ALĖ RŪTA (Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė Elena Viktorija) (1915–2011)

Rūtos Alės portretas
Rūta Alė

Lietuvos rašytoja, prozininkė, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja. Gimė 1915 m. lapkričio 16 d. Petrograde Rusijoje. Po I pasaulinio karo grįžo su tėvais į Rudžių kaimą, netoli Kamajų valsčiaus. 1922-1926 m. lankė Kamajų pradžios mokyklą, vieną žiemą 1923-1924 m. lankė Kunigiškių pradžios mokyklą, 1934 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1934 m. tėvo valia įstojo į Dotnuvos žemės ūkio akademiją studijuoti agronomijos. Netrukus metė mokslą ir tais pačiais metais pradėjo lituanistikos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Studijų metais Skaityti toliau..

RADAUSKAS HENRIKAS (1910–1970)

Henriko Radausko portretas
Henrikas Radauskas

Poetas, vertėjas. Gimė 1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje (Lenkija). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, 1930-1934 m. studijavo VDU lituanistiką, germanistiką, rusistiką. Dirbo VDU Humanitarinių mokslų bibliotekininku (1934-1936), Klaipėdos radiofono pranešėju (1936-1937), Švietimo ministerijos Knygų leidimo korektoriumi (1938-1940). 1940-1941 m. – Šveitimo liaudies komisariato meno reikalų valdybos sekretorius, 1941-1944 m. – Valstybinės leidyklos Kaune redaktorius, nuo 1943 m. pabaigos – leidybos viršininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, Skaityti toliau..

SANTVARAS STASYS (1902–1991)

Stasio Santvaros portretas
Stasys Santvaras

Poetas, dramaturgas, dainininkas. Gimė 1902 m. gegužės 27 d. Rūstekoniuose (Jurbarko r.). Mokėsi Vilniaus, Kauno gimnazijose. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo kautynėse su bolševikais. 1922-1923 m. mokėsi karių brandos atestato kursuose. Tuo pačiu metu lankė Tautos teatro vaidybos studiją, vėliau dirbo Tautos teatro ir „Vilkolakio“ administratoriumi. 1926-1927 m. Klaipėdos konservatorijoje studijavo muziką ir dainavimą. 1927-1932 m. muzikos ir dainavimo studijas tęsė Milane. Skaityti toliau..

SRUOGA BALYS (1896–1947)

Balio Sruogos portretas
Balys Sruoga

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, publicistas. Gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose (Biržų r.). Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. Nuo 1911 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti “Aušrinėje”, “Rygos Naujienose”ir kt. leidiniuose. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, vėliau studijavo literatūrą Petrogrado ir Maskvos universitetuose. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. Maskvoje B. Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių. 1918 m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą, dirbo laikraščio “Lietuva” redaktoriumi, Skaityti toliau..

RIMYDIS ANTANAS (1905–1994)

Antano Rimydžio portretas
Antanas Rimydis

Poetas, žurnalistas, vertėjas, redaktorius. Gimė 1905 m. kovo 15 d. (senuoju stiliumi kovo 2 d.) Tytuvėnuose, Raseinių apskritis. Mokėsi Raseinių ir Kauno gimnazijose, 1923-1925 m. – Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1921-1929 m. dirbo susisiekimo ministerijoje, nuo 1930 m. – Žemės ūkio rūmuose, kur 1931-1944 m. leido „Ūkininko patarėją“, 1941-1944 m. buvo jo redaktorius. 1934 m. įsteigė laikraštį „Literatūros naujienos“, jį leido ir redagavo iki 1936 m. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Augsburge (Vokietija) 1948-1949 m. dirbo „Žiburių“ redakcijoje. Skaityti toliau..

ŠEMERYS SALYS (tikr. Šmerauskas Saliamonas) (1898–1981)

Salio Šemerio (tikr. Saliamono Šmerausko) portretas
Salys Šemerys (tikr. Saliamonas Šmerauskas)

Poetas, pedagogas. Gimė 1898 m. gegužės 21 d. Vilkaviškyje. 1918 m. Voroneže baigė gimnaziją, 1929 m. studijas Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1921 m. tvarkė dienraščio „Lietuva“ savaitinį priedą „Sekmoji diena“, pavertė jį avangardinio meno tribūna, publikavo savo ir kitų ekspresionistinius poetinius bandymus, buvo aktyvus „Keturių vėjų“ pirmųjų numerių bendradarbis. Jo eilėraščių rinkinys „Granata krūtinėj“ (1924) buvo skandalingiausias literatūrinis debiutas. Kitame eilėraščių rinkinyje „Liepsnosvaidis širdims deginti“ (1926) vyravo modernumas. Skaityti toliau..

