Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, bankininkas. Gimė 1897 m. birželio 27 d. Pėžaičiuose. 1904–1911 m. lankė Pozingių pradinę mokyklą. 1911 m. kartu su vienmete Ieva Simonaityte įžegnotas Vanagų evangelikų bažnyčioje.
I pasaulinio karo metu buvo grenadierius kaizerinėje armijoje, dalyvavo Karpatų ir Prancūzijos frontuose. Po karo dirbo tėvų ūkyje, norėjo būti mokytoju, tačiau dėl lėšų stokos mokytis galimybių neturėjo.
1923 m. jis apsigyveno Klaipėdoje, pradėjo dirbti pasiuntiniu Tautiniame lietuvių banke. Vėliau paskirtas šio banko Pagėgių skyriaus buhalteriu, po to – valdytoju. 1928–1931 m. neakivaizdžiai mokėsi ekonomikos Berlyno aukštesniojoje prekybos mokykloje. Nuo 1929 m. dirbo buhalteriu Klaipėdoje, Žemės ūkio banke, vėliau tapo jo vicedirektoriumi. 1933 m. eksternu baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos keturių klasių kursą.
Po Klaipėdos krašto aneksijos pasitraukė į Didžiąją Lietuvą. 1941 m. repatrijavo į Vokietiją, dirbo Žemės ūkio banke Zoseno mieste. Po karo buvo priverstas grįžti į Lietuvą.
1945 m. rugpjūčio mėn. paskirtas Žemės ūkio banko Šilutės skyriaus valdytoju.
1948 m. įstojo į Valstybinių įstaigų darbuotojų profesinę sąjungą.
1959 m. rugsėjo mėn. išėjo į pensiją. Tačiau darbo jam netrūko – įsitraukė į kooperatyvų veiklą.
Dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime. Jis buvo „Aukuro“ draugijos aktyvus narys ir rėmėjas, Santaros tarybos prezidiumo narys, nuo 1929 m. Klaipėdos krašto mokyklų draugijos valdybos narys. Tvarkė finansinius reikalus, rasdavo krašte ūkininkų, kurie priglausdavo steigiamą privačią lietuvių mokyklą. Prisidėjo statant, steigiant ir finansuojant Klaipėdos Vytauto Didžiąją gimnaziją, Šilutės ir Pagėgių progimnazijas, kitas mokyklas. 1932 m. jis – Klaipėdos krašto seimelio lietuvių frakcijos narys. Nuo 1934 m. – Klaipėdos krašto lietuvių organizacijų vykdomojo komiteto pirmininkas.
Artimai bendravo su Klaipėdos krašto rašytoja I.Simonaityte, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėju, publicistu, Tilžės akto signataru Martynu Jankumi, filosofu, rašytoju Vydūnu.
Be to, jis visada kuo galėdamas padėdavo Klaipėdos krašto žmonėms, bažnyčiai, taip pat Didžiosios Lietuvos žmonėms, prašiusiems pagalbos, patarimų.
Mirė 1967 m. rugpjūčio 2 dieną.