ZABIELAVIČIUS JUOZAS (1900–1990)

Juozo Zabielavičiaus portretas
Juozas Zabielavičius

Agronomas, Klaipėdos krašto gubernatoriaus patarėjas. Gimė 1900 m. gruodžio 6 d. Virbalyje (Vilkaviškio raj.) ir buvo mažlietuvis. 1923 m. besimokydamas Dotnuvos žemės ūkio technikume dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. Būdamas intendantu
rūpinosi sukilėlių maitinimu, o maisto produktus už menkavertes ostmarkes supirkinėjo iš aplinkinių Klaipėdos mažlietuvių kaimų.
Baigęs mokslus dirbo Lietūkio agronomu inspektoriumi „Pieno centre“, o nuo 1928 m. jaunasis perspektyvus specialistas du metus žinias tobulinosi Kylio pienininkystės institute. Skaityti toliau..

SEVERINČIKAS NIKOLAJUS (1946–2014)

Nikolajaus Severinčiko portretas
Nikolajus Severinčikas

Jūrininkas, kapitonas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis ir visuomenės veikėjas. Gimė 1946 m. kovo 15 d. Baltarusijoje. Studijavo Klaipėdos jūreivystės mokykloje ir Kaliningrado jūrinės technikos institute. 1974–1989 m. dirbo tolimojo plaukiojimo kapitonu žvejybos laivuose, vadovavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kapitono tarnybai. 1989–2000 m. buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas. Nuo 1990 m. tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos nariu, 1995–1997 m. dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje. Skaityti toliau..

SIDZIKAUSKAS VACLOVAS (1893–1973)

Vaclovo Sidzikausko portretas
Vaclovas Sidzikauskas

Teisininkas, diplomatas. Gimė 1893 m. balandžio 10 d. Šiaudinėje (Šakių aps.). 1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, 1915 m. eksternu išlaikė brandos atestato egzaminus Maskvoje. Teisės studijas pradėjo Maskvoje, tęsė Berno (Šveicarija) universitete, 1935 m. jas baigė Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1919 m. dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, buvo  Lietuvos atstovas Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir  D. Britanijoje ir Olandijoje. Tuo pačiu metu (1920-1934) su pertraukomis buvo Lietuvos atstovas  Tautų Sąjungoje. 1923-1924 m. dalyvavo Lietuvos delegacijoje Skaityti toliau..

SIMONAITIS ERDMONAS (1888–1969)

Erdmono Simonaičio portretas
Erdmonas Simonaitis

Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas. Gimė 1888 m. spalio 30 d. Spiečiuose (Šilutės r.). 1912 m. Tilžėje įkūrė lietuvių klubą ir jam vadovavo, dalyvavo kitose lietuvių organizacijose, bendravo su Vydūnu. 1915-1918 m. kaip vokiečių kariuomenės karys buvo karo frontuose Galicijoje ir Prancūzijoje. Grįžęs į Lietuvą, Vilniuje susipažino su Valstybės tarybos nariais, kur iškėlė Mažosios Lietuvos klausimą. 1918 m. tapo Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos generaliniu sekretoriumi, buvo vienas iš pirmųjų veikėjų už Klaipėdos krašto išlaisvinimą ir prijungimą prie Lietuvos.
Skaityti toliau..

SIMPSONAS WILHELMAS (1881–1945)

Wilhelmo Simpsono portretas
Wilhelmas Simpsonas

Rašytojas, Klaipėdos miesto pirklys. Gimė 1881 m. Jurbarke, ketvirtosios šios žymios šeimos linijos atstovas. 1828 m. įsigijo Jurbarko (Karaliaučiaus aps.) pilį ir ją perstatė kaimo sąlygoms. Prūsijos karalius Frydrichas Wilhelmas IV 1840 m. suteikė  bajoro titulą.  1899 m. šeimos dvarą jis pardavė valstybei, kuri ten įsteigė žirgyną. Savo romanuose „Baringai“ (1937) ir „Anūkas“ (1939) detaliai atkuria  dvarininkų Simpsonų šeimos istoriją.
Mirė 1945 m. Scharbeutze (Vokietija).

