Poetė, prozininkė, dramaturgė. Gimė 1888 m. kovo 2 d. Griežionėlėse (Anykščių r.). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Maskvoje studijavo Aukštuosiuose moterų kursuose. 1919 m. grįžusi į Lietuvą mokytojavo įvairiose vietovėse, gyveno Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje. Išleido eilėraščių vaikams knygelių (“Pavasario pumpurėliai”, 1936; “Krintančios snaigės, 1937; “Darbai darbeliai”, 1950 ir kt.), apsakymėlių, vaizdelių, scenos kūrinėlių. Kūryboje vyrauja gamtos motyvai, ryškinami socialinės nelygybės vaizdai.
1929-1932 m. vyrui dirbant Klaipėdoje, drauge su juo ten gyvenusi A. Kazanavičienė dirbo kontoros darbą, taip pat rašė kūrinėlius vaikams. ”Gyvendama Klaipėdoje, vėl nemaža rašiau vaikams: “Pajūrio pasakos”, “Krintančios snaigės”, “Senis Šaltis” ir kt. Spausdinau savo kūrinėlius leidinyje “Raudonasis švyturys” (“Tarybų Lietuvos rašytojų autobiografijos”,1989, p. 687). Į Klaipėdą pas A. Kazanavičienę 1932 m. rudenį grįždama iš Palangos į Kauną užsuko poetė Salomėja Neris ir svečiavosi porą dienų.
Mirė 1968 m. gruodžio 17 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Rasų kapinėse šeimos kape.