Klaipėdos, Palangos ir Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenių veikėjas, sovietinės okupacijos metais – Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios Tarybos pirmininkas, pirmojo Sinodo pokaryje (1955) dalyvis. Gimė 1895 m. gruodžio 5 d. Kretingsodyje. Įgijęs pradinį mokslą, ėmėsi siuvėjo amato, siūdavo pas ūkininkus. Pasitobulinęs kursuose Klaipėdoje įsteigė individualią drabužių siuvyklą. Nuo 1926 m. įsitraukė į Klaipėdos krašto lietuvininkų bei „Sandoros“ organizacijas.
Augino sūnų Povilą Endriejų (motina Urtė Kasputytė). Per bažnytinę veiklą glaudi bendrystė siejo su sakytoju Ansu Baltriu (Klaipėdos surinkimų salės laikytoju, nuo 1941 m. Kretingos kunigu bei Klaipėdos krašto evangelikų reikalų tvarkytoju, nuo 1950 m. Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenės Konsistorijos pirmininku). Nuo 1939 m. su Jurgiu Lėbartu, žinomu Klaipėdos krašto veikėju, atkūrė ir puoselėjo Palangos evangelikų parapiją. Dirbo su kunigu Jonu Armonaičiu, vėliau su kunigu Liudviku Fetingiu. Bendri rūpesčiai siejo su kitomis parapijomis ir jų kunigais (Plikių – Jurgiu Sprogiu, Martynu Tydeku, Kretingalės – Artūru Kavoliu, Būtingės – Petru Dagiu). Parašė atsiminimus.
Mirė 1993 m. kovo 12 d. Palangoje.