LABUTYTĖ – VANAGIENĖ IEVA (EVA) ERIKA (1938–2003)

Ievos Erikos Labutytės–Vanagienės portretas
Ieva Erika Labutytė–Vanagienė

Dailininkė, grafikė, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkė. Gimė 1938 m. balandžio 15 d. Begėdžiuose (Šilutės apskritis). Grafikė dirbo estampo, ekslibriso, miniatiūrų, akvarelės ir knygų iliustravimo srityse. Kūryboje naudojo įvairias technikas – anglį, ofortą, akvatintą, linoraižinį, dažnai kūrė estampus mišria technika, liejo akvareles. Svarbiausios kūrinių temos – senoji baltų praeitis, unikalaus lietuvių liaudies meno ištakos, Mažosios Lietuvos istorija, mitologija, dramatiškas krašto likimas, pajūrio gamta. Skaityti toliau..

VENAU (Wenau) LUTZAS (1930–2007)

Lutzo Wenau portretas
Lutzas Wenau

Pedagogas, kraštotyrininkas, leidėjas, Mažosios Lietuvos ir K. Donelaičio giminės tyrėjas. Gimė 1930 m. gruodžio 24 d. Berlyne. Pokario metais gyveno rusų okupacinėje zonoje, mokytojavo, dėstė istoriją ir gamtos pažinimą. Išdirbęs 20 metų buvusios VDR mokyklose buvo suimtas ir trejus su puse metų kalintas. 1976 m. išsiųstas į VFR, apsigyveno Brėmeno priemiestyje Lilientalyje. Dirbo mokytoju realinėje gimnazijoje. Sušlubavus sveikatai, išėjo į pensiją. Tyrinėjo Mažosios Lietuvos ir jos gyventojų praeities studijas. Skaityti toliau..

KALTENIS VYTAUTAS (1937–2016)

Vytauto Kaltenio portretas
Vytautas Kaltenis

Lietuvos žurnalistas, istorikas, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas. Gimė 1937 m. balandžio 26 d. Kėdainiuose.
Penkiolikmetis Vytautas nuo 1952 m. persikėlė į Klaipėdą – čia ne tik gyveno, bet jau ir dirbo. Su tėvu keliavo po Klaipėdos kraštą, 1956-1978 metais užrašė Rusnės ir Karlininkų/Karklės liaudies dainų, kitos žvejų tautosakos, o vėliau ir sovietinio genocido faktų. Dievo žodžio sakytojas ir žvejas Augustas Dėvelaitis (1897-1968) dėka V. Kaltenio garso įrašų, fotografijų pasilieka žinomas kaip šviesus krašto senbuvis, Skaityti toliau..

KURŠATAS (Kurschat) HEINRICHAS ALBERTAS (1918–1984)

Alberto Heinricho Kuršato portretas
Albertas Heinrichas Kuršatas

Žurnalistas, kraštotyrininkas. Gimė 1918 m. spalio 17 d. Tilžėje. Lankė Klaipėdoje vokišką pradžios mokyklą. Jau nuo vaikystės pasireiškė gabumai žurnalistikai, rašė straipsnelius. 1948 m. Vokietijoje tapo leidinio „Memeler Rundbrief“ redaktoriumi, vėliau „Memeler Dampfboot“ redaktoriumi, kuriame dirbo apie 15 metų.
Parašė straipsnių, kurie buvo nuolat publikuojami periodinėje spaudoje. Svarbiausi veikalai: „Das memellandiche ABC“, Skaityti toliau..

MALIŠAUSKAS JURGIS (1928–2013)

Jurgio Mališausko portretas
Jurgis Mališauskas

Mažosios Lietuvos tyrinėtojas, kraštotyrininkas, pedagogas, docentas. Gimė 1928 m. sausio 19 d. Telšiuose. 1944 m. su tėvais išvyko į Vokietiją. 1946 m. grįžo į Lietuvą. 1955 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.
Mokytojavo Ukmergės rajone. Nuo 1969 m. dėstė lituanistines disciplinas Šiaulių universitete. 1971 m. persikėlė į Klaipėdą ir drauge su docentais A. Jakuliu, A. Kaukiene, L. Ruseckiene ėmėsi organizuoti lituanistines studijas Klaipėdoje. Būtent šiuo laikotarpiu ypatingą dėmesį skyrė Mažosios Lietuvos Skaityti toliau..

GOCENTAS JONAS JURGIS (1897–1974)

Jono Jurgio Gocento portretas
Jonas Jurgis Gocentas

Lietuvos teisininkas, literatas, kraštotyrininkas, sakytojas, bibliofilas. Gimė 1897 m. gruodžio 23 d. Gardame, Naumiesčio valsčius. Evangelikų liuteronų Gocentų giminė kilusi iš Naujosios bažnytkaimio (Pakalnės apskritis). XIX a. persikėlė į Paprūsę Didžiojoje Lietuvoje.
1920 m. jis vienas pirmųjų nepriklausomybės kovų pašauktinių, kovėsi Giedraičių mūšyje su lenkais, iki 1922 m. pabaigos tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Demobilizuotas dirbo Lietuvos geležinkelių valdyboje, Skaityti toliau..

ALSEIKA LIUDAS (1887–1960)

Liudo Alseikos portretas
Liudas Alseika.

Kraštotyrininkas, keliautojas. Gimė 1887 m. balandžio 25 d. Kvietkelių dvare, Kuršėnų parapijoje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, vėliau mokslų siekė Rusijoje. 1910 m. baigęs Ufos (Baškirija) aukštąją geodezijos mokyklą, įgijo inžinieriaus geodezininko specialybę. Iš Rusijos grįžo į nepriklausomą Lietuvą ir nuo 1921 m. kaip jaunas matininkas įsijungė į žemėtvarkos darbus.
Už nuopelnus buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.
Pokario metais apsigyveno Klaipėdoje, nuo 1949 m. buvo Klaipėdos kraštotyros muziejaus Skaityti toliau..