Prūsijos karalius nuo 1797 m. Frydricho Wilhelmo II sūnus. Gimė 1770 m. rugpjūčio 3 dieną. 1805 m. Potsdame pasirašė sąjungos sutartį su Rusijos caru Aleksandru I ir Austrijos imperatoriumi, 1806 m. pralaimėjo karą su Prancūzija. Su žmona Luize 1806-1809 m. gyveno Klaipėdoje, kuri nebuvo prancūzų okupuota. Klaipėdoje 1807 m. pasirašė baudžiavos panaikinimo Prūsijoje ediktą. Su Napoleonu 1807 m. pasirašė Tilžės taikos sutartį. Karalystė neteko pusės savo valdų. Frydrichas Wilhelmas buvo priverstas daryti reformas. 1812 m. sudarė su Napoleonu I sąjungą ir karui su Rusija paskyrė 20 000 žmonių korpusą, pats dalyvavo Napoleono žygyje į Rusiją. Napoleonui traukiantis iš Rusijos, Frydrichas Wilhelmas 1813 m. paskelbė Prancūzijai karą. 1814 m. Prūsijoje įvesta visuotinė karo tarnyba. Su sąjungininkais 1815 m. įkūrė Šventąją sąjungą. Vienos kongreso (1814-1815) nutarimu Prūsija neteko Užnemunės ir Lenkijos žemių. 1817 m. Frydrichas sudarė bažnytinę Prūsijos liuteronų uniją su kalvinistais. Jam valdant Mažojoje Lietuvoje 1815-1818 m. buvo padaryta administracinė teritorinė reforma, susmulkintos apskritys. Prūsija padėjo Rusijai malšinti 1830-1831 m. Lietuvos-Lenkijos sukilimą. Sūnūs Frydrichas Wilhelmas vėliau tapo Prūsijos karaliumi, o Wilhelmas Frydrichas Ludvigas – Vokietijos imperatoriumi, duktė Scharlotte (Rusijoje Aleksandra Fiodorovna) ištekėjo už Rusijos caro Nikolajaus I.
Mirė 1840 m. birželio 7 d. Berlyne (Vokietija).