STULPINAS LIUDVIKAS (1871–1934)

Liudviko Stulpino portretas
Liudvikas Stulpinas

Jūrų kapitonas, lietuviškosios jūreivystės pradininkas. Gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Varėnos dvare (Telšių aps.). 14 metų berniukas išvyko į Liepoją darbo ieškoti, 1885 m. stojo tarnauti į prekybos laivyną. 1903 m. baigė Liepojos jūrų mokyklą, gavo tolimojo plaukiojimo šturmano laipsnį. Nuo 1905 m. tarnavo rusų bendrovėje, vadovavo keleiviniams laivams, kursavusiems tarp Europos ir JAV. Nuo 1909 m. buvo garlaivio „Lithuania“ kapitonas, vėliau laivo „Birma“ vadas. Nepriklausomai Lietuvai atsikūrus, buvo Lietuvos konsulas Liepojoje. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdą, Skaityti toliau..

ŠAULYS JURGIS (1879–1948)

Jurgio Šaulio portretas
Jurgis Šaulys

Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, Nepriklausomybės Akto signataras. Gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnuose, Švėkšnos valsčius, Tauragės apskritis. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, Palangos progimnazijoje, Vilniaus kunigų seminarijoje (1897-1899 m.), bet iš jos atleistas už lietuviškos spaudos laikymą ir platinimą. 1903 m. pradėjo studijuoti ekonomiką Berno universitete (Šveicarija), kurį baigė 1912 m. filosofijos daktaro laipsniu. Skaityti toliau..

RADZEVIČIUS ALFONSAS (1905–1979)

Alfonso Radzevičiaus portretas
Alfonsas Radzevičius

Teatro aktorius, režisierius. Gimė 1905 m. kovo 19 d. Jekaterinoslave. 1929 m. Kaune baigė Valstybės teatro vaidybos mokyklą. 1929-1931 m. Valstybės, 1931–1935 m. ir 1939-1943 m. Šiaulių, 1935-1939 m. Klaipėdos, 1943-1944 m. Vilniaus miesto, 1944-1947 m. ir 1950-1965 m. Lietuvos valstybinio dramos teatro aktorius. 1947 m. už Skrobotovo vaidmenį M. Gorkio „Priešuose“ gavo valstybinę premiją. Nuo 1941 m. režisavo spektaklius. 1947-1949 m. dirbo Kauno dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, 1966-1975 m. radijo ir televizijos komiteto aktoriumi.
Mirė 1979 m. kovo 31 d. Vilniuje.

RADZIWILL HEINZ (1920–1990)

Heinz Radziwill portretas
Heinz Radziwill

Klaipėdos miesto garbės pilietis, Taravos Anikės paminklo – fontano atstatymo iniciatorius.
Gimė 1920 m. balandžio 16 dieną.
Taravos Anikės skulptūra atstatyta klaipėdiškių išeivių, susibūrusių į „Annchen von Tharau“ draugiją, ir Heinz Radziwill iniciatyva. Simono Dacho reljefinį portretą bei bronzinę skulptūrą, remdamasis ikonografine medžiaga ir sumažinta originalios Alfredo Kiuno skulptūros kopija, aptikta Vokietijoje (skulptūros originalas buvo pastatytas 1912 m.), atkūrė Berlyno skulptorius Haraldas Hakė. Paminklas atidengtas 1989 m. lapkričio 18 dieną. Skaityti toliau..

RAMANAUSKAS ALFONSAS (1929–1998)

Alfonso Ramanausko portretas
Alfonsas Ramauskas

Lietuvos prekybos laivyno įkūrėjas, pirmasis ir ilgametis Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas. Gimė 1929 m. vasario 2 dieną. Baigęs gimnaziją, dirbo Aleksandravėlėje (Rokiškio r.) bibliotekos vedėju, Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto Kultūros ir švietimo skyriaus inspektoriumi, Vilniaus geležinkelininkų mokyklos direktoriaus pavaduotoju. 1959 m. VU įgijo juristo specialybę ir tais pačiais metais buvo paskirtas Klaipėdos uosto viršininku. Dar po 10 metų – tik ką įsikūrusios Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas.
Mirė 1998 m. vasario 23 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

REICHELIS OTAS FRIEDRICHAS (1799–1878)