SKEIVYS STEPONAS (1913–2002)

Stepono Skeivio portretas
Steponas Skeivys

Pedagogas, vertėjas, kritikas. Gimė 1913 m. rugsėjo 16 d. Mažaičiuose (Mažeikių r.). 1931 m. baigė Telšių gimnaziją, studijavo VDU. 1943 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete. Padirbėjęs keliose vidurinėse mokyklose, 1944 m. buvo paskirtas Telšių gimnazijos direktoriumi. 1947 m. Švietimo ministerija jį atsiuntė į Klaipėdos mokytojų institutą lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėju. Vėliau dirbo miesto Švietimo skyriaus vedėju, direktoriavo vidurinėse mokyklose. Ilgiausiai dirbo 9-ojoje vidurinėje (dabar – „Saulėtekio“) mokykloje, Skaityti toliau..

SKUČIENĖ-ŠIMANSKAITĖ NIJOLĖ (1948–2011)

Nijolės Šimanskaitės-Skučienės portretas
Nijolė Šimanskaitė-Skučienė

Pedagogė, Klaipėdos Socialinių mokslų kolegijos steigėja ir ilgametė vadovė. Gimė 1948 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1966 m. baigė Vilkaviškio rajono Arminų vidurinę mokyklą. 1967-1973 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbos filologiją. Nuo 1973 m. vadovavo Marijampolės r. Baraginės aštuonmetei mokyklai. 1975-1994 m. dirbo Klaipėdos S. Dacho vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. 1993 m. suteiktas mokytojos metodininkės vardas. Skaityti toliau..

SLIŽYS BALYS (1885–1957)

Balio Sližio portretas
Balys Sližys

Valstybės veikėjas, inžinierius. Gimė 1885 m. lapkričio 13 d. ūkininko šeimoje Gyvatynės kaime (Utenos aps.). 1904 m. baigė Liepojos gimnaziją, mokydamasis įsitraukė į slaptą lietuvybės veiklą. Tais pačiais metais įstojo į Rygos politechnikumą. Studijuodamas dalyvavo 1905 m. tautiniame sąjūdyje, 1905 m. gruodžio 4-5 d. buvo Didžiojo Vilniaus seimo narys. Grįžęs į gimtąjį kaimą, slapta skleidė Vilniaus seimo nutarimus, ragindamas žmones versti rusų valdžią ir kurti savą, lietuvišką.
Dėl politinių persekiojimų buvo priverstas bėgti į užsienį, Skaityti toliau..

SNARSKIS POVILAS (1889–1969)

Povilo Snarskio portretas
Povilas Snarskis

Botanikas, floristas. Gimė 1889 m. rugpjūčio 25 d. Švobiškyje (Pasvalio r.). 1906 m. baigė Joniškėlio aukštesniają žemės ūkio mokyklą. 1910 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo. Buvo mobilizuotas į carinės Rusijos armiją. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, vėl mokytojavo. 1929 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos skyrių. 1930 m. pradėjo dirbti Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kur dėstė biologiją, chemiją, matematiką ir fiziką. Mokytojaudamas neapsiribojo vien pedagoginiu darbu – visą laisvalaikį skyrė moksliniams tyrimams, Skaityti toliau..

SODEIKA STEPONAS (1903–1964)

Stepono Sodeikos portretas
Steponas Sodeika

Dainininkas, pedagogas, choro vadovas. Gimė 1903 m. gruodžio 11 d. Jurbarke. Muzikos pradėjo mokytis pas Jurbarko vargonininką, mokėsi Jurbarko ir Kauno gimnazijose. 1924-1929 m. studijavo Klaipėdos konservatorijos dainavimo klasėje. Mokydamasis vadovavo Klaipėdos miesto chorams, subūrė lietuvių katalikų bažnyčios chorą. Po studijų buvo pakviestas dainuoti Valstybės operoje.
1930 m. grįžo į Klaipėdą ir dirbo iki 1939 metų. Dėstė muzikos mokykloje, nuo 1935 m. – Klaipėdos pedagoginiame institute. Tuo pat metu vadovavo miesto chorams. Skaityti toliau..

