Bal 042014
 
Antano Vaičiūno portretas

Antanas Vaičiūnas

Choro dirigentas, dainininkas, kultūros veikėjas. Gimė 1890 m. gegužės 30 d. Mokoluose (Marijampolės r.). 1913-1917 m. studijavo dainavimą Varšuvos muzikos institute, Maskvos bei Odesos konservatorijose. Organizavo chorus Vilniuje, Odesoje, Jaroslavlyje, Voroneže. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, suorganizavo pulko orkestrą. 1920-1922 m. gyveno Rygoje, baigė muzikos institutą, dalyvavo Rygos lietuvių muzikiniame gyvenime. 1922-1923 m. buvo Kauno Valstybės operos teatro solistas. Skaityti toliau..

Bal 042014
 

Teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas. Gimė 1899 m. sausio 26 d. Gasčiūnuose (Joniškio vlsč., Šiaulių apskr.).
Mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Ateitininkas nuo 1911 m. Karo metu mokslą tęsė M. Yčo gimnazijoje Voroneže. 1919 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, baigė Karo mokyklos antrąją laidą. 1922 m. būdamas leitenantas išėjo į atsargą. 1922-1927 m. studijavo Lietuvos universiteto Teisės fakulteto Teisės skyriuje. 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis. 1923–1926 m. vykdė žemės reformą. 1927–1939 m. dirbo Finansų ministerijos Prekybos departamente, Skaityti toliau..

Bal 042014
 
Stasio Vainiūno portretas

Stasys Vainiūnas

Kompozitorius, pianistas, pedagogas ir muzikas, profesorius. Gimė 1909 m. balandžio 2 d. Rygoje (Latvija). Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno Smolenske ir po bolševikinio perversmo įsitraukė į įvairių klubų, chorų veiklą. 1928 m. grįžo į Rygą, baigė Rygos konservatoriją, A. Daugulio fortepijono klasę (1933). 1933-1934 m. Rygoje mokėsi vargonų klasėje, dėstė muziką lietuvių gimnazijoje ir vadovavo lietuvių chorui. 1933 m. tapo Vienos tarptautinio pianistų konkurso laureatu.
Pagrindinė kūrybos sritis – fortepijoninė muzika. Skaityti toliau..

Bal 042014
 
Stasio Vainoro portretas

Stasys Vainoras

Žurnalistas, spaudos darbuotojas. Palangos žvejo sūnus. Gimė 1909 m. rugsėjo 26 d. Palangoje. 1925 m. baigė Palangos keturmetę mokyklą, 1930 m. Klaipėdos lietuvių gimnaziją. 1931-1934 m. VDU studijavo ekonomiką.
Nuo 1928 m. bendradarbiavo, vėliau dirbo spaudoje. 1935-1940 m. redagavo žurnalą „Jūrą“ („Mūsų jūra“). Rašė straipsnius jūrinės valstybės politkos klausimais, ruošė reportažus jūrine tematika. 1940-1941 m. Kaune „Sodybos“ redaktoriaus pavaduotojas. Vokiečių okupacijos metais palaikė ryšius su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Skaityti toliau..

Bal 042014
 
Stasio Vaitekūno portretas

Stasys Vaitekūnas

Geografas, akademikas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė 1941 m. kovo 9 d. Reibiniuose (Joniškio raj.). 1948-1959 m. mokėsi Skaistgirio vidurinėje mokykloje. 1959-1960 m. dirbo Skaistgirio bibliotekos vedėju. 1960-1965 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1965-1968 m. – Lietuvos MA geografijos skyriaus jaunasis mokslinis bendradarbis, 1968-1986 m. Vilniaus universitete Ekonominės istorijos ir geografijos katedros vyr. dėstytojas, docentas, 1986-1993 m. – katedros vedėjas, profesorius. Skaityti toliau..

