STOROSTA JURGIS (1872–1937)

Jurgio Storostos portretas
Jurgis Storosta

Istorijos mokytojas, rašytojo, filosofo Vydūno brolis. Gimė 1872 m. spalio 11 d. Neudorfe (Pilkalnės apskrityje). Dėstė istoriją Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Klaipėdos mokytojų seminarijoje, prieš mirtį – Karalienės Luizės gimnazijoje. Parašė vokiečių kalba Lietuvos istoriją, kuri buvo naudojama Klaipėdos vokiškose mokyklose.
Mirė 1937 m. lapkričio 13 dieną.

STROLIA JUOZAS (1897–1969)

Juozo Strolios portretas
Juozas Strolia

Smuikininkas, pedagogas, chorvedys, istorikas, kompozitorius. Gimė 1897 m. sausio 11 d. Velykūnų kaime (Leliūnų valsč., Utenos apskr.). Vaikystėje išmokęs smuikuoti, mokė ir kitus, giedojo Leliūnų bažnyčios chore. Jo iniciatyva susibūręs bažnytinis choras dainavo lietuviškas patriotines dainas, dalyvavo klojimų vakaruose ir gegužinėse.
Savanoriu dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose. 1921-1924 m. smuikuoti mokėsi Kauno muzikos mokykloje, griežė Karių klubo kvintete. J. Žilevičiaus paragintas 1924-1929 m. smuiko studijas tęsė Klaipėdos muzikos mokykloje – konservatorijoje Skaityti toliau..

REMEIKA JONAS (1891–1974)

Jono Remeikos portretas
Jonas Remeika

Istorikas, pedagogas. Gimė 1891 m. gruodžio 21 d. Svistopolio dv. (Šiaulių aps.). 1918 m. baigė Petrapilio gimnaziją, įstojo į Petrapilio universiteto Istorijos – filologijos fakultetą. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, dirbo Kaune. 1920 gavęs valstybinę stipendiją studijavo istoriją, filosofiją, kalbų mokslus Berlyne, Greifsvalde, Šveicarijos Friburge ir Kylyje. 1926 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1927 m. rudens iki 1929 m. dėstė Klaipėdos mokytojų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Be to, skaitė paskaitas Pedagoginiame institute ir vakariniuose suaugusiųjų kursuose. Skaityti toliau..

RIOMERIS (Römeris) MYKOLAS (1880–1945)

Mykolo Riomerio portretas
Mykolas Riomeris

Teisininkas, istorikas. Gimė 1880 m. gegužės 17 d. Bagdoniškio dvare (Rokiškio raj.). 1892-1901 m. elitinės Teisės mokyklos Peterburge absolventas, 1901-1902 m. Jogailos universiteto Krokuvoje studentas, 1902-1905 m. Politikos mokslų mokyklos Paryžiuje klausytojas. 1905-1920 m. (su pertraukomis advokatavo Vilniuje), 1921-1928 m. – Lietuvos vyriausiojo tribunolo narys. 1922-1940 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, 1927-1939 m. laikotarpiu trims kadencijoms buvo renkamas į universiteto rektoriaus postą, Skaityti toliau..

ULEVIČIUS RIMANTAS (1961–1998)

Rimanto Ulevičiaus portretas
Rimantas Ulevičius

Istorikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Sąjūdžio Klaipėdos iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Lietuvos skautų sąjungos atkūrėjų. Gimė 1961 m. birželio 1 d. Panevėžyje. 1988 m. baigė studijas Vilniaus universitete ir persikėlė gyventi į Klaipėdą. 1988-1990 m. – Klaipėdos Simono Dacho vidurinės mokyklos direktorius. 1988 m. – Sąjūdžio Klaipėdos skyriaus tarybos narys, 1989 m. – Sąjūdžio seimo narys, aktyvus savanoris, Rotary klubo steigėjas. Dalyvavo atkuriant skautų judėjimą, vienas iš pirmųjų Lietuvos skautų sąjungos vadų. Skaityti toliau..

UŽPURVIS JONAS (1891–1992)

Jono Užpurvio portretas
Jonas Užpurvis

Istorikas, pedagogas, literatas. Gimė 1891 m. gruodžio 12 d. Virkytuose (Šilutės r.). 1911 m. baigė Klaipėdos mokytojų seminariją, mokytojavo Rokų pradinėje mokykloje. 1930-1931 m. VDU studijavo klasikines kalbas. 1934-1939 m. mokytojavo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje bei Palangoje. Miesto spaudoje rašė istorinėmis, kalbinėmis, literatūrinėmis temomis, rinko žodinį liaudies palikimą, kūrė muziką. Klaipėdoje dirbdamas parengė mokykloms skirtą chrestomatiją „Lietuvių tautos istorijos šaltiniai“ ( T. 1-2. Klaipėda, 1938-1939). Skaityti toliau..

