MAČIŪNIENĖ RŪTA (1929–2015)

Rūtos Mačiūnienės portretas
Rūta Mačiūnienė

Pedagogė, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėja. Gimė 1929 m. spalio 11 d. Dinviečiuose (Klaipėdos aps.)  ūkininko, visuomenės veikėjo 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvio Martyno Kėkšto (1902–1944) ir ūkininkaitės Trūdės Brožaitytės (1909–1952) šeimoje vyriausiaja dukterimi. Dinviečiuose tėvų įsigytame ūkyje  gimė ir brolis Evaldas (g. 1934), būsimasis jūreivis, bei sesuo Milda Veronika (g. 1935), būsimoji gydytoja.  Septynmetė 1936 m. su tėvais persikėlė gyventi į Klaipėdą, o 1939 m. naciams užgrobus kraštą ir tėvui  pasilikus Lietuvos Respublikos pilietybę, šeima buvo ištremta į Didžiąją Lietuvą, gyveno Kaune. Skaityti toliau..

EINORAS (Einaras) ADOMAS (1842–1906)

Mažosios Lietuvos pedagogas, spaudos darbuotojas, leidėjas, žurnalistas, redaktorius. Gimė 1842 m. kovo 23 d. Bendikuose, Kretingalės valsčiuje.
Baigęs Karalienės mokytojų seminariją, mokytojavo Doviluose, Melnragėje, buvo Klaipėdos mokyklos vedėju. Iš Frydricho Kuršaičio perpirko jo laikraštį „Keleivis“ ir 1880-1883 m. leido laikraštį „Naujasis keleivis“, 1883-1886 m. laikraštį „Keleivis“. Kartu su kitais suredagavo 1897 m. išleistą „Bibliją“. 1904 m. išleido „Pašlužikit kits kitam!“. Bendradarbiavo 1904-1906 m. žurnale „Pagalba“ ir kt. protestantiškoje lietuvių spaudoje.
Mirė 1906 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje.

BAJORAITIS–BAJORAS VILIUS (1899–1979)

Mažosios Lietuvos choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas. Gimė 1899 m. vasario 23 d. Balandžiuose, Ragainės apskritis.
1919-1934 m. Klaipėdos „Aidos“ ir „Jaunųjų sandoros draugijos“ choro, 1921-1922 m. Šilutės choro vadovas. Iki 1939 m. mokytojavo Klaipėdos krašte. 1938-1939 m. Šilutės gimnazijos direktorius, vėliau dėstė vokiečių kalbą Kauno universitete. Skaityti toliau..

ČAPAITĖ JŪRATĖ AGOTA (1942–2015)

Jūratės Agotos Čapaitės nuotrauka
Jūratė Agota Čapaitė

Choreografė, pedagogė, profesorė. Gimė 1942 m. sausio 9 dieną. Nuo 1971 m. dirbo Klaipėdos universitete Menų fakultete. 1992 m. suteiktas docentės pedagoginis vardas, 2007 m. – suteiktas profesorės pedagoginis vardas. Nuo pat Choreografijos katedros įkūrimo buvo studentų choreografinio ansamblio „Vėtrungė“ vadovė, daugkartinė Pasaulio Lietuvių dainų ir šokių (šokių dienos) ir studentų švenčių „Gaudeamus“ baletmeisterė, vadovavo Choreografijos katedros folkloro kabinetui, išleido 8 choreografų – pedagogų laidas. Skaityti toliau..

SAMAJAUSKAS JUOZAS (1914–2010)

Juozo Samajausko portretas
Juozas Samajauskas

Muzikos pedagogas, kompozitorius, dirigentas ir chorvedys. Gimė 1914 m. lapkričio 4 d. Slavikuose (Šakių raj.). 1936 m. baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją, kurį laiką mokėsi Kauno Elenos Laumenskienės liaudies konservatorijoje. Neturėdamas pragyvenimo lėšų, studijas konservatorijoje nutraukė ir muzikos mokėsi savarankiškai.
1938 m. pradėjo dirbti Tauragės „Maisto“ fabriko kontoroje, suorganizavo vyrų chorą ir solistų vokalistų būrelį, surengė koncertų. 1948-1950 m. Klaipėdos muzikos mokykloje pas Juozą Karosą mokėsi choro dirigavimo, Skaityti toliau..

