SRUOGA BALYS (1896–1947)

Balio Sruogos portretas
Balys Sruoga

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, publicistas. Gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose (Biržų r.). Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. Nuo 1911 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti “Aušrinėje”, “Rygos Naujienose”ir kt. leidiniuose. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, vėliau studijavo literatūrą Petrogrado ir Maskvos universitetuose. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. Maskvoje B. Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių. 1918 m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą, dirbo laikraščio “Lietuva” redaktoriumi, buvo vienas iš satyrinio Vilkolakio teatro organizatorių, rašė teatrui scenos veikalus, įsitraukė ir į politinę veiklą,dalyvavo Šaulių sąjungos, Meno kūrėjų draugijos, Žurnalistų sąjungos veikloje.
921 m. išvyko į Miuncheno universitetą tęsti literatūros studijų. 1924 m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, dėstė Kauno universitete Humanitarinių Mokslų fakultete, įsteigė teatro Seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos studiją. Greta universitetinio darbo skelbė spaudoje daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių. Nuo 1930 m. pasireiškė kaip dramų kūrėjas. Pirmoji stambi drama “Milžino paunksmė” pasirodė 1932 m., dramos “Radvila Perkūnas”, “Baisioji naktis” ir “Aitvaras teisėjas” – 1935 m. B. Sruoga buvo žymiausias teatro ir dramaturgijos specialistas tarpukario Lietuvoje, parašė teatrologinių studijų, yra išleidęs kūrinių jaunimui. 1939 m. Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus į Vilnių, tęsė universitetinį darbą.
Sovietų okupacijos metu, dalyvavo pogrindžio spaudoje. 1943 m. buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 m. jis grįžo į Lietuvą, kur vėl dėstė Vilniaus universitete, rašė pjeses ”Pajūrio kurortas”, “Barbora Radvilaitė”, vėl kūrė lyriką, parašė Štuthofo atsiminimų knygą “Dievų miškas”.
B. Sruogą su Klaipėda sieja trumpas gyvenimo tarpsnis. 1921 m. pavasarį Balys Sruoga Stasio Šimkaus paprašytas prisiėmė sukurti operos libretą pagal J. Žiliaus – Jonilos poemėlę “Vestuvės”, tad 1922 m. vasaros pabaigoje atvyko į Klaipėdą “specialiai operą rašyti”. Apsigyveno Kopgalyje, pas J. Žilių, Lietuvos atstovą Klaipėdoje, ir sėdo prie darbo. Rašant operą matyt buvo sumąstyta į Klaipėdą grįžti baigus studijas Miunchene. Klaipėdiškiai – S. Šimkus, J. Žilius, J. Pronskus – B. Sruogos sumanymą sutiko labai palankiai, sutvarkė visus buitinius klausimus. Nuo 1924 m. pavasario B. Sruoga pradėjo darbą Lietuvos vyriausybės steigiamo dienraščio “Klaipėdos žinios” redakcijoje”, pasidarė jo faktiškuoju redaktorium. Nemažai “Klaipėdos žiniose” rašė ir pats B. Sruoga. Tai buvo publikacijos visuomeninio gyvenimo, meno temomis, paskelbė recenzijų, straipsnių apie rašytojus. Klaipėdoje B. Sruoga aktyviai jungėsi į kultūrinį gyvenimą: dalyvavo Klaipėdos muzikos mokyklos veikloje, bandė organizuoti teatrinę studiją, rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu ir kt. Bet visa jo veikla Lietuvos uostamiestyje buvo trumpa, nes 1924 m. rudenį B. Sruoga persikėlė į Kauną. 1923 m. Klaipėdoje “Ryto” spaustuvėje buvo išleista B. Sruogos knyga “Dievų takais”.
Mirė 1947 m. spalio 16 d. Vilniuje.