Bal 042014
 
Grigo Valančiaus portretas

Grigas Valančius

Ekonomistas, kultūros tyrinėtojas. Gimė 1906 m. rugsėjo 21 d. Jazdauskiškiuose (Plungės r.). 1925 m. baigė Telšių gimnaziją ir išvyko į užsienį. Vakaruose studijavo filosofiją, valstybinius mokslus, ekonomiką. 1931 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Kaune. Aktyviai bendradarbiavo spaudoje, rašė apie Lietuvos krašto ūkį, ekonominių mokslų būklę ir kt. 1934 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą ir pradėjo eiti Klaipėdos gubernatūros ekonominio patarėjo pareigas, profesoriavo Prekybos institute, dėstė ekonomiką. Tyrinėjo Klaipėdos kraštą, svajojo, Skaityti toliau..

Bal 042014
 
Algimanto Valantiejaus portretas

Algimantas Valantiejus

Sociologas, profesorius, dėstytojas. Gimė 1958 m. vasario 26 d. Intoje (Komijos Respublika, Rusijos federacija) tremtinių šeimoje. 1965-1969 m. mokėsi Melnragės pradinėje, vėliau – Klaipėdos 12-ojoje vidurinėje mokykloje. Studijavo Klaipėdoje, Minske, Vilniaus universitete filosofiją, istoriją. 1989-1992 m. – Lietuvos mokslų akademijos
Filosofijos, sociologijos ir teisėsinstitute aspirantūroje.
1992-2001 m. dirbo Klaipėdos universitete, kuriame mažiau nei per dešimtį metų iš asistento tapo profesoriumi. Klaipėdos universitete Skaityti toliau..

Bal 042014
 
Ričardo Jono Valatkos portretas

Ričardas Jonas Valatka

Architektas urbanistas. Gimė 1942 m. gruodžio 21 d. Kretingoje. Baigė  Kauno politechnikos institutą ir 1966 m. atvyko į Klaipėdą. Pirmoji darbovietė – Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrius. Jame dirbo beveik 12 metų. 1978-1990 m. ėjo Klaipėdos miesto vyriausiojo architekto pareigas. Vėliau dirbo Valstybiniame restauravimo projektavimo institute, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Nuo 1973 m. – Architektų sąjungos narys. Skaityti toliau..

Bal 042014
 

Mokytojas, dailininkas. 1842 m. kartu su kitais mokytojais įkūrė vieną pirmųjų Klaipėdos sporto draugijų. Nuo 1844 m. dirbo Aukštesniojoje miestiečių mokykloje, o vėliau gimnazijoje. 1850 m. išleido linijinės perspektyvos vadovėlį. 1852 m. G. Valdhaueris detaliai aprašė miestą – tai buvo išsamus Klaipėdos aprašymas iki 1854 m. gaisro. 1862 m. G. Valdhaueris parengė ir išleido XIX a. Klaipėdos litografijų albumą. Jo piešiniuose – „Klaipėdos teatras prieš 1854 gaisrą“, „Šaulių namai“, „Frydricho turgavietė“, „Rotušė“, „Gaisrinė“, „Karališkoji muitinė“, „Valstybinis bankas“, miesto bažnyčių, Klaipėdos panoramos iš Smiltynės ir kiti vaizdai. Pagal G. Valdhauerio projektą 1863 m. pastatyta Klaipėdos anglikonų bažnyčia.
Mirė 1883 metais.

Bal 042014
 

Žurnalistas, teisininkas. Gimė 1889 m. spalio 24 d. Vilniuje. Studijavo Varšuvos, Krokuvos ir Vilniaus universitetuose. 1920-1923 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos referentas, ELTA atstovas Gdanske. Gyvendamas Klaipėdoje dirbo žurnalistinį darbą, aktyviai dalyvavo lietuvių ir vokiečių spaudoje. 1926-1927 m. Klaipėdoje redagavo prekybinį dienraštį „Morgen Kurier“ (Ryto kurjeris), 1935-1939 m. daug straipsnių paskelbė laikraščiuose „Memeller Beobachter“ (Klaipėdos apžvalgininkas), „Vakarai“, „Vairas“, „Tautos ūkis“ ir kt. 1932 m. Klaipėdoje išleido knygą „Klaipėdos problema“, Skaityti toliau..

