Pedagogas, poetas, vertėjas. Gimė 1911 m. liepos 2 d. Žakainiuose (Šilutės r.). 1940 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1934 m. dirbo Švietimo ministerijoje, radiofone. 1941 m. septyneriems metams ištremtas į Sibirą. Grįžęs mokytojavo Šilutėje. Į Klaipėdą atvažiavo 1950 m. rudenį ir nebesiskyrė su ja iki gyvenimo pabaigos. Pradėjęs dirbti Klaipėdos srities bei miesto švietimo skyriuje, rūpinosi srities pedagogų metodiniu švietimu, organizavo seminarus, kursus, lankėsi apskrities rajonuose. Vėliau tapo žinomu pedagogu, mokytojavo Klaipėdos 1-ojoje vidurinėje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija), 10-ojoje vidurinėje (dabar Sendvario) mokyklose, 1962-1972 m. buvo pastarosios direktoriaus pavaduotojas.
Apie 1955 m. ėmėsi versti vokiečių klasikų J. W. Getės, F. Šilerio, H. Heinės eilėraščius, juos spausdino miesto laikraščio „Tarybinė Klaipėda“ literatūriniame priede „Gintaro lašai“, dalis jų buvo išspausdinti rinktinėse, respublikinėje spaudoje. Pats reikšmingiausias V. Nausėdo darbas – senojo germanų herojinio epo „Nibelungų giesmė“ vertimas į lietuvių kalbą (1980), buvo pradėjęs versti ir kitą germanų epą „Gudrūna“. Jis reiškėsi ne tik kaip vertėjas, pats parašė eilėraščių, skelbė juos miesto ir kitoje spaudoje, 1991 m. buvo išleista rinktinė „Saulėlydžio žaros“. V. Nausėdas domėjosi Mažosios Lietuvos kultūros, švietimo istorija, parašė studiją „Lietuviškos mokyklos Prūsijoje XVI–XVIII amžiuje“, rinko medžiagą Klaipėdos krašto lietuviškųjų mokyklų istorijai. Amžininkai mena jo bute organizuotus savotiškus kultūrinius pavakarius, kuriuose būdavo diskutuojama apie uostamiesčio kultūrą, jis buvo vienas iš Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijos organizavimo entuziastų, aktyvus literatūrinių renginių dalyvis.
Mirė 1983 m. birželio 6 d. Klaipėdoje. Palaidotas Lėbartų kapinėse.