Gimė 1776 m. kovo 10 d., karaliaus Frydricho Wilhelmo III, valdžiusio Prūsiją 1776–1840 m., žmona. Luizė buvo išsilavinusi, veikli moteris, turėjo didelę šeimą. Napoleono užkariavimai, reiškę Prūsijos katastrofą, sužadino ir jos susidomėjimą politika. Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose, į kurį iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją karališkoji šeima atvyko 1807 m. sausį ir prabuvo iki 1808 m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija. Tuometinis Klaipėdos gyvenimas turėjo nemažai trūkumų, dauguma miesto gyventojų gyveno skurdžiomis sąlygomis, trūko maisto produktų, buvo paplitęs elgetavimas. 1807 m. gruodžio mėn. rašytame laiške broliui karalienė Luizė rašė: „Visi miršta iš bado ir nepriteklių“.
Karalienei Klaipėda priminė tas dienas, kai ji su vyru 1802 m. birželį ten pasveikino Rusijos imperatorių Aleksandrą I. Karališkoji pora apsigyveno pirklio F. L. Konsencijaus name, kuriame vėliau įsikūrė miesto rotušė. Karališkoji pora prisidėjo prie miesto tvarkymo bei gražinimo, rūpinosi vargšais. Jie žavėjosi kraštovaizdžiu Olando kepurėje, jūra, karalienė su vaikais mėgo vaikščioti po Tauralaukio dvaro apylinkes. Vėliau ten buvo pasodintas vadinamasis karalienės Luizės ąžuolas ir pastatytas paminklėlis.
Klaipėdoje praleisti metai žymėjo ir reikšmingų reformų pradžią: ten buvo paskelbta apie valstiečių išvadavimą iš baudžiavos, vykdoma universitetų reforma. Karalienė Luizė rėmė Prūsijai reikalingas reformas, ji tapo populiari „Prūsų Lietuvoje“. Gatvės, mokyklos buvo vadinamos jos vardu. 1860 m. Klaipėdoje Aukštesnioji miestiečių mokykla buvo paskelbta gimnazija – „Stadtische Gymnasium zu Memel“, šiai mokyklai buvo suteiktas karalienės Luizės vardas. Ir išvykus karališkajai šeimai iš Klaipėdos, nenutrūko jos ryšiai su buvusiais šeimininkais – F. L. Konsencijus padėkai gavo nutapytą karalienės Luizės portretą, kurio kopija vėliau kabojo beveik kiekvienuose Klaipėdos biurgerių namuose. Mieste ilgą laiką veikė Luizės vardo vaistinė.
1999 m. liepos 30 d. Klaipėdoje ant pastato (Danės g. 17), buvo atidengtas bareljefas karalienei Luizei (aut. H. Hackė iš Berlyno).
Mirė 1810 m. liepos 19 dieną (būdama 34 metų). Palaidota Berlyne, Šarlotenburgo parko mauzoliejuje.