ŠIRVYS PAULIUS (1920–1979)

Pauliaus Širvio portretas
Paulius Širvys

Poetas. Gimė 1920 m. rugsėjo 6 d. Padustėlyje (Zarasų r.). 1940 m. baigė Salų žemės ūkio mokyklą, įstojo į Vilniaus karo pėstininkų mokyklą. Sovietų kariuomenėje dalyvavo kare, du kartus buvo vokiečių nelaisvėje, pabėgo. 1945 m. demobilizuotas, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose. 1957 m. baigė Maskvos M. Gorkio literatūros instituto aukštuosius kursus. P. Širvys – vienintelis sovietmečio lietuvių poetas, virtęs savotiška legenda. Pirmasis eilėraščių rinkinys “Žygio draugai” pasirodė 1954 m., jame – dar daug oficialiąją ideologiją atspindinčių kūrinių. Skaityti toliau..

ŠVEDERSKIS (Schwedersky) JOHANAS CHRISTLIBAS FERDINANDAS (1789–1855)

Tautosakos rinkėjas, poetas. Gimė 1789 m. sausio 29 d. Rusnėje Klaipėdos pirklio Dovydo von Švederskio šeimoje. Nuo 1773 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, Klaipėdoje vertėsi prekyba ir finansais, apie 1832 m. išvyko į Rusiją. Kurį laiką jis buvo pirklys bei bankininkas Klaipėdoje. Apie 1832 m. persikėlė į Peterburgą.
Glaudūs ryšiai jį siejo su Liudviku Lėza. Talkino Liudvikui Rėzai užrašinėdamas lietuvių liaudies dainas. Vokiečių k. rašė eilėraščius, kuriuose panaudojo lietuviškų motyvų. Eilėraščių 1819-1926 paskelbė laikraštyje Memeler Wochenblatt, išleido rink. Der Sylwester Abend (1821), jie buvo harmonizuojami ir dainuojami. Tačiau klaipėdiečiai Skaityti toliau..

VENCLOVA ANTANAS (1906–1971)

Antano Venclovos portretas
Antanas Venclova

Poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1906 m. sausio 7 d. Trempiuose (Marijampolės r.). 1932 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, mokytojavo Kaune, Klaipėdoje. Redagavo žurnalą „Trečias frontas“, bendradarbiavo „Kultūroje“, „Literatūroje“, „Prošvaistėje“. 1940 m. buvo Liaudies seimo narys, dalyvavo Sovietų sąjungos aukščiausiosios tarybos sesijoje Maskvoje inkorporuojant Lietuvą į Sovietų sąjungą. 1940–1943 m. švietimo komisaras. 1950 m. parašė sovietinį Lietuvos himną, ilgametis Lietuvos ir sovietų sąjungos aukščiausiųjų tarybų deputatas, 1954-1959 m. – Lietuvos TSR rašytojų sąjungos pirmininkas.
Skaityti toliau..

BRENCIUS VYTAUTAS (1945–2010)

Vytauto Brenciaus portretas
Vytautas Brencius

Poetas, jūrininkas. Gimė 1945 m. lapkričio 15 d. Šaukliuose (Skuodo r.). Baigė Mosėdžio vidurinę mokyklą, 1964 m. – Belomorsko techninę jūreivystės mokyklą, 1974 m. – Maskvos liaudies meno universitete fotografijos meistriškumo fakultetą, vėliau neakivaizdiniu būdu – M. Gorkio literatūros institutą. V. Brencius daugelį metų praleido jūroje, dirbo žuvų gaudymo meistru, okeanologu, bocmanu. Darbavosi laikraščio „Lietuvos žvejys“ redakcijos fotokorespondentu. Išleido poezijos rinkinius „Sugrįžimų šviesa“ (1976), „Gėlių lietus“ (1980), „Žemė jūros taurėj“ (1984), Skaityti toliau..