Medikas. Gimė 1799 m. gruodžio 24 d. Karaliaučiuje. Baigė Tilžės gimnaziją, studijavo mediciną. Nuo 1826 m. dirbo chirurgu Klaipėdoje. Laisvalaikiu šiauriniame miesto pakraštyje jis su inspektoriumi H. Rychertu pradėjo formuoti parką – Karališkąją giraitę. Ja norėta pažymėti istorinę vietą, kur 1802 m. birželio 10 d. buvo įvykęs Rusijos caro Aleksandro ir Prūsijos karaliaus Frydriko Vilhelmo III susitikimas. 1843 m. inicijavo Sodų draugijos įsteigimą mieste. 1859 m. draugijai buvo suteiktos korporacijos teisės. Skaityti toliau..

REINKĖ (Reincke) JOHANNAS WILHELMAS (XVIII a. pab.–1865)

Johannas Wilhelmas Reinkė buvo pirklys ir alaus bravoro savininkas. Šios aludarių dinastijos pradininkas J. W. Reinkė 1784 m. Klaipėdoje įsteigė pirmąją pramoninę alaus daryklą. Jo sena giminė jau visą šimtmetį plukdė laivus po visą Baltiją. Jų giminės herbe puikavosi jūrinis erelis kaip narsios jūreivystės simbolis. Šis simbolis tebėra ir šiandieninės alaus daryklos „Švyturio“ herbe. J. W. Reinkė su broliu Frydrichu Wilhelmu buvo neabejingi miesto reikalams. 1859 m. pradėjus mieste grįsti šaligatvius granitinėmis plokštėmis, F. W. Reinkė rūpinosi gamyba ir klojimo darbais. Skaityti toliau..

REISMANAS (Reissman) HERBERTAS (1895–1961)

Herberto Reismano (Reissman) portretas
Herbertas Reismanas (Reissman)

Vokiečių inžinierius, architektas. Gimė 1895 m. gegužės 19 d. Kamence (Saksonija). 1919-1922 m. dirbdamas privačioje projektavimo firmoje, studijavo Dresdeno aukštojoje technikos mokykloje. 1923-1944 m. gyveno Klaipėdoje, suprojektavo daugiau kaip 100 pastatų, jų rekonstrukcijų. Dalį projektų rengė su architektu Alfredu Nixdorfu. 1927 m. Lietuvos prekybos ir pramonės parodos Klaipėdoje 15 paviljonų autorius. Pagal H. Reismano projektus Klaipėdoje pastatyta „Ryto“ spaustuvė (1926–1932), plaukimo stotis ir mokykla Smiltynėje (1930, neišlikusi), Vytauto Didžiojo gimnazija (1934), Skaityti toliau..

REMEIKA JONAS (1891–1974)

Jono Remeikos portretas
Jonas Remeika

Istorikas, pedagogas. Gimė 1891 m. gruodžio 21 d. Svistopolio dv. (Šiaulių aps.). 1918 m. baigė Petrapilio gimnaziją, įstojo į Petrapilio universiteto Istorijos – filologijos fakultetą. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, dirbo Kaune. 1920 gavęs valstybinę stipendiją studijavo istoriją, filosofiją, kalbų mokslus Berlyne, Greifsvalde, Šveicarijos Friburge ir Kylyje. 1926 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1927 m. rudens iki 1929 m. dėstė Klaipėdos mokytojų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Be to, skaitė paskaitas Pedagoginiame institute ir vakariniuose suaugusiųjų kursuose. Skaityti toliau..

REZNERIS (Rehsner) KARLAS GOTLYBAS (1790–1862)

Pedagogas, kunigas. Gimė 1790 m. balandžio 7 d. netoli Štetino didelėje ūkininko šeimoje. 1813 m. pradėjo studijuoti Karaliaučiaus universitete. Čia šalia studijų jis išmoko piešti, tapyti, muzikuoti.
Nuo 1817 m. jis tapo privačiu mokytoju Klaipėdoje, o 1820 m. buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus. 1824 m. palaikomas klaipėdiečių jis įsteigė privačią mergaičių mokyklą, kuri 1827 m. buvo sujungta su direktoriaus Urlicho vadovaujama mokykla. Joje K.G. Rezneris iki 1860 m. visoms klasėms vedė piešimo pamokas, buvo parengęs piešimo pradžiamokslį. Rašė jis ir leido tikybos vadovėlių, savo pamokslų bei kalbų.
Mirė 1862 m. gruodžio 26 dieną.