SPRAINAITIS RAIMONDAS (1956–1998)

Raimondo Sprainaičio portretas
Raimondas Sprainaitis

Archeologas, muziejininkas. Gimė 1956 m. lapkričio 7 d. Varėnoje. 1973 m. baigė Varėnos vidurinę mokyklą. Vėliau įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, istorijos specialybę. Baigdamas universitetą, apgynė diplominį darbą tema „Varėnos rajono archeologiniai paminklai“. 1980 m. pradėjo dirbti Klaipėdos paminklų konservavimo institute archeologu, nuo 1992 m. – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) archeologu. Vykdė aktyvius Klaipėdos senamiesčio tyrinėjimo darbus. Iš jų pažymėtini: sklypas tarp Tomo, Didžiojo Vandens Vežėjų Skaityti toliau..

SRUOGA BALYS (1896–1947)

Balio Sruogos portretas
Balys Sruoga

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, publicistas. Gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose (Biržų r.). Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. Nuo 1911 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti “Aušrinėje”, “Rygos Naujienose”ir kt. leidiniuose. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, vėliau studijavo literatūrą Petrogrado ir Maskvos universitetuose. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. Maskvoje B. Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių. 1918 m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą, dirbo laikraščio “Lietuva” redaktoriumi, Skaityti toliau..

STIKLIORIUS JOKŪBAS (1871–1942)

Jokūbo Stiklioriaus portretas
Jokūbas Stikliorius

Visuomenės ir kultūros veikėjas, spaustuvininkas, mokytojas. Gimė 1871 m. liepos 25 d. Kaušeliuose (Ragainės aps.). Mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje, tarnavo kariuomenėje. Gyvendamas Gumbinėje, Tilžėje aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje, buvo išrinktas Mažosios Lietuvos  tautinės tarybos sekretoriumi. Nuo 1920 m. apsigyvenęs Klaipėdoje, J. Stikliorius tapo lietuviško kultūrinio gyvenimo skatintoju, dalyviu. Ten įsteigė ir kurį laiką vadovavo „Ryto“ akcinei bendrovei, kuri turėjo spaustuvę ir leido lietuviškus spaudinius, buvo vienas iš Tautinio lietuvių banko steigėjų. Skaityti toliau..

STOROSTA JURGIS (1872–1937)

Jurgio Storostos portretas
Jurgis Storosta

Istorijos mokytojas, rašytojo, filosofo Vydūno brolis. Gimė 1872 m. spalio 11 d. Neudorfe (Pilkalnės apskrityje). Dėstė istoriją Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Klaipėdos mokytojų seminarijoje, prieš mirtį – Karalienės Luizės gimnazijoje. Parašė vokiečių kalba Lietuvos istoriją, kuri buvo naudojama Klaipėdos vokiškose mokyklose.
Mirė 1937 m. lapkričio 13 dieną.

STUBRA ALBINAS ENDRIUS (1929–2007)

Albino Endriaus Stubros portretas
Albinas Endrius Stubra

Fotožurnalistas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Gimė 1929 m. birželio 10 d. Lankupiuose (Klaipėdos aps.). 1939 m. hitlerininkams okupavus Klaipėdos kraštą, Stubrų šeima buvo priversta išsikraustyti. Baigė Priekulės progimnaziją, po karo 1945  m. sugrįžo į Klaipėdą. Baigęs Klaipėdos mokytojų instituto lietuvių kalbos ir literatūros skyrių, dirbo Klaipėdos pirmojoje internatinėje mokykloje mokytoju, auklėtoju, Klaipėdos politechnikumo jungtinio konsultavimo punkto ir neakivaizdinio skyriaus vedėju. Nuo 1966 iki 1999 m. dirbo laikraščio „Tarybinė Klaipėda“ reporteriu ir fotokorespondentu. Skaityti toliau..