BITENSAS (Bittens) ARTHURAS (1874–1920)

Arthuro Bitenso (Bittens) portretas
Arthuras Bitensas (Bittens)

Istorikas, pedagogas. Gimė 1874 m. liepos 12 d. Pakalnės aps. Mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje, 4 metus mokytojavo liaudies mokykloje, 6 metus – Tilžės dviklasėje mokykloje. Studijavo Paryžiaus Sorbonos ir Londono universitetuose.
1906 m. paskirtas Frydricho mokyklos Klaipėdoje vedėju, 1920 m. – Klaipėdos apskrities mokyklų patarėju. Parašė veikalų: „Geologisch – kulturhistorische Heimatkunde des Kreises Memel“ (Klaipėdos apskrities geologiniai ir kultūriniai istoriniai paminklai, 1910) Skaityti toliau..

BRAKAS MARTYNAS (1907–2000)

Martyno Brako portretas
Martynas Brakas

Teisininkas, istorikas, visuomenės veikėjas. Gimė 1907 m. spalio 30 d. Jankaičiuose (Klaipėdos aps.). Dailininko Adomo Brako brolis. Nuo 1911 m. gyveno Klaipėdoje, 1927 m. baigė Karalienės Luizės gimnaziją. 1929-1934 m. studijavo teisę ir ekonomiką Berlyno, Kelno ir Kylio universitetuose Vokietijoje. 1938 m. įgijo teisėjo kvalifikaciją ir buvo paskirtas Klaipėdos apygardos teismo pagalbiniu teisėju. 1939 m. buvo Lietuvos gubernatūros Klaipėdoje patarėjas teisės klausimais, su kitais dalyvavo Berlyno derybose dėl Lietuvos valstybės laisvos ekonominės zonos Klaipėdos uoste. Skaityti toliau..

BRUOŽIS ANSAS (1876–1928)

Anso Bruožio portretas
Ansas Bruožis

Mažosios Lietuvos spaudos ir kultūros istorikas, poligrafininkas, bibliografas, publicistas. Gimė 1876 m. lapkričio 10 d. Martinuose (Klaipėdos r.). M. Jankaus spaustuvėje išmokęs raidžių rinkėjo amato, 1900-1914 m. dirbo Bitėnų, Tilžės, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos spaustuvėse. 1905-1906 m. Klaipėdoje turėjo knygyną ir pats jame prekiavo. Redagavo laikraštį „Apžvalga“ (Klaipėda, 1914), 1919-1921 m. buvo „Santaros“ draugijos sekretorius. Nuo 1920 m. tarnavo Lietuvos atstovybėje Klaipėdoje, vėliau gubernatūroje buvo pasų stalo viršininkas. Skaityti toliau..

ZEMBRICKIS JONAS KAROLIS (Sembrzycki Jan Karol / Sembritzki Johannes ) (1856–1919)

Johanno Zembrickio (Sembritzki) portretas
Johannas Zembrickis (Sembritzki)

Istorikas. Gimė 1856 m. sausio 10 d. Treuburge (Margrabova, Mozūrija) suvokietėjusioje lenkų kilmės šeimoje.  Būsimo istoriko vaikystė prabėgo šiame Rytprūsių užkampyje. Namuose vaikus lavino tėvas mokytojas, išmokė juos prancūzų, lotynų kalbų, skatino domėjimąsi knygomis. J. Zembrickis mokėsi Magrabovos, Lycko mokyklose, vėliau įsigijo vaistininko profesiją.
Pirmą kartą į Klaipėdą J. Zembrickis atvyko 1880 m., dirbo vaistinėse „Auksinis erelis“ ir „Po juoduoju ereliu“. Skaityti toliau..

TATORIS JONAS (1925–2004)

Jono Tatorio portretas
Jonas Tatoris

Menotyrininkas, architektūros istorikas, Klaipėdos miesto garbės pilietis. Gimė 1925 m. birželio 17 d. Medeikiuose (Biržų r.). 1943 m. baigė Biržų gimnaziją, vėliau – Kūno kultūros mokytojų kursus Kaune. 1945 m. įstojo į Vilniaus dailės instituto Architektūros fakultetą, bet už antisovietinę pogrindžio veiklą 1946 m. buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio bei penkeriems tremties metams. Bausmę atliko Komijos ir Kazachijos lageriuose. Tik 1956 m. sugrįžo į Lietuvą, tačiau buvo priverstas palikti Vilnių ir apsistoti Druskininkuose. Dirbo mokytoju, statybininku, skulptoriumi. Skaityti toliau..