RIMYDIS ANTANAS (1905–1994)

Antano Rimydžio portretas
Antanas Rimydis

Poetas, žurnalistas, vertėjas, redaktorius. Gimė 1905 m. kovo 15 d. (senuoju stiliumi kovo 2 d.) Tytuvėnuose, Raseinių apskritis. Mokėsi Raseinių ir Kauno gimnazijose, 1923-1925 m. – Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1921-1929 m. dirbo susisiekimo ministerijoje, nuo 1930 m. – Žemės ūkio rūmuose, kur 1931-1944 m. leido „Ūkininko patarėją“, 1941-1944 m. buvo jo redaktorius. 1934 m. įsteigė laikraštį „Literatūros naujienos“, jį leido ir redagavo iki 1936 m. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Augsburge (Vokietija) 1948-1949 m. dirbo „Žiburių“ redakcijoje. Skaityti toliau..

RIMŠAITĖ IRENA TEKLĖ (1923–2015)

Irenos Teklės Rimšaitės portretas
Irena Teklė Rimšaitė

Gydytoja, sveikatos apsaugos darbuotoja. Gimė 1923 metų rugsėjo 23 d. Laižuvos miestelyje, Mažeikių rajone. Mokėsi Noreikių (Rokiškio r.) pradinėje mokykloje, Rokiškio J. Tumo-Vaižganto bei Joniškio gimnazijose. 1944 m. įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Baigusi  studijas 1949 m. atvyko į Klaipėdą ir pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo gimnazijoje gydytoja. Miesto valdžia pastebėjo jaunos medikės darbštumą, pareigingumą, aštrų protą, vadybinius sugebėjimus ir 1949 m. paskyrė dirbti Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos vyriausiąja gydytoja, Skaityti toliau..

RIOMERIS (Römeris) MYKOLAS (1880–1945)

Mykolo Riomerio portretas
Mykolas Riomeris

Teisininkas, istorikas. Gimė 1880 m. gegužės 17 d. Bagdoniškio dvare (Rokiškio raj.). 1892-1901 m. elitinės Teisės mokyklos Peterburge absolventas, 1901-1902 m. Jogailos universiteto Krokuvoje studentas, 1902-1905 m. Politikos mokslų mokyklos Paryžiuje klausytojas. 1905-1920 m. (su pertraukomis advokatavo Vilniuje), 1921-1928 m. – Lietuvos vyriausiojo tribunolo narys. 1922-1940 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, 1927-1939 m. laikotarpiu trims kadencijoms buvo renkamas į universiteto rektoriaus postą, Skaityti toliau..

RIORDANSAS (Roerdans) HEINRICHAS (1750–1808)

Pirklys, mecenatas. Gimė 1750 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdoje, vieno stambiausių miesto pirklių šeimoje. Suaugęs tęsė savo tėvo verslą, buvo vienas iš uostamiesčio labdarių. Savo parašytais veikalais („Sammlung einiger Denkwurdligkeiten“, „Kurzen Chronik Memels“) H. Riordansas gynė klaipėdiškių interesus nuo Dancigo ir Karaliaučiaus pirklių konkurencijos.
Mirė 1808 03 29 Klaipėdoje.

RIULFAS (Rulf) ISAKAS (1831–1902)

Isako Riulfo (Rulf) portretas
Isakas Riulfas (Rulf)

Filosofas. Gimė 1831 m. vasario 10 d. Ruiš-Holchauzene, Hesene. Rostoke apgynė filosofijos daktaro laipsnį. Kūrybinį savo gyvenimo periodą nuo 1865 m. iki 1901 m. praleido Klaipėdoje. Nuo 1865 m. gruodžio 1  iki 1898 m.  buvo Klaipėdos žydų bendruomenės rabinas ir nuo 1872 m. – svarbiausio Klaipėdos laikraščio „Memeler Dampfboot“ redaktorius. 1879 m. įsteigė neturtingiems vaikams Žydų mokyklą (Armenschule). 1898 m. rabinų, jo ir dr. I. Karlebacho pastangomis buvo rekonstruotas buvęs Frydricho berniukų mokyklos pastatas. Jame įsikūrė Izraelitų religinė mokykla su dviem berniukų ir mergaičių klasėmis. Skaityti toliau..