STUBRA ARVYDAS (1959–2013)

Arvydo Stubros portretas
Arvydas Stubra

Fotomenininkas, fotografas. Gimė 1959 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdoje. 1979-1981 m. mokėsi Vilniaus technologijos technikume, fototechniko specialybė.
1984-1988 m. sukūrė nuotraukų seriją, pavadinimu „Kasdienybės šviesa“. Daugumoje šio ciklo fotografijų – Klaipėdos vaizdai, tarp kurių įsiterpia ir nuotraukos iš Palangos bei Nidos.
Nuo 1986 m. buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Skaityti toliau..

STULPINAS LIUDVIKAS (1871–1934)

Liudviko Stulpino portretas
Liudvikas Stulpinas

Jūrų kapitonas, lietuviškosios jūreivystės pradininkas. Gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Varėnos dvare (Telšių aps.). 14 metų berniukas išvyko į Liepoją darbo ieškoti, 1885 m. stojo tarnauti į prekybos laivyną. 1903 m. baigė Liepojos jūrų mokyklą, gavo tolimojo plaukiojimo šturmano laipsnį. Nuo 1905 m. tarnavo rusų bendrovėje, vadovavo keleiviniams laivams, kursavusiems tarp Europos ir JAV. Nuo 1909 m. buvo garlaivio „Lithuania“ kapitonas, vėliau laivo „Birma“ vadas. Nepriklausomai Lietuvai atsikūrus, buvo Lietuvos konsulas Liepojoje. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdą, Skaityti toliau..

ŠAULYS JURGIS (1879–1948)

Jurgio Šaulio portretas
Jurgis Šaulys

Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, Nepriklausomybės Akto signataras. Gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnuose, Švėkšnos valsčius, Tauragės apskritis. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, Palangos progimnazijoje, Vilniaus kunigų seminarijoje (1897-1899 m.), bet iš jos atleistas už lietuviškos spaudos laikymą ir platinimą. 1903 m. pradėjo studijuoti ekonomiką Berno universitete (Šveicarija), kurį baigė 1912 m. filosofijos daktaro laipsniu. Skaityti toliau..

RADZEVIČIUS ALFONSAS (1905–1979)

Alfonso Radzevičiaus portretas
Alfonsas Radzevičius

Teatro aktorius, režisierius. Gimė 1905 m. kovo 19 d. Jekaterinoslave. 1929 m. Kaune baigė Valstybės teatro vaidybos mokyklą. 1929-1931 m. Valstybės, 1931–1935 m. ir 1939-1943 m. Šiaulių, 1935-1939 m. Klaipėdos, 1943-1944 m. Vilniaus miesto, 1944-1947 m. ir 1950-1965 m. Lietuvos valstybinio dramos teatro aktorius. 1947 m. už Skrobotovo vaidmenį M. Gorkio „Priešuose“ gavo valstybinę premiją. Nuo 1941 m. režisavo spektaklius. 1947-1949 m. dirbo Kauno dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, 1966-1975 m. radijo ir televizijos komiteto aktoriumi.
Mirė 1979 m. kovo 31 d. Vilniuje.

RADZIWILL HEINZ (1920–1990)

Heinz Radziwill portretas
Heinz Radziwill

Klaipėdos miesto garbės pilietis, Taravos Anikės paminklo – fontano atstatymo iniciatorius.
Gimė 1920 m. balandžio 16 dieną.
Taravos Anikės skulptūra atstatyta klaipėdiškių išeivių, susibūrusių į „Annchen von Tharau“ draugiją, ir Heinz Radziwill iniciatyva. Simono Dacho reljefinį portretą bei bronzinę skulptūrą, remdamasis ikonografine medžiaga ir sumažinta originalios Alfredo Kiuno skulptūros kopija, aptikta Vokietijoje (skulptūros originalas buvo pastatytas 1912 m.), atkūrė Berlyno skulptorius Haraldas Hakė. Paminklas atidengtas 1989 m. lapkričio 18 dieną. Skaityti toliau..

