MURINAS BRONIUS (1906–1986)

Lietuvių tapytojas. Gimė 1906 m. rugpjūčio 31 d. Rygoje.
1923–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje (tapybos pas K. Sklėrių). 1932–1935 m. studijavo Boulle’io mokykloje Paryžiuje (baldų projektavimą). 1929–1932 dėstė Mergaičių mokytojų seminarijoje, Moterų dailės darbų mokykloje Kaune, 1935–1939 m. – Klaipėdos, 1939–1944 m. – Vilniaus pedagoginiame institute, 1941–1943 m. – Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1944–1949 m. gyveno Rottweilyje (Badenas?Viurtembergas), nuo 1949 m. – Čikagoje. Nuo 1935 m. dalyvavo dailės parodose. Individualios parodos rengtos Klaipėdoje (1936 m.), Čikagoje (1957, 1962, 1965, 1971, 1976, 1981 m.), Detroite (1960 m.), Clevelande (1964m. ), Los Andžele (1965 m.), Bostone (1968 m.), Elmhurste (Ilinojaus valstija, 1969 m.), Niujorke (1971 m.); pomirtinės Vilniuje (1990, 2008 m.). Sukūrė peizažų, portretų, natiurmortų. 3–4 dešimtmetyje suprojektavo baldų, medinių žaislų. Iki 1967 m. tapė daugiausia akvarele, vėliau – ir akrilu, aliejumi. Ankstyvajai kūrybai įtakos turėjo K. Sklėrius (Rytmetis sode 1936, Rudens šalna 1936, Schwarzwaldo kalnai Vakarų Vokietijoje 1945), būdinga postimpresionistinės tendencijos, lengvas akvarelinis liejimas, šviesus, skaidrus koloritas. Vėlesni kūriniai dekoratyvesni, sodraus kolorito, ekspresionistinės formos (Rudens egzotika 1967, Tolima šviesa 1970, Gili žiema 1979). Parašė vadovėlių: Piešimas lentoje (1939), Komponuojamasis piešimas, Piešimas iš vaiko aplinkos (abu 1940).
Mirė 1986 m. vasario 18 d. Čikagoje.