Bal 042014
 
Jono Vanagaičio portretas

Jonas Vanagaitis

Spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas. Gimė Pabudupiuose 1869 m. rugsėjo 23 d. (Ragainės aps.). Lavinosi savarankiškai. Dalyvavo 1905 m. Didžiajame Vilniaus seime. Veikė „Birutės“ draugijoje ir kituose Mažosios Lietuvos susivienijimuose. Pasirašinėjo „Draugo“ (1904)  redaktoriumi. 1922 m. įėjo į Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą, buvo jo sekretoriumi, ruošė dirvą Klaipėdos sukilimui.
Atgavus Klaipėdos kraštą, 1923-1940 m. buvo Šaulių sąjungos Klaipėdos rinktinės sekretoriumi, Skaityti toliau..

Bal 042014
 
Roberto Varno portretas

Robertas Varnas

Choro dirigentas, pedagogas. Gimė 1930 m. spalio 10 d. Mažeikiuose. Mokėsi Mažeikių gimnazijoje. Pirmasis muzikos mokytojas buvo Mažeikių vargonininkas, Juozo Naujalio mokinys Karolis Pukevičius. Mokydamasis Mažeikių gimnazijoje, pas muzikos mokytoją Albiną Jasenauską pramoko skambinti pianinu ir smuikuoti. Nuo 1949 m. keletą metų Klaipėdos muzikos mokykloje mokėsi griežti altu (dėst. Juozas Matutis), 1951 m. perėjo į Klemenso Griauzdės choro dirigavimo klasę; griežė simfoniniame orkestre ir styginių kvartete. Skaityti toliau..

Bal 042014
 

Uosto statybos inspektorius, mecenatas. Gimė 1779 m. liepos 15 dieną. Savo karjerą pradėjo apželdindamas Gdansko apylinkes. 1805 m. vadovauti apželdinimo darbams atvyko į Klaipėdą. Buvo paskirtas į uosto statybos inspektoriaus pareigas, pasižymėjo kaip geras savo dalyko žinovas. Uosto raidą, pirmtakų ir savo darbus aprašė dviejose studijose. Reikšmingas 1821 m. Karaliaučiuje išleistas jo darbas „Memelio uosto ir greta esančių fabrikų aprašymas ir situacijos planas“. K. H. Veitas testamentu miestui paliko 30 000 talerių. Buvo įkurtas jo vardo fondas, kurio lėšų dalis buvo naudojama miesto poreikiams, Skaityti toliau..

Bal 042014
 
Lutzo Wenau portretas

Lutzas Wenau

Pedagogas, kraštotyrininkas, leidėjas, Mažosios Lietuvos ir K. Donelaičio giminės tyrėjas. Gimė 1930 m. gruodžio 24 d. Berlyne. Pokario metais gyveno rusų okupacinėje zonoje, mokytojavo, dėstė istoriją ir gamtos pažinimą. Išdirbęs 20 metų buvusios VDR mokyklose buvo suimtas ir trejus su puse metų kalintas. 1976 m. išsiųstas į VFR, apsigyveno Brėmeno priemiestyje Lilientalyje. Dirbo mokytoju realinėje gimnazijoje. Sušlubavus sveikatai, išėjo į pensiją. Tyrinėjo Mažosios Lietuvos ir jos gyventojų praeities studijas. Skaityti toliau..

Bal 032014
 
Antano Venckaus portretas

Antanas Venckus

Muzikologas, kompozitorius. Gimė 1934 m. gruodžio 14 d. Čiūteliuose (Šilutės raj.). 1954 m. baigė Klaipėdos muzikos mokyklos choro dirigavimo klasę, 1959 m. – Lietuvos konservatorijos teorijos ir kompozicijos fakultetą, E. Balsio muzikos teorijos klasę.
1959-1962 m. dirbo Klaipėdos muzikos technikume dėstytoju ir muzikos teorijos metodinės grupės vadovu. Skaityti toliau..

