Karininkas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos krašto gubernatorius. Gimė 1895 m. rugpjūčio 27 d. Taškente. 1913 m. baigė Polocko kadetų mokyklą, 1916 m. – Petrogrado politechnikos instituto Elektrotechnikos skyrių, 1917 m. – Karo inžinerijos mokyklą, 1917 m. birželio-spalio mėn. mokėsi Petrogrado aukštojoje karininkų elektrotechnikos mokykloje. 1917–1918 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės inžinerijos daliniuose.
Grįžęs į Lietuvą 1919 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kare. 1919-1920 m. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Susisiekimo skyriaus viršininkas. 1920 m. kapitonas. 1920 m. Vilniaus miesto ir apskrities karo komendantas, 1921-1922 m. Generalinio štabo Karo technikos valdybos Ryšių skyriaus viršininkas. 1922 m. gegužės mėn. išėjo į atsargą kapitono laipsniu ir pasinėrė į Lietuvos ekonomikos kūrimą.
1922 m. žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Gamintojas“ skyriaus vedėjas, 1927 m. Lietuvos naminių paukščių ir gyvulių draugijos pirmininkas. 1923-1930 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1932-1935 m. Kauno prekybos rūmų vicedirektorius. 1935 m. kurį laiką buvo kainų tvarkytojas. 1935-1936 m. Klaipėdos krašto gubernatorius. 1936-1940 m. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pirmininkas, Lietuvos Ketvirtojo Seimo atstovas. 1938 m. Lietuvių – britų draugijos pirmininkas.
TSRS okupavus Lietuvą iš pareigų atleistas, nelegaliai pasitraukė į Vokietiją. Per Vokietijos-TSRS karą grįžo į Lietuvą. 1941-1944 m. ūkininkavo savo ūkyje Medemrodėje. TSRS kariuomenei vėl okupavus Lietuvą trejus metus slapstėsi. Tačiau rusų karininkas Radčenko, kurį V. Kurkauskas buvo išgelbėjęs, padėjo jam legalizuotis. Nuo 1954 m. dirbo agronomu, mechaniku, statybos techniku kolūkiuose. Nuo 1969 m. sunkiai sirgdamas gyveno pas dukrą Eleną Kaune.
Mirė 1970 m. vasario 15 d. Kaune. Palaidotas Kurtuvėnų kapinėse.