KIOŠIS MIKELIS (1868–1927)

Mažosios Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, vertėjas, spaudos darbuotojas. Gimė 1868 m. rugpjūčio 1 d. Smeltė (dab. Klaipėda).
1882-1886 m. Priekulės spaustuvėje įgijęs raidžių rinkėjo profesiją, 1886-1924 m. dirbo Oto fon Mauderodės spaustuvėje Tilžėje, nuo 1924 m. „Ryto“ spaudos ir leidybos bendrovėje Klaipėdoje. 1890-1923 m. Tilžėje redagavo laikraštį „Nauja lietuviška ceitunga“ su priedais „Laukininkas“ ir „Kaimynas“, 1923-1924 m. redagavo Klaipėdos krašto Mažažemių valstiečių susivienijimo laikraštį „Laukininkas“, 1924-1927 m. Klaipėdoje redagavo laikraštį „Lietuvos keleivis“. 1889-1922 m. sudarė ir redagavo O. von Mauderodės leidžiamą kalendorių „Lietuviškos kalendros“, 1926-1927 m. – Ryto bendrovės leidžiamas „Mažosios Lietuvos kalendras“.
Iš vokiečių kalbos vertė religinę literatūrą, 1917 m. parašė knygą apie lietuvius Pirmajame pasauliniame kare (neišleista, rankraštis dingęs). 1890 m. ir 1892-1895 m. Didžiajai Lietuvai skirto laikraščio „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ atsakomasis redaktorius.
1919 m. vienas Lietuvininkų susivienijimo Prūsuose įkūrėjų. 1892 m. rugsėjo 12 d. – 1908 m. Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės Tilžės ir Pakalnės apskričių sekretorius. Nepaisydamas valdžios spaudimo skatino lietuvius rinkti savo atstovus į Vokietijos Reichstagą. Vokietinimo politikos priešininkas, lietuvių kultūrinės autonomijos šalininkas. Po 1919 m. Versalio taikos propagavo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos idėją.
Mirė 1927 m. lapkričio 8 d. Tilžėje.