BUTKŲ JUZĖ (tikr. Butkus Juozas) (1893–1947)

Butkų Juzės (tikr. Juozas Butkus) portretas
Butkų Juzė (tikr. Juozas Butkus)

Poetas, dramaturgas, vertėjas. Gimė 1893 m. liepos 21 d. Pažvelsyje (Klaipėdos r.). Pramokęs rašto, ėjo kaimo daraktoriaus pareigas. Po 1905 m. persikėlė į Liepoją, vertėsi privačiomis pamokomis, įsteigė lietuvių artistų mėgėjų būrelį, kūrė slaptas jaunimo kuopeles, leido laikraštukus „Kibirkštėlė“, „Žadintojas“, „Upelė“ ir kt. Įstojęs į Telšių draugiją, platino „Aušrinę“, rašė į spaudą. Humanitarinius mokslus studijavo 1917 m. Maskvos, 1919-1924 m. Berlyno, Salzburgo ir Jenos universitetuose. Mokytojavo gimnazijose, pašalintas iš darbo, buvo išvykęs į Ameriką, Skaityti toliau..

ZAUERVEINAS JURGIS (Sauerwein Georg) (1831–1904)

Jurgio Zauerveinio (Sauerwein Georg) portretas
Jurgis Zauerveinas (Sauerwein Georg)

Poetas, publicistas, poliglotas. Gimė 1831 m. sausio 15 d. Hanoveryje. 1848 m. baigė gimnaziją Hanoveryje ir įstojo į Giotingeno universitetą studijuoti teologijos, filosofijos ir istorijos. 1873 m. universitetas jam suteikė filosofijos daktaro ir laisvojo meno magistro laipsnius. Nuo jaunystės garsėjo kaip daugybės kalbų žinovas, tarp kurių buvo ir lietuvių kalba. Kada rašytojas atvyko į Mažają Lietuvą, tiksliai nežinoma, tačiau susipažinęs su jos žymesniais veikėjais pats įsijungė į lietuvininkų tautinę ir politinę veiklą, kuri tęsėsi beveik dvidešimt metų. Bendradarbiavo „Aušroje“, „Nemuno sarge“, „Lietuviškoje ceitungoje“ ir kt. Skaityti toliau..

TIMAS (Thimm) FRYDRICHAS (1855–1912)

Frydricho Timo (Thimm) portretas
Frydrichas Timas (Thimm)

Mokytojas, poetas. Gimė 1855 m. spalio 31 d. Gangloffmmerne (Tiuringija). Baigęs Karaliaučiaus mokytojų seminariją nuo 1877 m. mokytojavo Klaipėdoje. Bendradarbiavo laikraščiuose „Preusische Lehrerzeitung“, „Memeler Dampfboot“, parašė feljetonų, eilėraščių, humoreskų, pasakojimų. Dvi pjesės „Das erste Wolkchen“ ir „Sein Teufel“ 1895 m. buvo pastatytos Klaipėdos teatre.
Mirė 1912 metais Klaipėdoje.

ŽILIUS – JONILA JONAS (1870–1932)

Jono Žiliaus-Jonilos portretas
Jonas Žilius-Jonila

Visuomenės veikėjas, poetas, vertėjas. Gimė 1870 m. spalio 18 d. Jurkšuose (Vilkaviškio r.). Baigė Marijampolės gimnaziją. 1893 m. išvyko į JAV, ten baigė kunigų seminariją, kunigavo, 1894-1898 m. buvo Lietuvininkų susivienijimo Amerikoje pirmininkas, redagavo susivienijimo leidinį „Tėvynė“. Nuo 1908 m. ekskunigas. 1910-1914 m. studijavo Ciūricho ir Berlyno universitetuose. Vėl buvo išvykęs į JAV, aktyviai dalyvavo lietuvių politinėse akcijose dėl Lietuvos nepriklausomybės. Skaityti toliau..