Bal 032014
 
Antano Venclovos portretas

Antanas Venclova

Poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1906 m. sausio 7 d. Trempiuose (Marijampolės r.). 1932 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, mokytojavo Kaune, Klaipėdoje. Redagavo žurnalą „Trečias frontas“, bendradarbiavo „Kultūroje“, „Literatūroje“, „Prošvaistėje“. 1940 m. buvo Liaudies seimo narys, dalyvavo Sovietų sąjungos aukščiausiosios tarybos sesijoje Maskvoje inkorporuojant Lietuvą į Sovietų sąjungą. 1940–1943 m. švietimo komisaras. 1950 m. parašė sovietinį Lietuvos himną, ilgametis Lietuvos ir sovietų sąjungos aukščiausiųjų tarybų deputatas, 1954-1959 m. – Lietuvos TSR rašytojų sąjungos pirmininkas.
Skaityti toliau..

Bal 032014
 
Algirdo Venskūno portretas

Algirdas Venskūnas

Teatro aktorius. Gimė 1934 m. vasario 17 d. Šiauliuose. Kaune baigė vidurinę mokyklą. 1957 m. baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją, ketverius metus buvo Marijampolės teatro aktorius. 1961 m. persikėlė į Klaipėdą ir kelis dešimtmečius vaidino Dramos teatre. Ten jis sukūrė daug ir įsimintinų vaidmenų: Atas (A. Diuma „Trys muškietininkai“), Jurkevičius ( I. Kočergos „Laiko meistrai“), Aktorius ir Prochoras (M. Gorkio „Dugne“ ir „Vasa Železnova“) ir kt. geriausiuose režisieriaus P. Gaidžio pastatymuose. Prasmingų vaidmenų A. Venskūnas sukūrė ir B. Gražio režisuotuose spektakliuose. Tai Klebonas (Vaižganto „Nebylys“) Alenas (N. Saimeno „Keistuoliai iš varjetė“) ir kt. Vienas iškiliausių paskutiniųjų metų aktoriaus vaidmenų buvo teisėjas Adomas H. fon Kleisto komedijoje „Sukultas ąsotis“.
Mirė 2003 m. gruodžio 16 d. Klaipėdoje.

Bal 032014
 
Adolfo Venskaus portretas

Adolfas Venskus

Išeivijos veikėjas, diplomatas, pirmasis nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Europos Sąjungos ir NATO. Gimė 1924 metais Klaipėdoje. Studijas pradėjo Kauno universitete, Paryžiaus Sorbonos universitete baigė chemijos mokslus. 1944 m. pasitraukė į Prancūziją, kur dirbo inžinieriumi įvairiose chemijos ir metalurgijos pramonės įmonėse. Buvo aktyvus įvairių tarptautinių organizacijų – Europos judėjimo, Krikščionių demokratų internacionalo – narys, priklausė Prancūzijos lietuvių bendruomenei. Skaityti toliau..

Bal 032014
 
Ernsto Vichersto portretas

Ernstas Vichertas

Vokiečių teisininkas, rašytojas, dramaturgas. Gimė 1831 m. kovo 11 d. Įsrutyje. Mokėsi Karaliaučiaus Senamiesčio gimnazijoje, 1850-1853 m. Karaliaučiaus universitete studijavo istoriją ir teisę. Nuo 1860 m. dirbo teisėju Priekulės aps. teisme, nuo 1863 m. – Karaliaučiaus miesto teisme. Nuo 1877 m. buvo Prūsijos aukščiausiojo tribunolo Krašto teisėjų tarybos narys, nuo 1887 m. dirbo Berlyno teisme. Skaityti toliau..

Bal 032014
 

Kunigas, teologas. Gimė 1688 m. sausio 1 d. Klaipėdoje. Dovydo Vilko brolis. Aukštuosius mokslus baigė Vitenberge, kur 1706-1709 m. buvo filosofijos fakulteto asesorius. 1710 m. apsigynė teologijos daktaro laipsnį. Nuo 1709 m. kunigavo Klaipėdos Šv. Jono bažnyčioje. Gyvendamas uostamiestyje iki 1745 m. tapo žinomu asmeniu, valdė Dumpių ir Tauralaukio dvarus.
Mirė 1745 m. balandžio 30 dieną.

