Mažosios Lietuvos tyrinėtojas, kraštotyrininkas, pedagogas, docentas. Gimė 1928 m. sausio 19 d. Telšiuose. 1944 m. su tėvais išvyko į Vokietiją. 1946 m. grįžo į Lietuvą. 1955 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.
Mokytojavo Ukmergės rajone. Nuo 1969 m. dėstė lituanistines disciplinas Šiaulių universitete. 1971 m. persikėlė į Klaipėdą ir drauge su docentais A. Jakuliu, A. Kaukiene, L. Ruseckiene ėmėsi organizuoti lituanistines studijas Klaipėdoje. Būtent šiuo laikotarpiu ypatingą dėmesį skyrė Mažosios Lietuvos krašto istorijos ir kultūros tyrinėjimams.
Su Klaipėdos studentais docentas važinėjo po Karaliaučiaus krašto istorines vietas ir rinko šio krašto senųjų antkapių įrašus, aprašė kapinių būklę. Klaipėdos universiteto Baltistikos centre sukaupta per 600 tokių įrašų, jie pradėti kataloguoti. Šį darbą tebetęsia jo mokiniai. Drauge su kolegomis parašė knygą „Lietuvininkų žemė“ (1994), 2004 m. išleido straipsnių rinkinį „Vėjas iš Aistmarių“, mokslo leidiniuose ir periodikoje paskelbė per 70 straipsnių apie Mažosios Lietuvos istoriją, literatūrą, kultūrą, skaitė mokslinius pranešimus Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje.
2005 m. įteikta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija už 2004 m. išleistą straipsnių rinktinę „Vėjas iš Aistmarių“.
Mirė 2013 m. birželio 27 d. Klaipėdoje.