Poetas, dramaturgas, dainininkas. Gimė 1902 m. gegužės 27 d. Rūstekoniuose (Jurbarko r.). Mokėsi Vilniaus, Kauno gimnazijose. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo kautynėse su bolševikais. 1922-1923 m. mokėsi karių brandos atestato kursuose. Tuo pačiu metu lankė Tautos teatro vaidybos studiją, vėliau dirbo Tautos teatro ir „Vilkolakio“ administratoriumi. 1926-1927 m. Klaipėdos konservatorijoje studijavo muziką ir dainavimą. 1927-1932 m. muzikos ir dainavimo studijas tęsė Milane. Grįžęs į Lietuvą, 1932-1943 m. buvo Valstybės teatro operos solistas, dirbo Kauno teatruose dramaturgu, vertėju. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyveno JAV. S. Santvaras išleido eilėraščių rinkinių „Saulėtekio maldos“ (1924), „Pakalnių debesys“(1936), „Laivai palaužtom burėm“ (1945), „Saulėlydžio sonetai“ (1990) ir kt., dramas „Žvejai“, „Kaimynai“, parašė bei išvertė operų libretų. Visą gyvenimą bendradarbiavo spaudoje.
S. Santvaro neilgas jaunystės tarpsnis susijęs ir su Klaipėda. Jis dalyvavo 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime. Studijuodamas Klaipėdos konservatorijoje, aktyviai bendradarbiavo vietinėje spaudoje – „Lietuvos keleivyje“ ir „Vakaruose“, kur parašė straipsnių kultūriniais ir kitais klausimais. Kauno spaudai nuolat teikdavo Klaipėdos kultūrinių ir visuomeninių įvykių apžvalgą.
Mirė 1991 m. balandžio 12 d. Bostone (JAV). 2004 m. rugsėjo 28 d. urna su jo palaikais perlaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.