FALKENHANAS VIKTORAS (1903–1987)

Viktoro Falkenhano portretas
Viktoras Falkenhanas

Vokiečių kalbininkas. Gimė 1903 m. vasario 11 d. Katenhofe (Lenkija). 1931 m. baigęs Tilžės gimnaziją, Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, indų filologiją ir slavistiką. Nuo 1945 m. dirbo Hamburgo universitete asistentu, 1948-1968 m. Berlyno Humboldtų universiteto profesorius, tarp kitų disciplinų dėstė lietuvių kalbą. Bendravo su Vydūnu. Išleido monografiją “Der Ubersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke nd seine Helfer” (Lietuviškos Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas ir jo talkininkai, 1941), kurioje nustatė Bretkūno kilmę, plačiai aprašė gyvenimą, Skaityti toliau..

SKUČIENĖ-ŠIMANSKAITĖ NIJOLĖ (1948–2011)

Nijolės Šimanskaitės-Skučienės portretas
Nijolė Šimanskaitė-Skučienė

Pedagogė, Klaipėdos Socialinių mokslų kolegijos steigėja ir ilgametė vadovė. Gimė 1948 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1966 m. baigė Vilkaviškio rajono Arminų vidurinę mokyklą. 1967-1973 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbos filologiją. Nuo 1973 m. vadovavo Marijampolės r. Baraginės aštuonmetei mokyklai. 1975-1994 m. dirbo Klaipėdos S. Dacho vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. 1993 m. suteiktas mokytojos metodininkės vardas. Skaityti toliau..

RICHTERIS (Richter) JOHANAS (1705–1754)

Kunigas, kalbininkas. Gimė 1705 m. turtingo Klaipėdos pirklio šeimoje. Studijavo Karaliaučiaus Albertinoje, vėliau Halės universitete, kur apsigynė magistro laipsnį. 1728 m. rugpjūtį grįžo į Klaipėdą, buvo ordinuotas kunigu ir paskirtas į Katyčių parapiją. 1736 m. jis Klaipėdos Laukininkų bažnyčioje buvo A. D. Liuneburgo adjunktas ir Šv. Jono bažnyčios diakonas, nuo 1744 m. – Klaipėdos Laukininkų bažnyčios kunigas. Rankraštyje liko J. Richterio sudarytas vokiečių-lietuvių kalbos žodynas, į kurį buvo įtraukta apie 30000 žodžių.
Mirė 1754 m. lapkričio 14 d. Klaipėdoje.

KAUKIENĖ-JAKULIENĖ-ŽIURLYTĖ AUDRONĖ (1941–2017)

Audronės Kaukienės-Jakulienės-Žiurlytės portretas
Audronė Kaukienė

Lietuvių kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos krašto visuomenės veikėja, profesorė. Gimė 1941 m. birželio 26 d. Kaune.
1963 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė lietuvių filologiją. 1969 m. VVU apgynė disertaciją tema „Lietuvių ir kitų baltų kalbų sangrąžinių veiksmažodžių istorija“, filologijos mokslų kandidatė. 1991 metais VU apgynė habilitaciją tema „Lietuvių kalbos šakninių a-kamienių veiksmažodžių istorija (tipai CeC, Cėc, CaC, Coc, Cuoc)“.
Nuo 1963 m. dirbo mokytoja. 1965-1966 m. dėstė Vilniaus universitete, Skaityti toliau..

PĖTERAITIS VILIUS (1914–2008)

Viliaus Pėteraičio portretas
Vilius Pėteraitis

Žodynininkas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos universiteto garbės daktaras. Gimė 1914 m. spalio 18 d. Vaidaugų k. (Klaipėdos r.). 1935 m. baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1935–1936 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1937 m. anglistiką Anglijoje, 1938 m. švedų kalbą Upsalos universitete, 1938–1941 anglistiką ir germanistiką Vytauto Didžiojo universitete, vėliau Vilniaus universitete. Buvo studentų draugijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkas. Nuo 1941 m. dirbo Vilniaus universitete, nuo 1942 m. ir Vilniaus pedagoginiame institute. 1944 m. išvyko į Vokietiją. Skaityti toliau..

