Kultūros ir politikos veikėjas, verslininkas, Tilžės akto signataras, Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto narys. Gimė 1879 m. kovo 20 d. Šlapiškės kaime, netoli Gargždų ūkininkų šeimoje. Anksti pradėjo visuomeninę veiklą.
1911 m. įsteigė ir su kitais vadovavo spaudos kooperatyvui, vėliau 1911–1914 m. bendrovei „Lituanica“.
Leido populiarias, visuomenei svarbias problemas kėlusias „Apžvalgos“ kalendras (1911–1912 m.), Lietuvių kalendras (1913–1919 m.). 1919 m. išleido du šio kalendoriaus variantus gotiškais ir lotyniškais rašmenimis. 1915 m. parengė ir išspausdino iliustruotą elementorių „Pyweles, arba Lietuviškų Kūdikių Knygelė“, skirtą vaikams namuose mokyti.
1923 m. sausio 15 d. dalyvavo žygyje užimant Klaipėdą.
1923 m. tapo Šaulių XX rinktinės nariu. Buvo paskirtas Šilutės apskrities viršininku (1925 m.). Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimo, Valdybos ir tarybos narys (1924–1939 m.). Pirmininkaudavo lietuvių šventėms, telkė šaulius, santariečius, choristus. Buvo renkamas į daugelį lietuvių draugijų narius. 1935 m. įkūrė Šilutės Šaulių kuopą.
1939 m. kovo mėn. Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Didžiąją Lietuvą (Palangą), jam paskirta 200 Lt pensija.
1928 m. už nuopelnus Lietuvai ir Klaipėdos kraštui apdovanotas LDK Gedimino ordinu. Taip pat Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir Klaipėdos krašto atvadavimo rėmėjo medaliu (sidabras), Šaulių žvaigžde „Už nuopelnus“.
1999 m. Šilutėje ant geležinkelio stoties pastato, kuriame J. Lėbartas gyveno, atidengta atminimo lenta.
2019 m. liepos 3 d. Klaipėdoje ant Tiltų g. 16 pastato atidengta atminimo lenta Jurgiui Lėbartui.
Mirė 1944 m. rudenį. 2002 m. perlaidotas į Joniškės kapines Klaipėdoje.