SEREIKA FABIJONAS (1938–2005)

Fabijono Sereikos portretas
Fabijonas Sereika

Pedagogas, chorvedys. Gimė 1938 m. birželio 7 d. Dotkiškiuose (Panevėžio aps.). 1959-1962 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, 1968-1974 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1962-1974 m. dėstė Klaipėdos pedagoginėje mokykloje, 1967-1986 m. vadovavo mišriam kameriniam chorui „Gilija“. 1974-1989 m. – LVK Klaipėdos fakultetų vyr. dėstytojas, 1979-1992 m. – dekanas, 1989 m. – docentas, 1994-1995 m. – LMA Klaipėdos muzikos ir teatro pedagogikos instituto rektorius, nuo 1997 m. – KU Menų fakulteto Chorvedybos katedros vedėjas, nuo 2000 m. – profesorius. Skaityti toliau..

SIMAITIS EDUARDAS (1897–1942)

Eduardo Simaičio portretas
Eduardas Simaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, mokytojas. Gimė 1897 m. sausio 16 d. Juknaičiuose (Šilutės r.). 1911 m. baigė Juknaičių pradinę mokyklą ir įstojo į Klaipėdos mokytojų seminarijos parengiamąsias klases, o 1914 m. perėjo į seminariją. Jam besimokant prasidėjo I pasaulinis karas, buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę. Dalyvavo kariniuose veiksmuose Vakarų fronte. Buvo du kartus sužeistas. Besigydydamas Berlyno ligoninėje, lavinosi savarankiškai, o 1916-1917 m. lankė Osterodės ir Valdau mokytojų seminarijas. Skaityti toliau..

SKEIVYS STEPONAS (1913–2002)

Stepono Skeivio portretas
Steponas Skeivys

Pedagogas, vertėjas, kritikas. Gimė 1913 m. rugsėjo 16 d. Mažaičiuose (Mažeikių r.). 1931 m. baigė Telšių gimnaziją, studijavo VDU. 1943 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete. Padirbėjęs keliose vidurinėse mokyklose, 1944 m. buvo paskirtas Telšių gimnazijos direktoriumi. 1947 m. Švietimo ministerija jį atsiuntė į Klaipėdos mokytojų institutą lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėju. Vėliau dirbo miesto Švietimo skyriaus vedėju, direktoriavo vidurinėse mokyklose. Ilgiausiai dirbo 9-ojoje vidurinėje (dabar – „Saulėtekio“) mokykloje, Skaityti toliau..

SKUČIENĖ-ŠIMANSKAITĖ NIJOLĖ (1948–2011)

Nijolės Šimanskaitės-Skučienės portretas
Nijolė Šimanskaitė-Skučienė

Pedagogė, Klaipėdos Socialinių mokslų kolegijos steigėja ir ilgametė vadovė. Gimė 1948 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1966 m. baigė Vilkaviškio rajono Arminų vidurinę mokyklą. 1967-1973 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbos filologiją. Nuo 1973 m. vadovavo Marijampolės r. Baraginės aštuonmetei mokyklai. 1975-1994 m. dirbo Klaipėdos S. Dacho vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. 1993 m. suteiktas mokytojos metodininkės vardas. Skaityti toliau..

SODEIKA STEPONAS (1903–1964)

Stepono Sodeikos portretas
Steponas Sodeika

Dainininkas, pedagogas, choro vadovas. Gimė 1903 m. gruodžio 11 d. Jurbarke. Muzikos pradėjo mokytis pas Jurbarko vargonininką, mokėsi Jurbarko ir Kauno gimnazijose. 1924-1929 m. studijavo Klaipėdos konservatorijos dainavimo klasėje. Mokydamasis vadovavo Klaipėdos miesto chorams, subūrė lietuvių katalikų bažnyčios chorą. Po studijų buvo pakviestas dainuoti Valstybės operoje.
1930 m. grįžo į Klaipėdą ir dirbo iki 1939 metų. Dėstė muzikos mokykloje, nuo 1935 m. – Klaipėdos pedagoginiame institute. Tuo pat metu vadovavo miesto chorams. Skaityti toliau..