RAMANAUSKAS ALFONSAS (1929–1998)

Alfonso Ramanausko portretas
Alfonsas Ramauskas

Lietuvos prekybos laivyno įkūrėjas, pirmasis ir ilgametis Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas. Gimė 1929 m. vasario 2 dieną. Baigęs gimnaziją, dirbo Aleksandravėlėje (Rokiškio r.) bibliotekos vedėju, Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto Kultūros ir švietimo skyriaus inspektoriumi, Vilniaus geležinkelininkų mokyklos direktoriaus pavaduotoju. 1959 m. VU įgijo juristo specialybę ir tais pačiais metais buvo paskirtas Klaipėdos uosto viršininku. Dar po 10 metų – tik ką įsikūrusios Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas.
Mirė 1998 m. vasario 23 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

REICHELIS OTAS FRIEDRICHAS (1799–1878)

Medikas. Gimė 1799 m. gruodžio 24 d. Karaliaučiuje. Baigė Tilžės gimnaziją, studijavo mediciną. Nuo 1826 m. dirbo chirurgu Klaipėdoje. Laisvalaikiu šiauriniame miesto pakraštyje jis su inspektoriumi H. Rychertu pradėjo formuoti parką – Karališkąją giraitę. Ja norėta pažymėti istorinę vietą, kur 1802 m. birželio 10 d. buvo įvykęs Rusijos caro Aleksandro ir Prūsijos karaliaus Frydriko Vilhelmo III susitikimas. 1843 m. inicijavo Sodų draugijos įsteigimą mieste. 1859 m. draugijai buvo suteiktos korporacijos teisės. Skaityti toliau..

REINKĖ (Reincke) JOHANNAS WILHELMAS (XVIII a. pab.–1865)

Johannas Wilhelmas Reinkė buvo pirklys ir alaus bravoro savininkas. Šios aludarių dinastijos pradininkas J. W. Reinkė 1784 m. Klaipėdoje įsteigė pirmąją pramoninę alaus daryklą. Jo sena giminė jau visą šimtmetį plukdė laivus po visą Baltiją. Jų giminės herbe puikavosi jūrinis erelis kaip narsios jūreivystės simbolis. Šis simbolis tebėra ir šiandieninės alaus daryklos „Švyturio“ herbe. J. W. Reinkė su broliu Frydrichu Wilhelmu buvo neabejingi miesto reikalams. 1859 m. pradėjus mieste grįsti šaligatvius granitinėmis plokštėmis, F. W. Reinkė rūpinosi gamyba ir klojimo darbais. Skaityti toliau..

REISMANAS (Reissman) HERBERTAS (1895–1961)

Herberto Reismano (Reissman) portretas
Herbertas Reismanas (Reissman)

Vokiečių inžinierius, architektas. Gimė 1895 m. gegužės 19 d. Kamence (Saksonija). 1919-1922 m. dirbdamas privačioje projektavimo firmoje, studijavo Dresdeno aukštojoje technikos mokykloje. 1923-1944 m. gyveno Klaipėdoje, suprojektavo daugiau kaip 100 pastatų, jų rekonstrukcijų. Dalį projektų rengė su architektu Alfredu Nixdorfu. 1927 m. Lietuvos prekybos ir pramonės parodos Klaipėdoje 15 paviljonų autorius. Pagal H. Reismano projektus Klaipėdoje pastatyta „Ryto“ spaustuvė (1926–1932), plaukimo stotis ir mokykla Smiltynėje (1930, neišlikusi), Vytauto Didžiojo gimnazija (1934), Skaityti toliau..

REMEIKA JONAS (1891–1974)

Jono Remeikos portretas
Jonas Remeika

Istorikas, pedagogas. Gimė 1891 m. gruodžio 21 d. Svistopolio dv. (Šiaulių aps.). 1918 m. baigė Petrapilio gimnaziją, įstojo į Petrapilio universiteto Istorijos – filologijos fakultetą. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, dirbo Kaune. 1920 gavęs valstybinę stipendiją studijavo istoriją, filosofiją, kalbų mokslus Berlyne, Greifsvalde, Šveicarijos Friburge ir Kylyje. 1926 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1927 m. rudens iki 1929 m. dėstė Klaipėdos mokytojų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Be to, skaitė paskaitas Pedagoginiame institute ir vakariniuose suaugusiųjų kursuose. Skaityti toliau..