RYCHERTAS (Riechert) HEINRIKAS (XVIII a. pab.–XIX a. pr.)

Želdinių inspektorius. Gimė Vitėje (tuometiniame Klaipėdos priemiestyje). H. Rychertas buvo malūnininkas Vitėje. 1820 m. jis buvo paskirtas želdinių inspektoriumi. H. Rychertas vadovavo apželdinimo darbams šiaurinėje miesto dalyje. Jo dėka buvo sustabdytas smėlis ir dabartinės Melnragės ir Girulių apylinkės pasipuošė mišku. Jis inicijavo idėją paminklu įamžinti 1802 m. birželio 10 Frydricho Wilhelmo III ir Aleksandro I susitikimo vietą, tačiau dėl lėšų stokos šio sumanymo buvo atsisakyta. Toje vietoje buvo užveistas gražus parkas – Karališkoji giraitė. Atsidėkodami miestiečiai šalia miesto poilsinio tako įrengtą aikštelę vadino Rycherto ramybės vieta, kur želdinių inspektoriaus atminimui buvo pastatytas nedidelis obeliskas.

ROBINZONAS JOKŪBAS (1889–1977)

Jokūbo Robinzono portretas
Jokūbas Robinzonas

Žydų kilmės Lietuvos ir JAV teisininkas, politikas, Lietuvos Antrojo ir Trečiojo Seimo narys. Gimė 1889 m. Seirijuose, Rusijos imperija. Tėvas Deividas Robinzonas dirbo mokytoju žydų pradinėje mokykloje. Norėdami, kad sūnus gautų įvairiapusiškesnį išsilavinimą, tėvai leido Jokūbą į valstybinę pradinę mokyklą ir į žydų religinę mokyklą. Kaip ir daugelis to meto žydų vaikų, Jokūbas įgijo tradicinį žydų išsilavinimą pas privatų mokytojąVištytyje. Vėliau tėvai išsiuntė jį mokytis į sekuliarią Suvalkų berniukų gimnaziją. 1914 m. baigė Varšuvos
Skaityti toliau..

ŠEINIUS (tikr. Jurkūnas) IGNAS (1889–1959)

Igno Šeiniaus portretas
Ignas Šeinius

Prozininkas, dramaturgas. Gimė 1889 m. balandžio 2 d. Šeiniūnuose (Širvintų r.). 1908 m. baigė „Saulės“ kursus Kaune, mokytojavo. 1912-1915 m. studijavo Maskvos universiteto Istorijos – filosofijos fakultete. Nuo 1916 m. – Lietuvių centrinio komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Švedijoje, nuo 1919 m. – Spaudos biuro vedėjas, Lietuvos telegramų agentūros Kopenhagoje vadovas. Sekretoriavo Lietuvos atstovybėje Danijoje, Suomijoje, Švedijoje. Dirbo privačiose švedų firmose. 1933-1934 m. – „Lietuvos aido“ redaktorius, Skaityti toliau..

ŠEMERYS SALYS (tikr. Šmerauskas Saliamonas) (1898–1981)

Salio Šemerio (tikr. Saliamono Šmerausko) portretas
Salys Šemerys (tikr. Saliamonas Šmerauskas)

Poetas, pedagogas. Gimė 1898 m. gegužės 21 d. Vilkaviškyje. 1918 m. Voroneže baigė gimnaziją, 1929 m. studijas Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1921 m. tvarkė dienraščio „Lietuva“ savaitinį priedą „Sekmoji diena“, pavertė jį avangardinio meno tribūna, publikavo savo ir kitų ekspresionistinius poetinius bandymus, buvo aktyvus „Keturių vėjų“ pirmųjų numerių bendradarbis. Jo eilėraščių rinkinys „Granata krūtinėj“ (1924) buvo skandalingiausias literatūrinis debiutas. Kitame eilėraščių rinkinyje „Liepsnosvaidis širdims deginti“ (1926) vyravo modernumas. Skaityti toliau..