STIKLIORIUS JOKŪBAS (1871–1942)

Jokūbo Stiklioriaus portretas
Jokūbas Stikliorius

Visuomenės ir kultūros veikėjas, spaustuvininkas, mokytojas. Gimė 1871 m. liepos 25 d. Kaušeliuose (Ragainės aps.). Mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje, tarnavo kariuomenėje. Gyvendamas Gumbinėje, Tilžėje aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje, buvo išrinktas Mažosios Lietuvos  tautinės tarybos sekretoriumi. Nuo 1920 m. apsigyvenęs Klaipėdoje, J. Stikliorius tapo lietuviško kultūrinio gyvenimo skatintoju, dalyviu. Ten įsteigė ir kurį laiką vadovavo „Ryto“ akcinei bendrovei, kuri turėjo spaustuvę ir leido lietuviškus spaudinius, buvo vienas iš Tautinio lietuvių banko steigėjų. Skaityti toliau..

STOROSTA JURGIS (1872–1937)

Jurgio Storostos portretas
Jurgis Storosta

Istorijos mokytojas, rašytojo, filosofo Vydūno brolis. Gimė 1872 m. spalio 11 d. Neudorfe (Pilkalnės apskrityje). Dėstė istoriją Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Klaipėdos mokytojų seminarijoje, prieš mirtį – Karalienės Luizės gimnazijoje. Parašė vokiečių kalba Lietuvos istoriją, kuri buvo naudojama Klaipėdos vokiškose mokyklose.
Mirė 1937 m. lapkričio 13 dieną.

STRAUKAS VACLOVAS (1923–2017)

Vaclovo Straukos portretas
Vaclovas Straukas

Fotografas, menininkas, pedagogas. Gimė 1923 m. lapkričio 8 d. Požerės kaime, Šilalės rajone. 1937-1943 m. mokėsi Šilalės gimnazijoje, 1946-1950 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kur baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas.
1944-1960 m. – Šilalės rajono ir Klaipėdos mokyklų mokytojas. 1952 m. persikėlė į Klaipėdą, kur mokytojavo, dalyvavo teatro veiklose. 1960-1967 m. – Klaipėdos „Švyturio“ kino teatro direktorius, 1967-1988 m. – Klaipėdos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato ateljė fotografas. Skaityti toliau..

STROLIA JUOZAS (1897–1969)

Juozo Strolios portretas
Juozas Strolia

Smuikininkas, pedagogas, chorvedys, istorikas, kompozitorius. Gimė 1897 m. sausio 11 d. Velykūnų kaime (Leliūnų valsč., Utenos apskr.). Vaikystėje išmokęs smuikuoti, mokė ir kitus, giedojo Leliūnų bažnyčios chore. Jo iniciatyva susibūręs bažnytinis choras dainavo lietuviškas patriotines dainas, dalyvavo klojimų vakaruose ir gegužinėse.
Savanoriu dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose. 1921-1924 m. smuikuoti mokėsi Kauno muzikos mokykloje, griežė Karių klubo kvintete. J. Žilevičiaus paragintas 1924-1929 m. smuiko studijas tęsė Klaipėdos muzikos mokykloje – konservatorijoje Skaityti toliau..

STUBRA ALBINAS ENDRIUS (1929–2007)

Albino Endriaus Stubros portretas
Albinas Endrius Stubra

Fotožurnalistas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Gimė 1929 m. birželio 10 d. Lankupiuose (Klaipėdos aps.). 1939 m. hitlerininkams okupavus Klaipėdos kraštą, Stubrų šeima buvo priversta išsikraustyti. Baigė Priekulės progimnaziją, po karo 1945  m. sugrįžo į Klaipėdą. Baigęs Klaipėdos mokytojų instituto lietuvių kalbos ir literatūros skyrių, dirbo Klaipėdos pirmojoje internatinėje mokykloje mokytoju, auklėtoju, Klaipėdos politechnikumo jungtinio konsultavimo punkto ir neakivaizdinio skyriaus vedėju. Nuo 1966 iki 1999 m. dirbo laikraščio „Tarybinė Klaipėda“ reporteriu ir fotokorespondentu. Skaityti toliau..

