Mokytojas, rašytojas. Gimė 1890 m. rugpjūčio 9 d. Rubokuose, Šilutės apskrityje. Tėvas Miks Swars, motina Gryta (gim. Spudaitis). Aštuonerius metus lankė Verdainės liaudies mokyklą. 1905 m. Klaipėdos parengiamąją mokyklą, o 1908 m. – jis Klaipėdos Karališkosios mokytojų seminarijos auklėtinis. Nuo 1911 m. mokytojavo Nemirsetoje.
1914 m. rugpjūčio 18 d. sužeistas jis pateko į rusų nelaisvę ir Sibire išbuvo iki 1920 metų. Tais metais grįžo į Klaipėdą. Iki 1925 m. mokytojavo, vėliau išvyko į Vokietiją. 1926–1945 m. dirbo konrektoriumi Greiffenbergo pradinėje mokykloje (Žemutinėje Silezijoje), nuo 1946 m. – Hamelne (Žemutinėje Saksonijoje).
Išėjęs į pensiją 1954 m. persikėlė į Frankfurtą prie Maino. Jo pirmasis eilėraščių rinkinys „Sehnsucht“ („Ilgesys“) pasirodė 1911 m., tačiau liko nepastebėtas. Jo svarbiausi kūriniai: romanai ir apsakymai, kuriuose veiksmas vyksta prie Baltijos jūros, Kuršių nerijos ir Klaipėdos; autobiografiniai įspūdžiai iš Klaipėdos krašto ir rusų karo nelaisvės. Knygoje „Jonuschat’s Weg in die Einsamkeit“ („Jonušaičio kelias į vienatvę“) (1939 m.) pasakota apie jauną kaimietį, kuris po nusivylimų ir asmeninių katastrofų kaip atsiskyrėlis keliauja po kaimus ir prisijungia prie surinkimininkų. Romane „Das Dorf am Meer“ („Kaimas prie jūros“) (1942 m. ir 1944 m.), apsakymuose „Männer in Ketten“ („Vyrai grandinėse“) (1940 m.), ir „Das heilige Ufer“ („Šventasis krantas“) (1943 m.) pasakojama „apie nelaisvę ir grįžimą namo, į jau pasikeitusį pasaulį prie marių. 1956 m. vokiečių mėnraštyje „Ostdeutsche Monatshefte“ paskelbė straipsnį apie tėviškę Klaipėdos krašte.
Mirė 1962 m. lapkričio 13 d. Frankfurte prie Maino, Vokietija.