ROZENBLIUMAS ANATOLIJUS (1902–1973)

Anatolijaus Rozenbliumo portretas
Anatolijus Rozenbliumas

Statybų konstruktorius, pedagogas, mokslininkas. Gimė 1902 m. liepos 30 d. Balstogėje (Lenkija). Baigė Kauno žydų berniukų gimnaziją. Mokėsi Berlyno konservatorijoje. Vienoje studijavo Aukštosios technikos mokyklos Statybos fakultete, Vokietijoje studijas tęsė Kioteno aukšt. Pramonės mokykloje, kurią baigė 1927 m. Darbą gavo Berlyne, bet, sustiprėjus fašizmui, grįžo į Lietuvą. Čia greitai buvo pripažintas vienu geriausių statybinių konstrukcijų projektuotojų. Jo suprojektuoti pastatai ir dabar puošia Kauną, Klaipėdą, Šiaulius. Skaityti toliau..

ŠERNIUS MARTYNAS (1849–1908)

Martyno Šerniaus portretas
Martynas Šernius

Spaustuvininkas, leidėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1849 m. lapkričio 10 d. Voveriškiuose (Klaipėdos r.). Baigęs Rokų pradžios mokyklą, mokėsi privačiai pas F. Kuršaitį. Dirbo spaustuvėje, 1869 m. pašauktas į karinę tarnybą, tarnavo lietuviškame dragūnų pulke Tilžėje.
Nuo 1875 m. dirbo H. Holco spaustuvėje Klaipėdoje, 1879-1894 m. buvo spaustuvės dailininkas. Iš pradžių spaustuvė buvo įkurta Tomo gatvėje (dabar Kastyčio), vėliau ji buvo perkelta į Didžiojo vandens gatvę. Skaityti toliau..

ŠIMKUS STASYS (1887–1943)

Stasio Šimkaus portretas
Stasys Šimkus

Kompozitorius, dirigentas, visuomenininkas. Gimė 1887 m. sausio 10 d. Motiškių kaime (Kauno aps.). Dar besimokydamas Seredžiuje, pradėjo giedoti bažnyčios chore ir mokytis pas vargonininką pažinti gaidas. S. Šimkus lankė J. Naujalio vargonininkų kursus, 3 metus giedojo chore, baigęs kursus vargonininku dirbo Čiobiškyje, Kriokialaukyje, Žadiškėse, Skirsnemunėje. Atgavus spaudos laisvę, ėmė organizuoti koncertus ir vaidinimus. 1905 m. gavęs vietos inteligentų piniginę paramą pradėjo mokytis Vilniaus muzikos mokykloje, baigė vargonų skyrių. Skaityti toliau..

ŠIMOLIŪNAS JONAS (1878–1965)

Jono Šimoliūno portretas
Jonas Šimoliūnas

Inžinierius, hidrotechnikos specialistas, valstybės ir visuomenės veikėjas, profesorius. Gimė 1878 m. gegužės 21 d. Jusėnų kaime (Panevėžio aps.). 1909 m. baigė Rygos politechnikos instituto statybos fakultetą. 1902 m. buvo vienas iš steigėjų ir ilgametis draugijos „Viltis“ pirmininkas. 1918 m. pirmininkavo Helsinkyje įkurtam Lietuvių evakuacijos komitetui.
1918 m. pirmajame profesoriaus A. Voldemaro  ministrų kabinete pakviečiamas dirbti į Susisiekimo ministeriją, kur jam pavedama organizuoti geležinkelių, Skaityti toliau..

ŠIRVYS PAULIUS (1920–1979)

Pauliaus Širvio portretas
Paulius Širvys

Poetas. Gimė 1920 m. rugsėjo 6 d. Padustėlyje (Zarasų r.). 1940 m. baigė Salų žemės ūkio mokyklą, įstojo į Vilniaus karo pėstininkų mokyklą. Sovietų kariuomenėje dalyvavo kare, du kartus buvo vokiečių nelaisvėje, pabėgo. 1945 m. demobilizuotas, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose. 1957 m. baigė Maskvos M. Gorkio literatūros instituto aukštuosius kursus. P. Širvys – vienintelis sovietmečio lietuvių poetas, virtęs savotiška legenda. Pirmasis eilėraščių rinkinys “Žygio draugai” pasirodė 1954 m., jame – dar daug oficialiąją ideologiją atspindinčių kūrinių. Skaityti toliau..

