Vokiečių inžinierius, architektas. Gimė 1895 m. gegužės 19 d. Kamence (Saksonija). 1919-1922 m. dirbdamas privačioje projektavimo firmoje, studijavo Dresdeno aukštojoje technikos mokykloje. 1923-1944 m. gyveno Klaipėdoje, suprojektavo daugiau kaip 100 pastatų, jų rekonstrukcijų. Dalį projektų rengė su architektu Alfredu Nixdorfu. 1927 m. Lietuvos prekybos ir pramonės parodos Klaipėdoje 15 paviljonų autorius. Pagal H. Reismano projektus Klaipėdoje pastatyta „Ryto“ spaustuvė (1926–1932), plaukimo stotis ir mokykla Smiltynėje (1930, neišlikusi), Vytauto Didžiojo gimnazija (1934), Respublikos pedagoginio instituto pavyzdinė mokykla (1936-1937), Klaipėdos krašto draudimo įstaigos klinika (1930), „Memeler Dampfboot“ redakcija (1939), Klaipėdos elektrinės pastatų kompleksas (1938-1939), Lindenau laivų statyklos, tekstilės ir kitų fabrikų cechai (1940-1943) bei kiti pramonės statiniai, ligoninės, viešbučiai, 2-9 butų namai, vilos, rašytojo Thomo Manno vasarnamis Nidoje (1932), Neringos muziejus Nidoje (1930, sunaikintas karo metu), Vydūno gimnazija Šilutėje (1938).
Nuo 1944 m. gyveno Vokietijoje. 1949 m. tapo Dresdeno aukštosios technikos mokyklos dėstytoju, nuo 1956 m. – Weimaro aukštosios architektūros ir statybos mokyklos profesorius. Architektūros klausimais parašė straipsnių, su kitais mokslininkais parengė „Kaimo architekto vadovą“, „Knygelę kaimo architektui“.
Mirė 1961 m. rugsėjo 26 d. Weimare (Vokietija).