RIORDANSAS (Roerdans) HEINRICHAS (1750–1808)

Pirklys, mecenatas. Gimė 1750 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdoje, vieno stambiausių miesto pirklių šeimoje. Suaugęs tęsė savo tėvo verslą, buvo vienas iš uostamiesčio labdarių. Savo parašytais veikalais („Sammlung einiger Denkwurdligkeiten“, „Kurzen Chronik Memels“) H. Riordansas gynė klaipėdiškių interesus nuo Dancigo ir Karaliaučiaus pirklių konkurencijos.
Mirė 1808 03 29 Klaipėdoje.

ŠLEVYS (Schlewies) KRISTIANAS F. (1795–1870)

Pirklys, laivų savininkas, vienas žymiausių miesto mecenatų. Gimė 1795 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdoje. Miesto piliečiu tapo 1832 m., gyveno tuometinėje Liepų gatvėje. Savo sukauptą palikimą – 90 257 talerių testamentu užrašė miestui. Po jo mirties buvo įsteigtas jo vardo fondas. Vykdant mecenato valią, Ilgojo turgaus gatvė Vitėje buvo sutvarkyta, greta jos įrengti skverai, po fundatoriaus mirties ši gatvė pavadinta Šlevio gatve. Dideles sumas jis paliko išėjusių į karą karių žmonų bei našlių pašalpoms. Jo fondas skyrė lėšų Vitės bažnyčios rūsio sutvarkymui, Biržos tilto statybai.
Mirė 1870 m. sausio 18 d. Klaipėdoje.

VEITAS (Weit) KARLAS HEINRICHAS (1779–1849)

Uosto statybos inspektorius, mecenatas. Gimė 1779 m. liepos 15 dieną. Savo karjerą pradėjo apželdindamas Gdansko apylinkes. 1805 m. vadovauti apželdinimo darbams atvyko į Klaipėdą. Buvo paskirtas į uosto statybos inspektoriaus pareigas, pasižymėjo kaip geras savo dalyko žinovas. Uosto raidą, pirmtakų ir savo darbus aprašė dviejose studijose. Reikšmingas 1821 m. Karaliaučiuje išleistas jo darbas „Memelio uosto ir greta esančių fabrikų aprašymas ir situacijos planas“. K. H. Veitas testamentu miestui paliko 30 000 talerių. Buvo įkurtas jo vardo fondas, kurio lėšų dalis buvo naudojama miesto poreikiams, Skaityti toliau..

VYNERIS JULIUS LIUDVIKAS (1795–1862)

Pirklys, vienas didžiausių miesto mecenatų. Gimė 1795 m. balandžio 1 dieną. Didžiules pinigų sumas aukojo našlaičiams, buvo įkūręs namus nusigyvenusiems, rėmė tuometinę miesto ligoninę (pastatas dabartinėje S. Daukanto g. prieš Vytauto Didžiojo gimnaziją pastatytas jo pastangomis). Manoma, kad jo lėšomis statytas ir buvusios Šv. Jono bažnyčios bokštas. Pats finansavo jo vardu vadintą Vynerio promenadą – dabartinės Šaulių gatvės atkarpa nuo Lietuvininkų aikštės link Tauralaukio. Mirdamas J. L. Vyneris 1855 m. surašytu testamentu visą milžinišką 300 000 talerių palikimą paliko Klaipėdos miestui, jo „gražiems sutvarkymams“. Skaityti toliau..

VOLFGRAMAS (Wolfgram) KARLAS LIUDVIKAS (1781–1854)

Teisininkas, mecenatas. Gimė 1781 m. balandžio 14 d. Tilžėje. 1796  m. baigė Tilžės gimnaziją. Nuo 1802 m. dirbo justicijos komisaru, nuo 1843 m. – justicijos patarėju Klaipėdoje. Buvo vienas iš didžiausių miesto mecenatų. 1843 m. už  labdaringą veiklą  K. L. Wolfgramui buvo suteiktas miesto garbės piliečio vardas. 1840 m. rugsėjo 10 d. šis teisininkas su bendraminčiais sudarė galimybę neturtingųjų vaikams dalyvauti rentos apdraudimo bendrovėje. 1854 m. įkūrė elgetaujantiems Darbo namų statybos fondą, tačiau šis projektas buvo įgyvendintas tik po jo mirties. Įvairiems tikslams rinko lėšas, pats aukojo, 1816 m. skyrė 113 talerių miesto bažnyčios vargonų remontui, Skaityti toliau..

LUBYS BRONISLOVAS (1938–2011)

Bronislovo Lubio portretas
Bronislovas Lubys

Verslininkas, pramonininkas, Kovo 11-osios akto signataras, LR ministras pirmininkas, ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, mecenatas, Jonavos ir Plungės rajonų garbės pilietis. Gimė 1938 m. spalio 8 d. Plungėje. 1946-1957 m. mokėsi Plungės vidurinėje mokykloje, 1957-1963 m. studijavo KPI Chemijos fakultete, įgijo chemijos inžinieriaus specialybę. 1963-1976 m. studijavo LŽŪA aspirantūroje, kurią baigė, apgynęs chemijos mokslų kandidato laipsnį (1993 Lietuvos mokslų tarybos laipsnis nostrifikuotas kaip technikos mokslų daktaro). Skaityti toliau..

PAULIUS VYTAUTAS (1930–2017)

Vytautas Paulius

Lietuvos išeivijos veikėjas, mecenatas, verslininkas, inžinierius. Gimė nepriklausomoje Lietuvoje 1930 m. rugsėjo 8 d., Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais kartu su tėvais buvo priverstas palikti Lietuvą ir trauktis į Vakarus, gyveno DP stovykloje Vokietijoje, vėliau įsikūrė Kanadoje, galiausiai – Jungtinėse Valstijose. 1957 m. McGill Universitete Montrealyje, Kanadoje apsigynė inžinieriaus bakalauro laipsnį, magistro laipsnį – 1963 m. Niujorko Universitete, JAV.
Dirbo didžiausiose Kanados ir JAV statybinėse kompanijose, Skaityti toliau..

GERLACHAS HERMANAS (Gerlach Hermann) (1846–1913)

Hermano Gerlacho portretas
Hermanas Gerlachas

Medienos prekybininkas, komercijos tarėjas ir Italijos konsulas. Hermanas Gerlachas buvo ir magistrato vadovas, Klaipėdos miesto garbės pilietis bei garsus mecenatas. Gimė 1846 m. kovo 23 dieną. 25 metus vadovavo Klaipėdos pirklių gildijai. 1903 m. apskrities ligoninei jis už savo pinigus pastatė ir padovanojo atskirą dviejų aukštų 24 lovų korpusą su visa ligoninės įranga. Už jo lėšas Giruliuose sukurta kurorto miško idilė: sutvarkytas Enzino upelis, tvenkinys, kuriame supilta sala ir pastatytas tiltukas.
H. Gerlach Klaipėdoje gyveno XIX a. pab. Skaityti toliau..