RADZIWILL HEINZ (1920–1990)

Heinz Radziwill portretas
Heinz Radziwill

Klaipėdos miesto garbės pilietis, Taravos Anikės paminklo – fontano atstatymo iniciatorius.
Ši skulptūra atstatyta klaipėdiškių išeivių, susibūrusių į „Annchen von Tharau“ draugiją, ir Heinz Radziwill iniciatyva. Simono Dacho reljefinį portretą bei bronzinę skulptūrą, remdamasis ikonografine medžiaga ir sumažinta originalios Alfredo Kiuno skulptūros kopija, aptikta Vokietijoje (skulptūros originalas buvo pastatytas 1912), atkūrė Berlyno skulptorius Haraldas Hakė. Paminklas atidengtas 1989 m. lapkričio 18 dieną. Skaityti toliau..

REIMERIS (Reimer) GEORGAS (XVII a.–1727)

Vargonininkas, giedotojas. Buvo kilęs iš Karaliaučiaus. Nuo 1703 m. jis ėjo Klaipėdos miesto trečiojo mokyklos mokytojo bei Jono bažnyčios vargonininko pareigas ir iki 1723 m. G. Reimeris dar dirbo kantoriumi. 1723 m.jis buvo paskirtas Laukininkų bažnyčios diakonu. G. Reimeris parašė pirmąjį istorinį Klaipėdos gidą “Memelio miesto ir tvirtovės keistenybės”.
Mirė 1727 m. vasario 19 dieną.

REINKĖ (Reincke) JOHANNAS WILHELMAS (XVIII a. pab.–1865)

Johannas Wilhelmas Reinkė buvo pirklys ir alaus bravoro savininkas. Šios aludarių dinastijos pradininkas J. W. Reinkė 1784 m. Klaipėdoje įsteigė pirmąją pramoninę alaus daryklą. Jo sena giminė jau visą šimtmetį plukdė laivus po visą Baltiją. Jų giminės herbe puikavosi jūrinis erelis kaip narsios jūreivystės simbolis. Šis simbolis tebėra ir šiandieninės alaus daryklos „Švyturio“ herbe. J. W. Reinkė su broliu Frydrichu Wilhelmu buvo neabejingi miesto reikalams. 1859 m. pradėjus mieste grįsti šaligatvius granitinėmis plokštėmis, F. W. Reinkė rūpinosi gamyba ir klojimo darbais. Skaityti toliau..

RIORDANSAS (Roerdans) HEINRICHAS (1750–1808)

Pirklys, mecenatas. Gimė 1750 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdoje, vieno stambiausių miesto pirklių šeimoje. Suaugęs tęsė savo tėvo verslą, buvo vienas iš uostamiesčio labdarių. Savo parašytais veikalais („Sammlung einiger Denkwurdligkeiten“, „Kurzen Chronik Memels“) H. Riordansas gynė klaipėdiškių interesus nuo Dancigo ir Karaliaučiaus pirklių konkurencijos.
Mirė 1808 03 29 Klaipėdoje.

RYCHERTAS (Riechert) HEINRIKAS (XVIII a. pab.–XIX a. pr.)

Želdinių inspektorius. Gimė Vitėje (tuometiniame Klaipėdos priemiestyje). H. Rychertas buvo malūnininkas Vitėje. 1820 m. jis buvo paskirtas želdinių inspektoriumi. H. Rychertas vadovavo apželdinimo darbams šiaurinėje miesto dalyje. Jo dėka buvo sustabdytas smėlis ir dabartinės Melnragės ir Girulių apylinkės pasipuošė mišku. Jis inicijavo idėją paminklu įamžinti 1802 m. birželio 10 Frydricho Wilhelmo III ir Aleksandro I susitikimo vietą, tačiau dėl lėšų stokos šio sumanymo buvo atsisakyta. Toje vietoje buvo užveistas gražus parkas – Karališkoji giraitė. Atsidėkodami miestiečiai šalia miesto poilsinio tako įrengtą aikštelę vadino Rycherto ramybės vieta, kur želdinių inspektoriaus atminimui buvo pastatytas nedidelis obeliskas.

ŠLEVYS (Schlewies) KRISTIANAS F. (1795–1870)

Pirklys, laivų savininkas, vienas žymiausių miesto mecenatų. Gimė 1795 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdoje. Miesto piliečiu tapo 1832 m., gyveno tuometinėje Liepų gatvėje. Savo sukauptą palikimą – 90 257 talerių testamentu užrašė miestui. Po jo mirties buvo įsteigtas jo vardo fondas. Vykdant mecenato valią, Ilgojo turgaus gatvė Vitėje buvo sutvarkyta, greta jos įrengti skverai, po fundatoriaus mirties ši gatvė pavadinta Šlevio gatve. Dideles sumas jis paliko išėjusių į karą karių žmonų bei našlių pašalpoms. Jo fondas skyrė lėšų Vitės bažnyčios rūsio sutvarkymui, Biržos tilto statybai.
Mirė 1870 m. sausio 18 d. Klaipėdoje.

