ŠLAŽA MIKAS (1897–1956)

Miko Šlažos portretas
Mikas Šlaža

Pedagogas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Gimė 1897 birželio 23 d. Lankučiuose (Klaipėdos r.). Mokėsi Kretingalėje. 1914 m. pradėjo mokytis Klaipėdos mokytojų seminarijoje, bet prasidėjęs I pasaulinis karas mokslus nutraukė. Mokytojavo, tarnavo kaizerinėje kariuomenėje. 1923 m. pradžioje atvyko į Klaipėdą ir buvo paskirtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu bei reikalų vedėju. Po 1923 m. sukilimo mokytojavo Klaipėdoje, nuo 1938 m. vokiečių kalbą dėstė Vytauto Didžiojo gimnazijoje. M. Šlaža aktyviai reiškėsi Lietuvos šaulių sąjungoje, buvo „Aukuro“ draugijos valdybos narys, dirigavo „Aidos“ chorui, net du kartus buvo gubernatoriaus švietimo patarėjas, kurį laiką dirbo „Klaipėdos žinių“ redakcijoje, 1936 m. redagavo žurnalą „Pajūris“, rašė publicistinius straipsnius, rengė lietuvių kalbos valandėles Klaipėdos radiofone. Parengė ir išleido vadovėlių pradžios mokykloms. 1932 m. įkūrė Klaipėdos krašto mokytojų draugiją ir jai vadovavo. Kartu su V. Gailiumi išleido „Vokiečių-lietuvių k. žodyną“ (1932). 1939 m. hitlerininkams okupavus Klaipėdą, gestapo buvo areštuotas, bet vėliau paleistas su sąlyga, kad pasitrauks iš Klaipėdos krašto. 1939 m. persikėlė į Kauną. 1941 m. buvo įkalintas Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje. Po karo apsigyveno Vokietijoje, parašė prisiminimus apie koncentracijos stovyklą „Žvėris žmogaus pavidale“.
Mirė 1956 m. rugsėjo 3 d. Vokietijoje.