorantas.
1991-1997 m. Klaipėdos universiteto Filosofijos katedros vedėjas, Skaityti toliau..

ARNAŠIUS JURGIS (1872–1934)

Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, poetas, politinis ir visuomenės veikėjas. Gimė 1872 m. vasario 12 d. Vanaguose (Agluonėnų valsčius, Klaipėdos apskritis).
Nuo 1893 m. dirbo raidžių rinkėju Tilžėje. 1893-1897 m. ir 1899-1924 m. redagavo laikraščius „Tilžės keleivis“, 1897-1898 m. „Aušra“. Leidėjui reikalaujant palaikyti vokiečių nacionalistų partiją buvo palikęs „Tilžės keleivį“, sugrįžęs pakeitė vokiškai konservatyvią jo kryptį. 1893-1894 m. ir 1906-1923 m. rengė „Tilžės keleivio“ kalendras. 1918-1924 m. Mažosios Lietuvos tautinės tarybos narys. Skaityti toliau..