LEKŠAS KRISTUPAS (1872–1941)

Kristupo Lekšo portretas
Kristupas Lekšas

Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, giesmynų sudarytojas. Gimė 1872 m. rugpjūčio 31 d. Striluose, Pagėgių valsčiuje.
1892 ir 1896 m. su kitais lietuvninkais Pagėgių ir Šilutės apylinkėse rinko parašus po peticijomis Vokietijos imperatoriui, kad lietuvių kalba būtų grąžinta į mokyklas ir dėl lietuvių atstovavimo Vokietijos Reichstage. Nuo 1912 m. Tilžės-Lankos rinkimų apskrities Lietuvių rinkimo draugijos sekretorius. 1918 m. vienas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos, 1919 m. Prūsų lietuvių susivienijimo steigėjų ir veikėjų, Skaityti toliau..

LYCAS (Lietz) GERHARDAS (1908–2003)

Gerhardo Lyco (Lietz) portretas
Gerhardas Lycas (Lietz)

Visuomenės ir kultūros veikėjas, poetas. Gimė 1908 m. gruodžio 13  Magdeburge. Miesto mergaičių vidurinės mokyklos direktoriaus sūnus. Marburge, Kylyje, Paryžiuje studijavo germanistiką ir naująsias kalbas. Klaipėdoje mokytojavo Augustės Viktorijos mergaičių gimnazijoje. 1939 m. paskirtas Klaipėdos bibliotekos direktoriumi. Buvo aktyvus Klaipėdos krašto vokiečių kultūros bendrijos narys, bendradarbiavo laikraštyje „Memeler Dampfboot“, vėliau AdM draugijos (AdM draugija – 1948 Vakarų Vokietijoje įkurta visus buvusius klaipėdiškius vienijanti išeivių organizacija) narys. Skaityti toliau..

KAZANAVIČIENĖ – DIDŽIULYTĖ ALDONA (1888–1968)

Aldonos Kazanavičienės – Didžiulytės portretas
Aldona Kazanavičienė – Didžiulytė

Poetė, prozininkė, dramaturgė. Gimė 1888 m. kovo 2 d. Griežionėlėse (Anykščių r.). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Maskvoje studijavo Aukštuosiuose moterų kursuose. 1919 m. grįžusi į Lietuvą mokytojavo įvairiose vietovėse, gyveno Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje. Išleido eilėraščių vaikams knygelių (“Pavasario pumpurėliai”, 1936; “Krintančios snaigės, 1937; “Darbai darbeliai”, 1950 ir kt.), apsakymėlių, vaizdelių, scenos kūrinėlių. Kūryboje vyrauja gamtos motyvai, ryškinami socialinės nelygybės vaizdai. Skaityti toliau..

KELKIS (Kelch) JOHANNAS FERDINANDAS (1801–1887)

 Johanno Ferdinando Kelkio (Kelch) portretas
Johannas Ferdinandas Kelkis (Kelch)

Mokytojas, poetas, vienas iš lietuvių periodinės spaudos pradininkų. Gimė 1801 m. birželio 10 d. Piktupėnuose (Šilutės r.). Apie 1817-1820 m. mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje. 1820-1851 m. mokytojavo Įsėje, 1851-1867 m. – Kretingalėje. Ten įrengė paruošiamuosius kursus norintiems stoti į mokytojų seminariją. 1832-1867 m. redagavo periodinį leidinį „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“, 1875-1877 m. – laikraštį „Pasiuntinybės laiškelis“, 1851-1871 m. bendradarbiavo „Keleivyje“. Paskelbė religinio turinio straipsnių, giesmių, pasaulietinio pobūdžio rašinių, parašė istorinę poemą „Lietuvininkai“, satyrinį eilėraštį „Vienas Kretingos žmogus“, skelbė žinias Skaityti toliau..

NAUSĖDAS VLADAS (1911–1983)

Vlado Nausėdos portretas
Vladas Nausėdas

Pedagogas, poetas, vertėjas. Gimė 1911 m. liepos 2 d. Žakainiuose (Šilutės r.). 1940 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1934 m. dirbo Švietimo ministerijoje, radiofone. 1941 m. septyneriems metams ištremtas į Sibirą. Grįžęs mokytojavo Šilutėje. Į Klaipėdą atvažiavo 1950 m. rudenį ir nebesiskyrė su ja iki gyvenimo pabaigos. Pradėjęs dirbti Klaipėdos srities bei miesto švietimo skyriuje, rūpinosi srities pedagogų metodiniu švietimu, organizavo seminarus, kursus, lankėsi apskrities rajonuose. Vėliau tapo žinomu pedagogu, mokytojavo Klaipėdos 1-ojoje vidurinėje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija), 10-ojoje vidurinėje (dabar Sendvario) mokyklose, 1962-1972 m. buvo pastarosios direktoriaus pavaduotojas.
Skaityti toliau..