PRETORIJUS FRYDRICHAS (vyresnysis) (1624–1695)

Giesmių eiliuotojas, vertėjas, leksikografas. Gimė 1624 m. gegužės 20 d. Tilžėje. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Parašė giesmių (išspausdintos D. Kleino giesmyne, 1666), katekizmą, išvertė Biblijos sentencijų, sudarė rankraščiu likusį vokiečių-lietuvių žodyną (apie 1675 m.).
Mirė 1695 m. vasario 27 d. Žiliuose (Ragainės aps.).

JAKOBIS KARLAS RUDOLFAS (Jacoby Carl Rudolph) (1817–1881)

Karlo Rudolfo Jakobio portretas
Karlas Rudolfas Jakobis

Mažosios Lietuvos kalbininkas, evangelikų kunigas, pedagogas. Gimė 1817 m. vasario 14 d. Tilžėje. Mokėsi Gumbinės, Tilžės gimnazijose. 1835 m. ją baigęs, studijavo teologiją Karaliaučiaus ir Halės universitetuose.  Išlaikęs pirmuosius teologo egzaminus, mokytojavo privačiai. 1848 m. pradėjęs mokytojo darbą Gumbinės mergaičių mokykloje, netrukus paskirtas Gumbinės bažnyčios pamokslininku, nuo 1850 m. – Beržkalnio kunigas. 1860 m. paskiriamas į Klaipėdos lietuvininkų parapiją, kur kunigavo iki mirties. Pradėjęs darbą Klaipėdoje, Skaityti toliau..

JAKULIS ANTANAS (1939–1984)

Antano Jakulio portretas
Antanas Jakulis

Kalbininkas, dėstytojas. Gimė 1939 m. gegužės 28 d. Panemunėje.
1961 m. baigė Vilniaus universitetą. 1961-1964 m. mokytojavo Dubingiuose. 1967-1971 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute, nuo 1971 m. – Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų dėstytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas. Nuo 1974 m. docentas. Tyrinėjo lietuvių kalbos būsimojo laiko formų istoriją, senąją lietuvių raštiją, Panemunio šnektą. Parašė knygą „Knygos Nobažnystės“ leksika (išsp. 1995). Skaityti toliau..

CVEKAS (Zweck) ALBERTAS (1857–1934)

Vokiečių istorikas ir filologas. Gimė 1857 m. sausio 19 d. Kartėnuose netoli Bartenšteino. 1876 m. pradėjo istorijos studijas Karaliaučiuje, vėliau studijavo Greifsvalde, 1881 m. gavo daktaro laipsnį. 1893-1901 m. buvo Karalienės Luizės gimnazijos Klaipėdoje vyriausias mokytojas, gavęs profesoriaus vardą. Parašė kraštotyrinių darbų, iš kurių išsiskiria 1898 m. išleista monografija „Lietuva. Kraštotyra ir etnologija“. Ši knyga nepraradusi mokslinės pažintinės reikšmės iki dabar. A. Cvekas Lietuva vadina kraštą, kuris mums žinomas Mažosios Lietuvos vardu. Vertingos kraštotyros medžiagos yra ir kitose A. Cveko knygose apie buvusius Rytprūsių kraštus. Skaityti toliau..

AŠMANTAS ANDRIUS (1906–1941)

Andriaus Ašmanto portretas
Andrius Ašmantas

Kalbininkas, filologas. Gimė 1906 m. vasario 24 d. Tiekinų kaime (Kretingos r.). Mokėsi Telšių gimnazijoje ir VDU humanitarinių mokslų fakultete, kurį baigė 1933 m.. Nuo 1935 m. Klaipėdos pedagoginio instituto lietuvių kalbos lektorius. 1938 m. mokytojas Kaune. 1939 m. VDU bendrinės lietuvių kalbos ir jos metodikos lektorius. 1940 m. su fakultetu persikėlė į Vilnių ir ten buvo Vilniaus universiteto lietuvių kalbos dėstytoju. Kalbos klausimais bendradarbiavo “Gimtojoje kalboje”, “Židinyje”, “Naujojoje Romuvoje”, “Lietuvos aide”, “Tautos mokykloje”, “Pedagoginiame metraštyje”. Skaityti toliau..