ŽOSTAUTAITĖ PETRONĖLĖ (1925–1996)

Žostautaitės Petronėlės portretas
Žostautaitė Petronėlė

Istorikė. Gimė 1925 m. rugsėjo 17 d. Joskilduose (Panevėžio r.). 1950 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Istorijos fakultetą. Nuo 1958 m. dirbo MA istorijos institute. Klaipėdos krašto istorijos tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė. Parašė ir išleido knygas Klaipėdos miesto ir krašto istorijai pažinti: „Hitlerininkų kėslai užgrobti Klaipėdos kraštą 1933-1935“ (1982), „Klaipėdos kraštas 1923-1939“ (1992), „Klaipėda – Lietuvos uostas (1923-1939)“. Lietuvoje ir užsienyje paskelbė straipsnių apie Klaipėdos krašto ekonomiką, prekybą, kultūrą ir kt. Buvo M. Gelžinio mokslinio palikimo „Mūsų gimtinė – Mažoji Lietuva“ (1996) mokslinė redaktorė.
Mirė 1996 m. liepos 21 d. Vilniuje.

KALTENIS VYTAUTAS (1937–2016)

Vytauto Kaltenio portretas
Vytautas Kaltenis

Lietuvos žurnalistas, istorikas, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas. Gimė 1937 m. balandžio 26 d. Kėdainiuose.
Penkiolikmetis Vytautas nuo 1952 m. persikėlė į Klaipėdą – čia ne tik gyveno, bet jau ir dirbo. Su tėvu keliavo po Klaipėdos kraštą, 1956-1978 metais užrašė Rusnės ir Karlininkų/Karklės liaudies dainų, kitos žvejų tautosakos, o vėliau ir sovietinio genocido faktų. Dievo žodžio sakytojas ir žvejas Augustas Dėvelaitis (1897-1968) dėka V. Kaltenio garso įrašų, fotografijų pasilieka žinomas kaip šviesus krašto senbuvis, Skaityti toliau..

KAŽDAILIS ALOYZAS (1943–2018)

Aloyzo Každailio portretas
Aloyzas Každailis

Istorikas, muziejininkas, prozininkas. Gimė 1943 m. birželio 27 d. Grinkškyje, Radviliškio rajone. 1960 m. baigė Baisogalos vidurinę mokyklą, 1965 m. – Vilniaus valstybinio universiteto istorijos specialybę. Baigęs Vilniaus universitetą, 1965–1968 m. dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus vyr. moksliniu bendradarbiu. Dėstė istoriją Klaipėdos politechnikume.
1970 m. įsijungė į Lietuvos jūrų muziejaus kūrimą. 1971 m. liepos 11 d. atidaryta pirmoji respublikoje jūrinė ekspozicija, tapusi šiandieninio Lietuvos jūrų muziejaus pradžia. Dalyvavo Skaityti toliau..

PRETORIJUS MOTIEJUS (Matas) (apie 1635–1704)

Istorikas, etnografas, kunigas. Gimė apie 1635 m. Klaipėdoje. Gimęs ir augęs Klaipėdoje, vėliau savo daugumos spausdintų knygų tituliniuose puslapiuose pasirašė Memelensis Borussus-Klaipėdiškis Prūsas. 1650 m. ir 1655-1657 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, 1657-1660 m. – Rostoko universitete, kur įgijo filosofijos magistro laipsnį. Po studijų grįžo į Klaipėdą, 1661 m. pradėjo dirbti evangelikų bažnyčios kunigo adjunktu. Jo pareiga buvo teikti bažnytinius patarnavimus Klaipėdos, jos apylinkėse esančių lietuviškų kaimų ir Kuršių nerijos gyventojams. Skaityti toliau..

JUŠKA ALBERTAS DOVYDAS (1931–2014)

Alberto Dovydo Juškos portretas
Albertas Dovydas Juška

Lietuvos pedagogas, Mažosios Lietuvos istorikas, socialinių mokslų daktaras. Gimė 1931 m. rugsėjo 10 d. Rimženčiuose (Tauragės apskr.).
1953 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Klaipėdos mokytojų institute, 1958 m. – Vilniaus pedagoginiame institute. 1974 m. pedagogikos mokslų kandidatas. 1958-1968 m. vidurinių mokyklų, 1968-1976 m. Klaipėdos 15-osios vidurinės mokyklos direktorius. 1974-1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų, 1991-2001 m. – Klaipėdos universiteto dėstytojas, nuo 1977 m. docentas. Skaityti toliau..

