Žydų kilmės Lietuvos ir JAV teisininkas, politikas, Lietuvos Antrojo ir Trečiojo Seimo narys. Gimė 1889 m. Seirijuose, Rusijos imperija. Tėvas Deividas Robinzonas dirbo mokytoju žydų pradinėje mokykloje. Norėdami, kad sūnus gautų įvairiapusiškesnį išsilavinimą, tėvai leido Jokūbą į valstybinę pradinę mokyklą ir į žydų religinę mokyklą. Kaip ir daugelis to meto žydų vaikų, Jokūbas įgijo tradicinį žydų išsilavinimą pas privatų mokytojąVištytyje. Vėliau tėvai išsiuntė jį mokytis į sekuliarią Suvalkų berniukų gimnaziją. 1914 m. baigė Varšuvos
universiteto Teisės fakultetą. Buvo pašauktas tarnauti Rusijos kariuomenėje, dalyvavo pirmame pasauliniame kare. 1915 m. J. Robinzonas pateko į vokiečių nelaisvę, kurioje praleido trejus metus. Po karo grįžo į nepriklausomą Lietuvą, kur apsigyveno Virbalio miestelyje.
Vos pradėjęs savarankišką profesinę veiklą, įsitraukė į žydų visuomeninį gyvenimą. Buvo mokyklinio lavinimo ivrito kalba šalininkas, aktyviai dalyvavo judėjime „Tarbut“. 1919 m. įsteigė Virbalyje hebrajų vidurinę mokyklą, kuriai vadovavo iki 1922 metų. 1922 m. gavo teisę verstis advokato praktika. Kaune atidarė juridinę kontorą, buvo pakviestas dirbti juriskonsultu Užsienio reikalų ministerijoje. Gyvendamas Kaune dirbo žydų laikraščio leisto jidiš kalba „Di idishe shtime“ redaktoriumi. Būdamas nepaprastai gabus ir išskirtinai darbštus, Robinzonas tapo tarptautinės teisės žinovu, įtakingu ir gerbiamu politiku, diplomatu, visuomenės veikėju, atstovavo Lietuvai tarptautiniame teisme ir tarptautiniuose arbitražuose.
1923 m. buvo išrinktas į Lietuvos Antrąjį Seimą ir vadovavo žydų frakcijai bei visų tautinių mažumų deputatų blokui. 1925-1931 m. dalyvavo visuose Tautų Lygos tarptautiniuose simpoziumuose, skirtuose tautinių mažumų problemoms, aktyviai gynė žydų interesus. 1926-1927 m. buvo išrinktas į Lietuvos Trečiąjį Seimą. 1931-1933 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje dirbo juridiniu patarėju, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame Hagos teisme nagrinėjant Mėmelio (Klaipėdos) klausimą. Parašė ”Klaipėdos krašto konvencijos komentarą”, kuriame gynė politines ir teisines Lietuvos pozicijas Klaipėdos krašte.
Diplomatinį statusą turintis J. Robinzonas buvo nepaprastasis Prezidento Antano Smetonos ambasadorius ypatingiems užsienio reikalams. Vokietijoje atėjus į valdžią naciams, Robinzonas kėlė į viešumą jų grėsmingus ketinimus Europos žydų atžvilgiu. Naudodamasis ryšiais valdžioje, jis siekė gauti leidimą žydų pabėgėliams iš Vokietijos įvažiuoti į Lietuvą.
1940 m. iš Portugalijos, kur buvo su šeima, emigravo į JAV. Įsikūręs Niujorke, po metų jis įsteigė Žydų institutą prie Amerikos ir Pasaulio žydų kongresų ir iki 1947 m. jam vadovavo. Jis prisidėjo prie lietuvių išeivijos organizacijų veiklos. 1945 m. konsultavo vyriausiuosius Niurnbergo tarptautinio tribunolo kaltintojus Robertą M. Jacksoną ir Telfordą Teylorą. 1946 m. tapo JAV piliečiu.
Daug prisidėjo kuriant Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisiją (1946-1947 m.). 1947 m. ruošiantis nagrinėti ir nagrinėjant Palestinos klausimą JT generalinėje Asamblėjoje buvo Žydų agentūros juridinis patarėjas, o 1948-1957 m. – Izraelio delegacijos JT patarėjas.
1960-1961 m. vadovaujant Izraelio generaliniam prokurorui Gideonui Hausneriui, kartu su generalinio prokuroro pavaduotoju Gabrieliu Bachu ir Tel Avivo apygardos prokuroru Yaakovu Bar-Oru J.Robinzonas buvo kaltintojas procese prieš nacių nusikaltėlį Adolfą Eichmaną.
Daug prisidėjo prie Vokietijos ir Izraelio santykių išsprendimo, jis pasiūlė šių dviejų šalių susitarimo tekstą dėl kompensacijos. Šiuo susitarimu pagrįsti vėliau priimti įstatymai dėl kompensacijos išmokų. Baigęs diplomatinę karjerą, iki pat mirties dirbo muziejuje Jad Vašem.
Publikacijos: Lietuvos įstatymų raidynas (1933); Klaipėdos konvencijos komentaras (1934); Klaipėdos Statuto komentarai (1934); Baltijos teisinė unija (1937); Lietuvos įstatymai (1940); metemorfozė (1958); Žydų istorijos nacių laikotarpiu vadovas (1960, kartu su F. Ridmanu).
Mirė 1977 m. spalio 24 d. Niujorke (JAV).