JUOZUPAITIS GUSTAVAS (slap. Sėjus) (1895–1954)

Gustavo Juozupaičio portertas
Gustavas Juozupaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, ekonomistas, poetas. Gimė 1895 m. spalio 24 d. Berštininkuose, Plaškių valsčiuje.
Baigė 6 gimnazijos klases, galimas dalykas, mokėsi Tilžės vidurinėje mokykloje, kuri rengdavo vidutinius valdininkus ir tarnautojus. Be to, baigė finansinius kursus, mokėjo prancūzų ir anglų kalbas. 1919 m. Tautinio lietuvių banko Klaipėdoje steigėjas ir iki 1938 m. kovo mėn. jo direktorius. Donelaičio draugijos, įkurtos 1921 m. Klaipėdoje pirmininkas (1921-1930 m.) ir kasininkas (bibliotekininkas), Skaityti toliau..

MOSĖNAS ROLANDAS (1965–1985)

Rolando Mosėno portretas
Rolandas Mosėnas

Poetas. Gimė 1965 m. gegužės 1 d. Klaipėdoje. Mokėsi Klaipėdos 10-ojoje vidurinėje mokykloje (ją baigė aukso medaliu 1983). Dalyvavo respublikiniuose literatų ir matematikų konkursuose, buvo nuodugniai išstudijavęs poezijos teoriją, rašė sonetus ir trioletus, bandė prozą. 1983 m. įstojo į Leningrado universitetą filosofijos fakultetą, tačiau jo nebaigė. Skaityti toliau..

HOFMANAS MIKELIS (1889–1921)

Mažosios Lietuvos poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Gimė 1889 m. gegužės 3 d. Musaičiuose (Šilutės apskritis).
1912 m. spalio mėn. Tilžėje su kitais įsteigė jaunimo draugijų sąjungą „Santara“, 1920 m. – Prūsų lietuvių susivienijimo Šilutės skyrių, jo sekretorius. Įkūrė Verdainės (dab. Šilutės miesto dalis) jaunimo draugijos chorą „Jovaras“. 1918 m. įsteigus Mažosios Lietuvos tautinę tarybą, įkūrė Šilutės apskrities skyrių, 1920-1921 m. jo sekretorius.
Spaudoje agitavo už Klaipėdos krašto susijungimą su Lietuvos valstybe. Skaityti toliau..

GURNEVIČIUS – Ramaškonis VLADAS JONAS (1923–2002)

Vlado Jono Gurnevičiaus-Ramaškonio portretas
Vladas Jonas Gurnevičius-Ramaškonis

Poetas. Gimė 1923 m. birželio 23 d. Ramaškonyse (Gardino sr., Baltarusija). Baigė Vilniaus universitetą. Išleido epigramų, aforizmų, ir sentencijų rinkinius: „Vėjo malūnai“ (1975), „Debesų skulptūros“ (1979), „Varpų rinkimas“ (1999), „Simboliai“ (2000). V. Gurnevičius ilgą laiką gyveno Klaipėdoje, dirbo pedagoginėje mokykloje, „Tarybinės Klaipėdos“ redakcijoje, tarnavo įstaigose. Nuo 1969 iki 1989 jo kūrinėliai dažnai buvo publikuojami miesto laikraščiuose, juose paskelbė dedikacijų klaipėdiečiams rašytojams P. Dreviniui, Povilui Dirgėlai, K. Kaukui, R. Černiauskui ir kt.
Mirė 2002 m. spalio 14 d. Vilniuje.

