SIMAITIS EDUARDAS (1897–1942)

Eduardo Simaičio portretas
Eduardas Simaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, mokytojas. Gimė 1897 m. sausio 16 d. Juknaičiuose (Šilutės r.). 1911 m. baigė Juknaičių pradinę mokyklą ir įstojo į Klaipėdos mokytojų seminarijos parengiamąsias klases, o 1914 m. perėjo į seminariją. Jam besimokant prasidėjo I pasaulinis karas, buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę. Dalyvavo kariniuose veiksmuose Vakarų fronte. Buvo du kartus sužeistas. Besigydydamas Berlyno ligoninėje, lavinosi savarankiškai, o 1916-1917 m. lankė Osterodės ir Valdau mokytojų seminarijas. 1917 m. įgijęs pradinės mokyklos mokytojo diplomą, pradėjo dirbti Pašyšių pradinės mokyklos mokytoju. Visus dalykus mokiniams dėstė lietuviškai. Pašyšiuose įsteigė lietuvių jaunimo draugiją, suorganizavo chorą, rengdavo lietuviškus vaidinimus, skaitydavo paskaitas.
Nuo 1926 m. – Klaipėdos lietuvių pradinės mokyklos vedėjas. Jo vadovaujama mokykla sparčiai plėtėsi. Mokinių skaičiui išaugus iki 800, mokykla buvo pavadinta Kristijono Donelaičio vardu, o mokyklos rektoriumi tapo Eduardas Simaitis. 1932 m. beveik pusmetį buvo Klaipėdos krašto direktorijos pirmininku. 1934-1935 m. dirbo direktorijos mokyklų referentu, Klaipėdos miesto mokyklų patarėju, buvo švietimo tarybos narys, o nuo 1936 m. vėl rektoriavo Kristijono Donelaičio pradinėje mokykloje. Jo rūpesčiu buvo įsteigta Klaipėdos krašto lietuvių mokytojų draugija. Jis buvo visų Klaipėdos krašto lietuvių tautinių organizacijų narys, „Aukuro“ draugijos, Veikimo centro, Veikėjų draugijos ir kitų lietuviškų organizacijų valdybų narys. E. Simaitis įvairiomis progomis ir įvairiomis temomis skaitydavo paskaitas, visą savo gyvenimą kovojo dėl lietuvių kalbos teisių ir mokyklų šiame krašte. Kai 1939 m. Klaipėdos kraštą užgrobė naciai, jis buvo suimtas, išvežtas į Tilžę ir kalinamas Ragainės pilies kalėjime.
1942 m. žuvo Zaksenhauzeno nacių koncentracijos stovykloje.