MAŠIOTAITĖ – URBŠIENĖ MARIJA (1895–1959)

Marijos Mašiotaitės–Urbšienės portretas
Marija Mašiotaitė–Urbšienė

Istorikė, bibliografė. Gimė 1895 m. birželio 23 d. Rygoje. 1913-1915 m. studijavo Maskvoje Aukštuosiuose moterų kursuose. Dirbo Lietuvos atstovybėse Berlyne, Maskvoje, Paryžiuje. Parengė Lituanicos Vakarų Europos kalbomis 1900-1932 m. bibliografiją, paskelbė studijas apie Lietuvos mokyklas, spaudą I pasaulinio karo metu. 1940 m. kartu su vyru J. Urbšiu ištremta į Rusiją, 1941-1954 m. kalinta Gorkio ir Ivanovo kalėjimuose, grįžo 1956 metais. Kalėdama parašė atsiminimus „Prie žibalinės lempos“ (išspausdinta 1982, kupiūruota), „Atdaras langas“ (išsp. 1996). Skaityti toliau..

HORNAS ALEKSANDRAS (1834–1897)

Prūsijos istorikas. Gimė 1834 m. birželio 15 d. Klaipėdoje. Leipcigo ir Karaliaučiaus universitetuose studijavo teisę. Buvo „Alltertumsgesellschaft Interburg“ (Įsrutės senovės draugija) narys. 1874-1895 m. parašė darbų apie prūsų, mozūrų, kryžiuočių teisę, Mažosios Lietuvos gyvenviečių (Įsrutės, Darkiemio, Labguvos, Mielaukių, Želvos) istorinių geografinių apybraižų. Paskelbė vertingos demografinės, ūkio statistikos ir ekonominių socialinių santykių Mažojoje Lietuvoje medžiagos. „Urkunden zur Gesichte des ehem. Hauptamts Insterburg“ (Anuometinės Įsrutės apskrities istorijos dokumentai, 1895); „Darkehmen, urkundliche Beitrage zur Gesichte des preussichen Stadtsleben im 18. Jahrhunderts“ (Darkiemis, Prūsijos miesto gyvenimo XVIII a. istorijos dokumentai, 1895). Išleido monografijų, K. Donelaičio populiarią biografiją.
Mirė 1897 m. liepos 28 d. Įsrutyje.

ELERTIENĖ – LIKTORAITĖ BRONĖ (1921–2007)

Bronės Elertienės – Liktoraitės portretas
Bronė Elertienė – Liktoraitė

Aktorė, muziejininkė, istorikė, pedagogė. Gimė 1921 m. birželio 4 d. Kaune. 1939-1943 m. studijavo Kauno ir Vilniaus universitetų Gamtos ir matematikos fakultetuose, lygiagrečiai klausė literatūros ir istorijos paskaitų. 1940-1944 m. lankė Vilniaus aukštesniąją vaidybos meno studiją prie miesto teatro. 1970 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Istorijos fakultetą. 1946-1954 m. – Klaipėdos valstybinio dramos teatro aktorė. 1954-1976 m. – Klaipėdos kraštotyros muziejaus vyr. mokslinė bendradarbė, direktorė. Skaityti toliau..

CVEKAS (Zweck) ALBERTAS (1857–1934)

Vokiečių istorikas ir filologas. Gimė 1857 m. sausio 19 d. Kartėnuose netoli Bartenšteino. 1876 m. pradėjo istorijos studijas Karaliaučiuje, vėliau studijavo Greifsvalde, 1881 m. gavo daktaro laipsnį. 1893-1901 m. buvo Karalienės Luizės gimnazijos Klaipėdoje vyriausias mokytojas, gavęs profesoriaus vardą. Parašė kraštotyrinių darbų, iš kurių išsiskiria 1898 m. išleista monografija „Lietuva. Kraštotyra ir etnologija“. Ši knyga nepraradusi mokslinės pažintinės reikšmės iki dabar. A. Cvekas Lietuva vadina kraštą, kuris mums žinomas Mažosios Lietuvos vardu. Vertingos kraštotyros medžiagos yra ir kitose A. Cveko knygose apie buvusius Rytprūsių kraštus. Skaityti toliau..

ANYSAS MARTYNAS (1895–1974)

Martyno Anyso portretas
Martynas Anysas

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, teisininkas, istorikas, diplomatas. Gimė 1895 m. lapkričio 5 d. Kintuose (Šilutės aps.). Teisės mokslų daktaras (1933). Per I pasaulinį karą pašauktas į Vokietijos kariuomenę, grįžęs dirbo laikraščio „Prūsų lietuvių balsas“ redakcijoje, pradėjo dalyvauti politiniame gyvenime. 1920-1929 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne atašė. 1934-1939 m. patarėjas Klaipėdos gubernatūroje. 1935 m. Klaipėdos krašto direktorijos narys. Buvo keleto direktorijos ekonominių ir prekybinių valdybų, organizacijų ir priežiūros tarybos narys. Skaityti toliau..