BERBOMAS (Beerbohm) ERNSTAS WILHELMAS (1786–1865)

Ernsto Wilhelmo Berbomo portretas
Ernstas Wilhelmas Berbomas

Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjas. Gimė 1786 m. kovo 11 d. Bernsteinbruche (Klaipėdos aps.). Berbomų giminė yra palikusi pėdsakų Klaipėdos miesto gyvenime. Ypatingai iškyla E.W. Berbomo vardas. Jo tėvo, energingo pirklio ir aistringo meno mylėtojo, namai Smeltėje buvo dvaro rūmų ir prekybos namų junginys. Šioje aplinkoje brendo Ernstas Wilhelmas. Vėliau baigęs prekybos mokslus Dancige, jaunuolis grįžo į Klaipėdą ir dirbo tėvo įmonėje. Tėvo reikalais važinėjo į Daniją, Švediją, Norvegiją. 1814 m. Klaipėdoje pradėjo savarankišką komercinę veiklą. Skaityti toliau..

LANKAU (Lankow) JOHANNAS (XIV a.–1412)

Gdansko pirklys. 1408 m. didysis ordino magistras Ulrichas von Jungingenas pavedė J. Lankau perplanuoti Klaipėdos miestą. Atvykęs į Klaipėdą jis ėmėsi darbo. Jam buvo patikėtas planavimas, matavimai, darbų organizavimas ir kt. Klaipėdoje jis pirmasis suplanavo naujus gyvenamųjų namų kvartalus saloje tarp Danės šakų ir iškastais grioviais bandė apjuosti miestą. Jam priskiriama stačiu kampu susikertančių Klaipėdos gatvių idėja. 1409 m. žemaičiams užpuolus miestą, J. Lankau buvo priverstas pasitraukti, tačiau po to grįžęs savo darbą baigė. Vėliau įstojo savanoriu į Ordino kariuomenę. J. Lankau iki šiol laikomas pirmuoju žinomu Klaipėdos miesto architektu.
Mirė 1412 metais.

LILIENTHALIS (von Lielienthal) JOHANNAS SAMUELIS (1724–1800)

Klaipėdos uosto projektuojas. Gimė 1724 m. spalio 25 d. Karaliaučiuje, žymiausias XVIII a. antros pusės uostų Prūsijos Baltijos pakrantėse sudarytojas. Nuo 1751 m. ėjo Prūsijos vyr. tvenkinių inspektoriaus pareigas. Suprojektavo ir pagerino keletą Baltijos uostų ir jų gynybos įrenginių, naujai perstatė ir aprašė Piliavos uostą. Užėmė labai svarbią Prūsijos statybų vyr. direktoriaus ir slaptojo karinio patarėjo vietą. Vienu metu projektavo, vadovavo ir prisidėjo prie jūrinio Klaipėdos uosto plėtimo ir įrangos gerinimo. 1797 m. suprojektavo ir pastatė 76 pėdų aukščio Klaipėdos švyturį, kuriame pirmą kartą panaudojo 9 parabolinius reflektorius.
Mirė 1800 m. Klaipėdoje.

LUIZĖ, PRŪSIJOS KARALIENĖ (1776–1810)

Prūsijos karalienės Luizos portretas
Prūsijos karalienė Luizė

Gimė 1776 m. kovo 10 d.,  karaliaus Frydricho Wilhelmo III, valdžiusio Prūsiją 1776–1840 m., žmona. Luizė buvo išsilavinusi, veikli moteris, turėjo didelę šeimą. Napoleono užkariavimai, reiškę Prūsijos katastrofą, sužadino ir jos susidomėjimą politika. Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose, į kurį iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją karališkoji šeima atvyko 1807 m. sausį ir prabuvo iki 1808 m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija. Skaityti toliau..

PIEPERIS BEHREDAS (?-?)

Žymus burlaivių statytojas Klaipėdoje. Mieste buvo keturios laivų statyklos. Vieną jų turėjo B. Pieperis. Jis pastatė 144 burlaivius. Tarp jų „Mary Jane“. B. Pieperio šimtasis burlaivis 1858 m. buvo pavadintas laivų statyklos savininko vardu „Behredas Pieperis“. 1865 m. šis burlaivis nuskendo. Paskutinis B. Pieperio statykloje burinis laivas buvo pastatytas 1876 m. Netrukus burlaivius pakeitė garlaiviai.

FRYDRICHAS WILHELMAS III (Friedrich Wilhelm III) (1770–1840)

FRYDRICHAS WILHELMAS III (Friedrich Wilhelm III)
FRYDRICHAS WILHELMAS III (Friedrich Wilhelm III)

Prūsijos karalius nuo 1797 m. Frydricho Wilhelmo II sūnus. Gimė 1770 m. rugpjūčio 3 dieną. 1805 m. Potsdame pasirašė sąjungos sutartį su Rusijos caru Aleksandru I ir Austrijos imperatoriumi, 1806 m. pralaimėjo karą su Prancūzija. Su žmona Luize 1806-1809 m. gyveno Klaipėdoje, kuri nebuvo prancūzų okupuota. Klaipėdoje 1807 m. pasirašė baudžiavos panaikinimo Prūsijoje ediktą. Su Napoleonu 1807 m. pasirašė Tilžės taikos sutartį. Karalystė neteko pusės savo valdų. Frydrichas Wilhelmas buvo priverstas daryti reformas. Skaityti toliau..