ŠLAŽA MIKAS (1897–1956)

Miko Šlažos portretas
Mikas Šlaža

Pedagogas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Gimė 1897 birželio 23 d. Lankučiuose (Klaipėdos r.). Mokėsi Kretingalėje. 1914 m. pradėjo mokytis Klaipėdos mokytojų seminarijoje, bet prasidėjęs I pasaulinis karas mokslus nutraukė. Mokytojavo, tarnavo kaizerinėje kariuomenėje. 1923 m. pradžioje atvyko į Klaipėdą ir buvo paskirtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu bei reikalų vedėju. Po 1923 m. sukilimo mokytojavo Klaipėdoje, nuo 1938 m. vokiečių kalbą dėstė Vytauto Didžiojo gimnazijoje. M. Šlaža aktyviai reiškėsi Lietuvos šaulių sąjungoje, Skaityti toliau..

ŠLEVYS (Schlewies) KRISTIANAS F. (1795–1870)

Pirklys, laivų savininkas, vienas žymiausių miesto mecenatų. Gimė 1795 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdoje. Miesto piliečiu tapo 1832 m., gyveno tuometinėje Liepų gatvėje. Savo sukauptą palikimą – 90 257 talerių testamentu užrašė miestui. Po jo mirties buvo įsteigtas jo vardo fondas. Vykdant mecenato valią, Ilgojo turgaus gatvė Vitėje buvo sutvarkyta, greta jos įrengti skverai, po fundatoriaus mirties ši gatvė pavadinta Šlevio gatve. Dideles sumas jis paliko išėjusių į karą karių žmonų bei našlių pašalpoms. Jo fondas skyrė lėšų Vitės bažnyčios rūsio sutvarkymui, Biržos tilto statybai.
Mirė 1870 m. sausio 18 d. Klaipėdoje.

ŠLIOGERIS VYTAUTAS (1943–2006)

Vytauto Šliogerio portretas
Vytautas Šliogeris

Architektas, restauratorius. Gimė 1943 m. gegužės 1 d. Kaune. 1966 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1969 m. dirbo Paminklų konservavimo institute, dalyvavo projektuojant Liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Nuo 1972 m. dirbo Klaipėdos paminklų konservavimo institute, vėliau – Restauravimo centre vyriausiuoju architektu, UAB „Klaipėdos projektas“. V. Šliogeris tyrė ir ruošė dokumentaciją Neringos forto, Klaipėdos miesto bastionų, Klaipėdos pilies, Kretingalės bažnyčios, Dovilų bažnyčios statybai ir restauravimui, daug darbavosi tiriant ir puoselėjant Klaipėdos, Mažosios Lietuvos, Skaityti toliau..

ŠLYMANAS (Schliemann) HEINRICHAS (1822–1890)

Heinricho Šlymano (Schliemann) portretas
Heinrichas Šlymanas (Schliemann)

Vokiečių archeologas. Gimė 1822 m. sausio 6 d. Neubukove (Vokietija). Prieš tampant archeologu jam teko būti indų plovėju, prekeivio mokinuku, batsiuviu, eiliniu pirkliu ir galiausiai turtingu prekybininku. Dar vaikystėje Homero poezijos paveiktas, vėliau visą savo sukauptąjį turtą paskyrė poemose minimoms vietoms surasti. 1871 m. pradėjo savo kasinėjimus, atrado Trojos miesto griuvėsius. 1876 m. Mikėnuose – turtingus XVI– XIII a. pr. m. e. gentinės aristokratijos kapus, 1884 m. – Tirinto pilį. Stulbinančiais atradimais atvėrė iki tol nežinomą ikigraikišką kultūrą. Skaityti toliau..

ŠOJUS (Scheu) HUGO (1845–1937)

Hugo Šojaus (Scheu) portretas
Hugo Šojus (Scheu)

Visuomenės ir kultūros veikėjas, pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas. Gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje. 1862 m. baigė aukštesniąją miestiečių mokyklą, 1862-1869 m. praktikavo Lapynų, Šernų, Gedmino dvaruose. 1869-1870 m. du semestrus studijavo Berlyno žemės ūkio institute. 1889 m. nusipirko Šilutės dvarą ir buvo išrinktas į Šilutės apskrities valdybą. 1922 m. už nuopelnus kultūrai bei ekonomikai Hugo Šojui suteiktas Karaliaučiaus universiteto filosofijos garbės daktaro ir laisvųjų menų magistro laipsnis, apdovanotas 3 ordinais. Skaityti toliau..