Pedagogė, poetė. Gimė 1923 m. kovo 20 d. Žilionių kaime (Radviliškio rajone).
1931–1935 m. mokėsi Vėriškių (Radviliškio r.) pradinėje mokykloje, 1935–1937 m. – Šeduvos (Radviliškio r.) progimnazijoje, 1937–1941 m. – Šeduvos „Saulės“ progimnazijoje, 1941–1943 m. – Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1948 m. visą šeimą ištrėmus į Sibirą, Lietuvoje gyventi liko viena.
1957–1963 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete.
Dirbo Gargždų progimnazijos, Skuodo vidurinės mokyklos, Kretingos Pranciškonų gimnazijos (anksčiau vadinosi 1-oji, vėliau – Katalikiškoji vidurinė mokykla, dabar – VšĮ Pranciškonų gimnazija) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Kretingoje mokytojavo 1960–1999 metais. 1970 m. suteiktas Lietuvos SSR liaudies švietimo pirmūno vardas, 1995 m. – lietuvių kalbos mokytojos-ekspertės vardas.
Pirmieji B. Liniauskienės eilėraščiai išspausdinti 1966 metais. Išleisti eilėraščių rinkiniai: „Palei žydintį lauką“ (1978 m.), „Tylūs pasikalbėjimai“ (1983 m.), „Pašauksiu medį“ (1987 m.), „Taip dūžta laikas“ (1993 m.), „Ant vakaro kranto“ (2003 m.), poezijos rinktinė „Kregždės praauga dangų“ (2008 m.).
1983 m. priimta Į Lietuvos rašytojų sąjungą.
1994 m. įteikta Ievos Simonaitytės vardo literatūrinė premija už poezijos knygą „Taip dūžta laikas“.
Rašo tradicinės formos romantinio tipo lyriką, kurios centre – žmogaus ir gimtosios žemės, žmogaus ir gamtos ryšys. Poetizuojama kaimo erdvė, kuri poetei yra tikrosios harmonijos vieta. Neišvengiama pernelyg pakilaus kalbėjimo, standartizuoto vaizdo, moralizuojančių intonacijų.
2003 m. Bronei Liniauskienei už nuopelnus krašto švietimui ir kultūrai suteiktas Kretingos rajono Garbės pilietės vardas.
Mirė 2017 m. gegužės 28 d. Kretingoje. Palaidota Kretingos senosiose kapinėse.