RAUCKIS JUOZAS (1932–2007)

Juozo Rauckio portretas
Juozas Rauckis

Profesorius, pedagogas, dėstytojas, visuomenės veikėjas. Gimė 1932 m. rugsėjo 15 d. Gailionių kaime, Joniškėlio valsčiuje. 1951 m. baigė Joniškėlio vidurinę mokyklą ir pradėjo dirbti mokytoju Skaistgirių septynmetėje mokykloje (Pasvalio rajonas). 1953 m. įstojo mokytis į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, kurį 1957 m. baigė su pagyrimu. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Šiaulių pedagoginiame institute kūno kultūros dėstytoju, o nuo 1960 metų – Fizinio auklėjimo katedros vedėju. Jis pasižymėjo kaip gabus treneris, išugdė daug gerų slidininkų ir irkluotojų, tapusių respublikos čempionais bei prizininkais. Skaityti toliau..

REMEIKA JONAS (1891–1974)

Jono Remeikos portretas
Jonas Remeika

Istorikas, pedagogas. Gimė 1891 m. gruodžio 21 d. Svistopolio dv. (Šiaulių aps.). 1918 m. baigė Petrapilio gimnaziją, įstojo į Petrapilio universiteto Istorijos – filologijos fakultetą. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, dirbo Kaune. 1920 gavęs valstybinę stipendiją studijavo istoriją, filosofiją, kalbų mokslus Berlyne, Greifsvalde, Šveicarijos Friburge ir Kylyje. 1926 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1927 m. rudens iki 1929 m. dėstė Klaipėdos mokytojų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Be to, skaitė paskaitas Pedagoginiame institute ir vakariniuose suaugusiųjų kursuose. Skaityti toliau..

REZNERIS (Rehsner) KARLAS GOTLYBAS (1790–1862)

Pedagogas, kunigas. Gimė 1790 m. balandžio 7 d. netoli Štetino didelėje ūkininko šeimoje. 1813 m. pradėjo studijuoti Karaliaučiaus universitete. Čia šalia studijų jis išmoko piešti, tapyti, muzikuoti.
Nuo 1817 m. jis tapo privačiu mokytoju Klaipėdoje, o 1820 m. buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus. 1824 m. palaikomas klaipėdiečių jis įsteigė privačią mergaičių mokyklą, kuri 1827 m. buvo sujungta su direktoriaus Urlicho vadovaujama mokykla. Joje K.G. Rezneris iki 1860 m. visoms klasėms vedė piešimo pamokas, buvo parengęs piešimo pradžiamokslį. Rašė jis ir leido tikybos vadovėlių, savo pamokslų bei kalbų.
Mirė 1862 m. gruodžio 26 dieną.

ŠEMERYS SALYS (tikr. Šmerauskas Saliamonas) (1898–1981)

Salio Šemerio (tikr. Saliamono Šmerausko) portretas
Salys Šemerys (tikr. Saliamonas Šmerauskas)

Poetas, pedagogas. Gimė 1898 m. gegužės 21 d. Vilkaviškyje. 1918 m. Voroneže baigė gimnaziją, 1929 m. studijas Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1921 m. tvarkė dienraščio „Lietuva“ savaitinį priedą „Sekmoji diena“, pavertė jį avangardinio meno tribūna, publikavo savo ir kitų ekspresionistinius poetinius bandymus, buvo aktyvus „Keturių vėjų“ pirmųjų numerių bendradarbis. Jo eilėraščių rinkinys „Granata krūtinėj“ (1924) buvo skandalingiausias literatūrinis debiutas. Kitame eilėraščių rinkinyje „Liepsnosvaidis širdims deginti“ (1926) vyravo modernumas. Skaityti toliau..

ROZENBLIUMAS ANATOLIJUS (1902–1973)

Anatolijaus Rozenbliumo portretas
Anatolijus Rozenbliumas

Statybų konstruktorius, pedagogas, mokslininkas. Gimė 1902 m. liepos 30 d. Balstogėje (Lenkija). Baigė Kauno žydų berniukų gimnaziją. Mokėsi Berlyno konservatorijoje. Vienoje studijavo Aukštosios technikos mokyklos Statybos fakultete, Vokietijoje studijas tęsė Kioteno aukšt. Pramonės mokykloje, kurią baigė 1927 m. Darbą gavo Berlyne, bet, sustiprėjus fašizmui, grįžo į Lietuvą. Čia greitai buvo pripažintas vienu geriausių statybinių konstrukcijų projektuotojų. Jo suprojektuoti pastatai ir dabar puošia Kauną, Klaipėdą, Šiaulius. Skaityti toliau..