REZNERIS (Rehsner) KARLAS GOTLYBAS (1790–1862)

Pedagogas, kunigas. Gimė 1790 m. balandžio 7 d. netoli Štetino didelėje ūkininko šeimoje. 1813 m. pradėjo studijuoti Karaliaučiaus universitete. Čia šalia studijų jis išmoko piešti, tapyti, muzikuoti.
Nuo 1817 m. jis tapo privačiu mokytoju Klaipėdoje, o 1820 m. buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus. 1824 m. palaikomas klaipėdiečių jis įsteigė privačią mergaičių mokyklą, kuri 1827 m. buvo sujungta su direktoriaus Urlicho vadovaujama mokykla. Joje K.G. Rezneris iki 1860 m. visoms klasėms vedė piešimo pamokas, buvo parengęs piešimo pradžiamokslį. Rašė jis ir leido tikybos vadovėlių, savo pamokslų bei kalbų.
Mirė 1862 m. gruodžio 26 dieną.

RIMYDIS ANTANAS (1905–1994)

Antano Rimydžio portretas
Antanas Rimydis

Poetas, žurnalistas, vertėjas, redaktorius. Gimė 1905 m. kovo 15 d. (senuoju stiliumi kovo 2 d.) Tytuvėnuose, Raseinių apskritis. Mokėsi Raseinių ir Kauno gimnazijose, 1923-1925 m. – Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1921-1929 m. dirbo susisiekimo ministerijoje, nuo 1930 m. – Žemės ūkio rūmuose, kur 1931-1944 m. leido „Ūkininko patarėją“, 1941-1944 m. buvo jo redaktorius. 1934 m. įsteigė laikraštį „Literatūros naujienos“, jį leido ir redagavo iki 1936 m. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Augsburge (Vokietija) 1948-1949 m. dirbo „Žiburių“ redakcijoje. Skaityti toliau..

RIMŠAITĖ IRENA TEKLĖ (1923–2015)

Irenos Teklės Rimšaitės portretas
Irena Teklė Rimšaitė

Gydytoja, sveikatos apsaugos darbuotoja. Gimė 1923 metų rugsėjo 23 d. Laižuvos miestelyje, Mažeikių rajone. Mokėsi Noreikių (Rokiškio r.) pradinėje mokykloje, Rokiškio J. Tumo-Vaižganto bei Joniškio gimnazijose. 1944 m. įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Baigusi  studijas 1949 m. atvyko į Klaipėdą ir pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo gimnazijoje gydytoja. Miesto valdžia pastebėjo jaunos medikės darbštumą, pareigingumą, aštrų protą, vadybinius sugebėjimus ir 1949 m. paskyrė dirbti Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos vyriausiąja gydytoja, Skaityti toliau..

RIOMERIS (Römeris) MYKOLAS (1880–1945)

Mykolo Riomerio portretas
Mykolas Riomeris

Teisininkas, istorikas. Gimė 1880 m. gegužės 17 d. Bagdoniškio dvare (Rokiškio raj.). 1892-1901 m. elitinės Teisės mokyklos Peterburge absolventas, 1901-1902 m. Jogailos universiteto Krokuvoje studentas, 1902-1905 m. Politikos mokslų mokyklos Paryžiuje klausytojas. 1905-1920 m. (su pertraukomis advokatavo Vilniuje), 1921-1928 m. – Lietuvos vyriausiojo tribunolo narys. 1922-1940 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, 1927-1939 m. laikotarpiu trims kadencijoms buvo renkamas į universiteto rektoriaus postą, Skaityti toliau..

RIORDANSAS (Roerdans) HEINRICHAS (1750–1808)

Pirklys, mecenatas. Gimė 1750 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdoje, vieno stambiausių miesto pirklių šeimoje. Suaugęs tęsė savo tėvo verslą, buvo vienas iš uostamiesčio labdarių. Savo parašytais veikalais („Sammlung einiger Denkwurdligkeiten“, „Kurzen Chronik Memels“) H. Riordansas gynė klaipėdiškių interesus nuo Dancigo ir Karaliaučiaus pirklių konkurencijos.
Mirė 1808 03 29 Klaipėdoje.