Bal 032014
 
Benjamino Viluckio portretas

Benjaminas Viluckis

Lengvaatletis, daugkartinis Lietuvos kūjo metimo čempionas, olimpietis. Gimė 1961 m. kovo 20 d. Klaipėdoje. 1984 m. baigė Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetą. Vėlyvaisiais savo metais dirbo prekybininku, buvo Klaipėdos lengvosios atletikos federacijos vadovas.
Aktyviai sportavo 23-ejus metus. 1980 m. įvykdė sporto meistro normą, 1984 m. – tarptautinės klasės sporto meistro. Tapo Lietuvos, Baltijos šalių, Sovietų Sąjungos čempionu ir prizininku. Skaityti toliau..

Bal 032014
 
Zigmo Virkšos portretas

Zigmas Virkšas

Kompozitorius. Gimė 1946 m. vasario 4 d. Žerniuose (Plungės r.). Mokėsi  Žemaičių Kalvarijos vidurinėje mokykloje. 1957  m. įstojo į Klaipėdos muzikos mokyklą, 1966  m. baigė Vilniaus  muzikos technikumą, 1964 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, Muzikos katedrą.
1977 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją ir atvyko dirbti į Klaipėdą. 23 metus dėstė KU Menų fakultete  muzikos teorijos disciplinas,  docentas (1995). Nuo 1980 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Skaityti toliau..

Bal 022014
 
Vydūno (Vilhelmo Storostos) portretas

Vydūnas (Vilhelmas Storosta)

Filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas, muzikas, pedagogas. Gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose (Šilutės r.). Mokėsi Naujakiemio, Pilkalnio mokyklose, 1885-1888 m. – Ragainės mokytojų seminarijoje, kur įgijo liaudies mokytojo cenzą. Mokytojavo Kintų, Tilžės mokyklose, atostogų metu gilindamas savo žinias Vokietijos universitetuose. 1896-1902 m. ir 1913-1919 m. Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose studijavo filosofiją, teosofiją, religijotyrą, meno, literatūros, muzikos istoriją, anglų, prancūzų, sanskrito kalbas. Ir vėliau neatsisakė pedagogo darbo: 1917-1919 m. dėstė lietuvių k. Skaityti toliau..

Bal 022014
 

Pirklys, vienas didžiausių miesto mecenatų. Gimė 1795 m. balandžio 1 dieną. Didžiules pinigų sumas aukojo našlaičiams, buvo įkūręs namus nusigyvenusiems, rėmė tuometinę miesto ligoninę (pastatas dabartinėje S. Daukanto g. prieš Vytauto Didžiojo gimnaziją pastatytas jo pastangomis). Manoma, kad jo lėšomis statytas ir buvusios Šv. Jono bažnyčios bokštas. Pats finansavo jo vardu vadintą Vynerio promenadą – dabartinės Šaulių gatvės atkarpa nuo Lietuvininkų aikštės link Tauralaukio. Mirdamas J. L. Vyneris 1855 m. surašytu testamentu visą milžinišką 300 000 talerių palikimą paliko Klaipėdos miestui, jo „gražiems sutvarkymams“. Skaityti toliau..

Bal 022014
 

Teisininkas, mecenatas. Gimė 1781 m. balandžio 14 d. Tilžėje. 1796  m. baigė Tilžės gimnaziją. Nuo 1802 m. dirbo justicijos komisaru, nuo 1843 m. – justicijos patarėju Klaipėdoje. Buvo vienas iš didžiausių miesto mecenatų. 1843 m. už  labdaringą veiklą  K. L. Wolfgramui buvo suteiktas miesto garbės piliečio vardas. 1840 m. rugsėjo 10 d. šis teisininkas su bendraminčiais sudarė galimybę neturtingųjų vaikams dalyvauti rentos apdraudimo bendrovėje. 1854 m. įkūrė elgetaujantiems Darbo namų statybos fondą, tačiau šis projektas buvo įgyvendintas tik po jo mirties. Įvairiems tikslams rinko lėšas, pats aukojo, 1816 m. skyrė 113 talerių miesto bažnyčios vargonų remontui, Skaityti toliau..