ŠIMOLIŪNAS JONAS (1878–1965)

Jono Šimoliūno portretas
Jonas Šimoliūnas

Inžinierius, hidrotechnikos specialistas, valstybės ir visuomenės veikėjas, profesorius. Gimė 1878 m. gegužės 21 d. Jusėnų kaime (Panevėžio aps.). 1909 m. baigė Rygos politechnikos instituto statybos fakultetą. 1902 m. buvo vienas iš steigėjų ir ilgametis draugijos „Viltis“ pirmininkas. 1918 m. pirmininkavo Helsinkyje įkurtam Lietuvių evakuacijos komitetui.
1918 m. pirmajame profesoriaus A. Voldemaro  ministrų kabinete pakviečiamas dirbti į Susisiekimo ministeriją, kur jam pavedama organizuoti geležinkelių, Skaityti toliau..

ŠLAŽA MIKAS (1897–1956)

Miko Šlažos portretas
Mikas Šlaža

Pedagogas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Gimė 1897 birželio 23 d. Lankučiuose (Klaipėdos r.). Mokėsi Kretingalėje. 1914 m. pradėjo mokytis Klaipėdos mokytojų seminarijoje, bet prasidėjęs I pasaulinis karas mokslus nutraukė. Mokytojavo, tarnavo kaizerinėje kariuomenėje. 1923 m. pradžioje atvyko į Klaipėdą ir buvo paskirtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu bei reikalų vedėju. Po 1923 m. sukilimo mokytojavo Klaipėdoje, nuo 1938 m. vokiečių kalbą dėstė Vytauto Didžiojo gimnazijoje. M. Šlaža aktyviai reiškėsi Lietuvos šaulių sąjungoje, Skaityti toliau..

ŠVEDAS JONAS (1908–1971)

Jono Švedo portretas
Jonas Švedas

Dirigentas, kompozitorius, pedagogas, lietuvių liaudies muzikos instrumentų tobulintojas. Gimė 1908 m. Liepojoje (Latvija). 1918-1924 m. lankė Ylakių mokyklą, 1924-1929 m. mokėsi Klaipėdos konservatorijoje, dainavo moksleivių chore, grojo simfoniniame orkestre, įvairiuose ansambliuose. Organizavo ir vadovavo chorams Klaipėdos krašte. Su Plikių choru 1928 m. dalyvavo II dainų šventėje. Rinko liaudies dainų melodijas ir muzikos instrumentus. 1929-1930  m. dėstė Klaipėdos konservatorijoje, Skaityti toliau..

VAINIŪNAS STASYS (1909–1982)

Stasio Vainiūno portretas
Stasys Vainiūnas

Kompozitorius, pianistas, pedagogas ir muzikas, profesorius. Gimė 1909 m. balandžio 2 d. Rygoje (Latvija). Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno Smolenske ir po bolševikinio perversmo įsitraukė į įvairių klubų, chorų veiklą. 1928 m. grįžo į Rygą, baigė Rygos konservatoriją, A. Daugulio fortepijono klasę (1933). 1933-1934 m. Rygoje mokėsi vargonų klasėje, dėstė muziką lietuvių gimnazijoje ir vadovavo lietuvių chorui. 1933 m. tapo Vienos tarptautinio pianistų konkurso laureatu.
Pagrindinė kūrybos sritis – fortepijoninė muzika. Skaityti toliau..

VAITEKŪNAS STASYS (1941–2016)

Stasio Vaitekūno portretas
Stasys Vaitekūnas

Geografas, akademikas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė 1941 m. kovo 9 d. Reibiniuose (Joniškio raj.). 1948-1959 m. mokėsi Skaistgirio vidurinėje mokykloje. 1959-1960 m. dirbo Skaistgirio bibliotekos vedėju. 1960-1965 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1965-1968 m. – Lietuvos MA geografijos skyriaus jaunasis mokslinis bendradarbis, 1968-1986 m. Vilniaus universitete Ekonominės istorijos ir geografijos katedros vyr. dėstytojas, docentas, 1986-1993 m. – katedros vedėjas, profesorius. Skaityti toliau..

