Istorikė, bibliografė. Gimė 1895 m. birželio 23 d. Rygoje. 1913-1915 m. studijavo Maskvoje Aukštuosiuose moterų kursuose. Dirbo Lietuvos atstovybėse Berlyne, Maskvoje, Paryžiuje. Parengė Lituanicos Vakarų Europos kalbomis 1900-1932 m. bibliografiją, paskelbė studijas apie Lietuvos mokyklas, spaudą I pasaulinio karo metu. 1940 m. kartu su vyru J. Urbšiu ištremta į Rusiją, 1941-1954 m. kalinta Gorkio ir Ivanovo kalėjimuose, grįžo 1956 metais. Kalėdama parašė atsiminimus „Prie žibalinės lempos“ (išspausdinta 1982, kupiūruota), „Atdaras langas“ (išsp. 1996).
Apie savo gyvenimą Klaipėdoje ji rašo knygoje „Prisiminimai: Prie žibalinės lempos. Atdaras langas“ (V., 1996). Yra išleidusi knygą „Klaipėdos krašto istorijos paraštėje“ (1934), kurioje yra ir „Klaipėdos krašto bibliografija (1900-1932)“.
Mirė 1959 m. kovo 2 d. Kaune.