GUSTAITIS ANTANAS (1907–1990)

Antano Gustaičio portretas
Antanas Gustaitis

Apie gyvenimo ir darbo metus Klaipėdoje žinoma mažai. Tuo metu Klaipėdoje gyvenęs rašytojas P. Andriušis savo prisiminimuose „Antaną Gustaitį atkūrus“ (Aidai, 1967, Nr. 3) pasakoja, kad mokytojas A. Gustaitis į Klaipėdos radiofono direktoriaus kėdę atvyko B. Sruogos kvietimu. Gyveno jis dviese su žmona aktore A. Zdanavičiūte, kuri dirbo Klaipėdos teatre. Klaipėdoje, kaip teigia P. Andriušis, buvo prašomas parašyti dienraščiui „Vakarams“, tačiau A. Gustaitis teparašęs tik vieną eiliuotą vasarotojišką dainelę, kurią klaipėdiečiai mėgę dainuoti. Jo vadovaujamame radiofone apsilankydavo šimtai skirtingiausių interesų, pasaulėžiūrų, nuomonių žmonių.
Mirė 1990 m. gegužės 19 d. Bostone (JAV).

DACHAS SIMONAS (1605–1659)

Simono Dacho portretas
Simonas Dachas

Vienas iš pirmųjų Klaipėdos poetų, tapusių garsiu Rytprūsių dainiumi. Gimė 1605 m. liepos 29 d. Klaipėdoje. 1626-1630 m. Karaliaučiaus universitete studijavo filosofiją bei teologiją. 1633-1639 m. Karaliaučiaus katedros mokyklos mokytojas, nuo 1640 m. universiteto profesorius, 1656 m. – rektorius. Garsėjo lotyniškais ir vokiškais proginiais eilėraščiais bei scenos veikalais. 1635 m. atvykus į Karaliaučių Lenkijos karaliui Vladislovui IV, buvo parodytas jo sceninis veikalas „Cleomedes“ (Kleomedas). Vokiečių kalba yra parašęs per tūkstantį, lotynų kalba Skaityti toliau..

DERVOJEDAITIENĖ – IEŠMANTAITĖ ELENA (1905–1987)

Poetė, prozininkė. Gimė 1905 m. kovo 4 d. Daugėlaičiuose (Vilkaviškio r.). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, išeivijoje 1954 m. išleido romaną “Grandinės” vieną dalį, 1956 m. – antrą dalį “Gedimino kalno pavėsyje”, eilėraščių rink. “Svetimoj šaly”. Jaunystėje eilėraščius ir prozą Baltijos Žuvėdros slapyvardžiu spausdino “Naujojoje vaidilutėje”, “Lietuvos keleivyje”, “Argentinos lietuvių balse”, “Drauge” ir kt. Nuo 1931 m. iki 1939 m. gyveno Klaipėdoje ir dirbo pašto valdininke. Pamilusi pajūrį, rašė eilėraščius, romantiškus vaizdelius, apybraižas, kurias publikavo tuometinėje Klaipėdos spaudoje “Vakarai”, “Pajūris”.
Mirė 1987 m. sausio 24 d. Valencoje (Venesuela).

DREVINIS PAULIUS (1919–1990)

Pauliaus Drevinio portretas
Paulius Drevinis

Poetas. Gimė 1919 m. spalio 13 d. Gulbinuose (Biržų r.). 1935 m. spaudoje debiutavo dainingais eilėraščiais. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Penktame kurse 1948 m. buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą, iš kur grįžo po 8 metų. 1958 m. baigė lituanistikos studijas VU. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Kryžkelė kelių plačių“ išėjo 1966 metais. Kiti rinkiniai: „Tėviškės eglės“ (1971), „Veidai ir vardai“ (1975), „Peizažai“ (1979), „Vėl kartojas gyvenimas“ (1982), „Žaliu žaliuosiu uosiu“ (1985). Jau po mirties paskelbti Skaityti toliau..

ARNAŠIUS JURGIS (1872–1934)

Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, poetas, politinis ir visuomenės veikėjas. Gimė 1872 m. vasario 12 d. Vanaguose (Agluonėnų valsčius, Klaipėdos apskritis).
Nuo 1893 m. dirbo raidžių rinkėju Tilžėje. 1893-1897 m. ir 1899-1924 m. redagavo laikraščius „Tilžės keleivis“, 1897-1898 m. „Aušra“. Leidėjui reikalaujant palaikyti vokiečių nacionalistų partiją buvo palikęs „Tilžės keleivį“, sugrįžęs pakeitė vokiškai konservatyvią jo kryptį. 1893-1894 m. ir 1906-1923 m. rengė „Tilžės keleivio“ kalendras. 1918-1924 m. Mažosios Lietuvos tautinės tarybos narys. Skaityti toliau..