VALDHAUERIS (Waldhauer) GUSTAVAS (1818(?)–1883)

Mokytojas, dailininkas. 1842 m. kartu su kitais mokytojais įkūrė vieną pirmųjų Klaipėdos sporto draugijų. Nuo 1844 m. dirbo Aukštesniojoje miestiečių mokykloje, o vėliau gimnazijoje. 1850 m. išleido linijinės perspektyvos vadovėlį. 1852 m. G. Valdhaueris detaliai aprašė miestą – tai buvo išsamus Klaipėdos aprašymas iki 1854 m. gaisro. 1862 m. G. Valdhaueris parengė ir išleido XIX a. Klaipėdos litografijų albumą. Jo piešiniuose – „Klaipėdos teatras prieš 1854 gaisrą“, „Šaulių namai“, „Frydricho turgavietė“, „Rotušė“, „Gaisrinė“, „Karališkoji muitinė“, „Valstybinis bankas“, miesto bažnyčių, Klaipėdos panoramos iš Smiltynės ir kiti vaizdai. Pagal G. Valdhauerio projektą 1863 m. pastatyta Klaipėdos anglikonų bažnyčia.
Mirė 1883 metais.

VALYS VILIUS (1959–2017)

Viliaus Valio portretas
Vilius Valys

Teisisininkas, pedagogas, politikos veikėjas. Gimė 1959 m. kovo 12 d. Klaipėdoje. 1978 m. baigė techniko laivų statytojo specialybę Klaipėdos politechnikume. 2000 m. baigė Lietuvos teisės akademiją ir įgijo aukštąjį teisinį išsilavinimą.
1978 m. balandžio-spalio mėnesiai dirbo Klaipėdos 7-ojoje laivų remonto gamykloje. Nuo 1978 m. spalio mėn. iki 1980 m. lapkričio mėn. atliko būtinąją tarnybą Sovietų Sąjungos karinėse oro pajėgose. 1981-1990 m. dirbo Klaipėdos laivų statytojų mokykloje profesijos mokytoju. Skaityti toliau..

VARNAS ROBERTAS (1930–2015)

Roberto Varno portretas
Robertas Varnas

Choro dirigentas, pedagogas. Gimė 1930 m. spalio 10 d. Mažeikiuose. Mokėsi Mažeikių gimnazijoje. Pirmasis muzikos mokytojas buvo Mažeikių vargonininkas, Juozo Naujalio mokinys Karolis Pukevičius. Mokydamasis Mažeikių gimnazijoje, pas muzikos mokytoją Albiną Jasenauską pramoko skambinti pianinu ir smuikuoti. Nuo 1949 m. keletą metų Klaipėdos muzikos mokykloje mokėsi griežti altu (dėst. Juozas Matutis), 1951 m. perėjo į Klemenso Griauzdės choro dirigavimo klasę; griežė simfoniniame orkestre ir styginių kvartete. Skaityti toliau..

VENAU (Wenau) LUTZAS (1930–2007)

Lutzo Wenau portretas
Lutzas Wenau

Pedagogas, kraštotyrininkas, leidėjas, Mažosios Lietuvos ir K. Donelaičio giminės tyrėjas. Gimė 1930 m. gruodžio 24 d. Berlyne. Pokario metais gyveno rusų okupacinėje zonoje, mokytojavo, dėstė istoriją ir gamtos pažinimą. Išdirbęs 20 metų buvusios VDR mokyklose buvo suimtas ir trejus su puse metų kalintas. 1976 m. išsiųstas į VFR, apsigyveno Brėmeno priemiestyje Lilientalyje. Dirbo mokytoju realinėje gimnazijoje. Sušlubavus sveikatai, išėjo į pensiją. Tyrinėjo Mažosios Lietuvos ir jos gyventojų praeities studijas. Skaityti toliau..

VYDŪNAS (STOROSTA VILHELMAS) (1868–1953)

Vydūno (Vilhelmo Storostos) portretas
Vydūnas (Vilhelmas Storosta)

Filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas, muzikas, pedagogas. Gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose (Šilutės r.). Mokėsi Naujakiemio, Pilkalnio mokyklose, 1885-1888 m. – Ragainės mokytojų seminarijoje, kur įgijo liaudies mokytojo cenzą. Mokytojavo Kintų, Tilžės mokyklose, atostogų metu gilindamas savo žinias Vokietijos universitetuose. 1896-1902 m. ir 1913-1919 m. Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose studijavo filosofiją, teosofiją, religijotyrą, meno, literatūros, muzikos istoriją, anglų, prancūzų, sanskrito kalbas. Ir vėliau neatsisakė pedagogo darbo: 1917-1919 m. dėstė lietuvių k. Skaityti toliau..