PRONSKUS JUOZAS (1893–1984)

Juozo Pronskaus portretas
Juozas Pronskus

Prozininkas, vertėjas, žurnalistas. Gimė 1893 m. balandžio 1 d. Rumšaičiuose (Skuodo r.). Baigęs Barstyčių pradžios mokyklą, mokėsi savarankiškai. Dirbo vaistinėse, laikraščių redakcijose. Pradėjęs rašinėti vaizdelius, feljetonus į periodinę spaudą, buvo pastebėtas Vaižganto ir pakviestas dirbti į „Lietuvos aido“ redakciją. Nuo 1920 m. dirbo Kaune „Spaudos biure“, vėliau „Lietuvos“ dienraščio, „Trimito“, „Lietuvos žinių“ redakcijose. Nuo 1920 m. buvo Steigiamojo seimo narys, vienas iš Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. 1922 m. rudenį pakviestas į „Prūsų Lietuvių Balso“ redakciją Klaipėdoje. Buvo 1922 m. gruodžio 8 d. Klaipėdoje susidariusio Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narys ir Mažosios Lietuvos vadavimo dalyvis, 1924 m. „Klaipėdos žinių“ redaktorius. 1925 m. grįžo į Kauną „Lietuvos žinių“ redaguoti. 1927 m. išvykęs į JAV darbavosi spaudos baruose. 1932 m. vėl grįžo į Lietuvą, nuo 1933 m. Klaipėdoje redagavo „Lietuvos keleivį“, 1936-1939 m. –„Vakarus“. Nuo 1939 m. dirbo ELTA. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, bendradarbiavo išeivijos spaudoje.
Buvo vienas lietuvių feljetono pradininkų (pasirašinėjęs daugiausia slapyvardžiu Aklasmatė), išleido feljetonų ir humoreskų rinkinius „Prošepano priepuoliai“ (1920), „Magaryčios“ (1922), „Plukiava“ (1926) ir kt. Parašė kelionių įspūdžių, išleido knygą apie Kuršių užmario gamtą ir žmones – „Lietuvos Sachara“ (1923, 1937). Išspausdino ištisą seriją straipsnių apie parapsichologinius reiškinius, išvertė R. Tagorės dramų.
<Mirė 1984 m. gegužės 21 d. Winnipege (Kanada).