Lietuvininkų savimonės ir etninių tradicijų puoselėtoja. Elena Grigolaitytė – Kondratavičienė (tikr. Lena Grigoleit) Gimė 1910 m. birželio 19 dieną Bitėnuose. Augo Kaizerio Vilhelmo valdomame Reiche: mokykloje kabėjo jo nuotrauka, o vaikai per Kaizerio gimtadienį dainuodavo patriotines dainas.
Jos gyvenimo etapus daugiausia lėmė gimimo vieta – Bitėnų kaimas prie Rambyno kalno ir politiniai įvykiai: du pasauliniai karai, Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos, sovietinė okupacija, tremtis į Sibirą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 metais. Įdomu tai, kad Elenos Grigolaitytės tautinė tapatybė per gyvenimą keitėsi. Ji gimė Rytų Prūsijoje, ji gerai prisimena, kad kaizerio gimtadienis būdavo didelė šventė Bitėnų kaime. Ji ilgai save laikė vokiete, nors seneliai ir tėvai šnekėjo tiek vokiškai, tiek lietuviškai, ir toks bilingvizmas buvo įprastas reiškinys Rytprūsiuose.
Aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ veikloje. Domėjosi lietuvininkų savimone bei etninėmis tradicijomis.
Klaipėdos krašto gyventoja Elena Grigolaitytė – Kondratavičienė, net ir būdama Lietuvos Respublikos muitininko žmona, nekalba apie Didžiąją Lietuvą, kurios piliete jai būti lengva dėl turimų etninių šaknų ir lietuvių kalbos mokėjimo – ji pasakoja apie kraštą už Nemuno, kuriame irgi gyvena tokie kaip ji – maišyto etninio pagrindo ir kultūros žmonės.
Mirė 1995 m. balandžio 22 dieną Klaipėdoje. Palaidota Rambyno kapinėse greta savo tėvų ir protėvių.