Gydytoja, sveikatos apsaugos darbuotoja. Gimė 1923 metų rugsėjo 23 d. Laižuvos miestelyje, Mažeikių rajone. Mokėsi Noreikių (Rokiškio r.) pradinėje mokykloje, Rokiškio J. Tumo-Vaižganto bei Joniškio gimnazijose. 1944 m. įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Baigusi studijas 1949 m. atvyko į Klaipėdą ir pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo gimnazijoje gydytoja. Miesto valdžia pastebėjo jaunos medikės darbštumą, pareigingumą, aštrų protą, vadybinius sugebėjimus ir 1949 m. paskyrė dirbti Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos vyriausiąja gydytoja, o 1965-1979 m. – Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto Sveikatos skyriaus vedėja.
Šios legendinės gydytojos, kolegų vadintos generole arba geležine ledi, pastangomis per 14 Sveikatos skyriui vadovavimo metų Klaipėdos mieste iškilo naujos medicinos įstaigos: Kūdikių namai (1971 m.), Kosmetologijos gydykla (1974 m.), Klaipėdos miesto ligoninė (1976 m.), Stomatologijos poliklinika (1977 m.), Psichoneurologijos dispanserio terapinės dirbtuvės (1978 m.), Suaugusiųjų ir vaikų poliklinika (1979 m.).
1979-2000 m. ji dirbo Klaipėdos vaikų tuberkuliozės ligoninės „Smiltelė“ vyriausiąja gydytoja. Būdama 77 metų išėjo į užtarnautą poilsį.
Be savo pagrindinių vadybininkės pareigų, neapleido ir gydytojos darbo. 1951-2000 m. ji dirbo Klaipėdos Psichoneurologijos dispanseryje gydytoja rentgenologe. Jos nuveikti darbai neliko nepastebėti. Ji buvo apdovanota Garbės ženklo ordinais (1970 m., 1977 m.), LR Vyriausybės, LR sveikatos apsaugos ministro, Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto padėkos bei garbės raštais. 1974 m. jai buvo suteiktas nusipelniusios gydytojos vardas.
Gydytoja daug laiko skyrė ir visuomeninei veiklai. Įsteigė Medicinos darbuotojų klubą bei aktyviai dalyvavo jo veikloje. 1963-1965 m. ji buvo Klaipėdos medicinos darbuotojų profsąjungos pirmininkė, 1950-1990 m. – Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininke, o 1990-2000 m., būdama Klaipėdos miesto sveikatos ir gailestingumo fondo pirmininke, rūpinosi vienišų senelių maitinimu. Atgimimo laikotarpiu gydytoja aktyviai rėmė Sąjūdžio judėjimą.
Mirė 2015 m. balandžio 3 d. Klaipėdoje. Palaidota Lėbartų kapinėse.
Daugiau skaitykite:
* I. T. Rimšaitė : norėjau padėti žmonėms / Asta Dykovienė // Klaipėda. – 2014, birž. 21, p. 5.
* Visas gyvenimas – dėl žmonių sveikatos / Jolanta Beniušytė // Vakarų ekspresas. – 2013, rugs. 17, p. 9.